Meno bangos poetą Vytautą Mačernį minėjo dar pavasarį – gegužės viduryje. Minėjo net du kartus – Ignalinos viešojoje bibliotekoje dieną, o Saulėtekio kaimo turrizmo sodyboje – vakare.
Į biblioteką pagerbti poeto kvietėme visų pirma mokinius ir mokytojus – tą publiką, kuri arčiausiai Vytauto Mačernio kūrybos. Jo jaunatviška poezija imponuoja gimnazistams, o neilgas, bet prasmingas gyvenimas įkvepia nedelsti, jau dabar imtis svarbiausių gyvenimo darbų.
Bibliotekoje tilpo ir daugiau Vytauto Mačernio gerbėjų, esamų ir – tikėtina, būsimų. Į renginį atėjo net ir tie žmonės, kurie lig šiol apie Vytautą Mačernį žinojo nedaug, bet išsiilgo bendravimo, norėjo išgirsti gyvą aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus žodį.
Būtent Rimantas pradėjo literatūros ir muzikos vidurdienį, skaitydamas Vytauto Mačernio eiles, o meninę įtaigą stiprino Andriaus Radziukyno fleita – jo atliekamos klasikinės muzikos interpretacijos. Publikos dėmesį prikaustė įdomūs pasakojimai. Savaip Vytautą Mačernį atskleidė rašytojas, dr. Regimantas Tamošaitis, poetė, rašytoja, žurnalistė Ona Jautakė.
Tamošaitis pabrėžė, kad Mačernio asmenybėje dera talentas ir stipri jaunystės energija. Jis pasakojo: ,,Galbūt nujausdamas savo egzistencijos laikinumą, poetas desperatiškai mėgino kovoti su lemtimi. Iš čia jo žodžių tikrumas, pagaulumas. Tai poezija, kuri pranoksta pati save, per ją veriasi tiesa“. R. Tamošaitis prisipažino, kad apie Mačernio kūryba kalbėti sunku: ,,Man atrodo, kad kiekvienu savo aiškinimu jo kūrybą žeminu, nes tai, kas skamba, yra daugiau. Mačernis mane stebina savo likimiškumu. Tai – likimo žmogus“.
Iš Kelmės į Ignaliną vis dažniau atvysktanti (ir labai čia laukiama) kūrėja Ona Jautakė prisiminė savo mokyklinius metus Žemaitijoje, Skaudvilės mokykloje ir
istorijos mokytoją, įteikusį jai Vytauto Mačernio knygą ,,Žmogaus apnuoginta širdis“. Ona Jautakė prisipažino: ,,Aš tos gelmės tuomet nejaučiau, bet aš jaučiau didelę talento jėgą ir įsimylėjau Mačernį visam gyvenimui“.
Ona Jautakė renginyje atliko svarbią misiją: perdavusi šiltus linkėjimus nuo Telšiuose gyvenančio poeto Vytauto Stulpino, perskaitė kelis jo eseistikos fragmentus, primenančius Vytauto Mačernio būtį II pasaulinio karo metais.
Tą pačią dieną vakarop, rytiniame Ignalinos pakraštyje, prie Saulėtekio sodybos, užkukavo gegutė, tartum pranašaudama, kad Vytauto Mačernio minėjimai nesibaigs, dar tęsis, įgydami naujus raiškos būdus.
Sodyboje minėti Vytauto Mačernio susitiko grupė Ignalinos inteligentų, menininkų, aukštosios kultūros gerbėjų. Regimantas Tamošaitis ir Ona Jautakė, pasakodami apie Vytautą Mačernį tartum panardino publiką į gyvenimą prieškario ir karo laikų Žemaitijoje – rūstų, rūpų, negailestingą, ne visada mums suprantamą. Ir vėl ,,neakivaizdiniu būdu“ apsilankė Vytautas Stulpinas: girdėjome jo prisiminimus apie tai, kaip Mačernį Telšiuose minėjo jo penkiasdešimtmečio proga.
,,Aš pažinau karalių tavyje“ – šiais žodžiais savo kompoziciją pradėjo Jūratė Vilūnaitė. Jos skaitomą Vytauto Mačernio poeziją nuolat papildydavo Andriaus Radziukyno fleita, savitai interpretuojanti klasikos kūrinius, besiveržianti improvizuoti, lydėti Vytautą Mačernį į XXI amžių.
Meno bangos Vytauto Mačernio temos dar nebaigia. Redakcijos stalčiuose dar glūdi pluoštas įdomių publikacijų ir nekantrauja jums pasirodyti…
Projektą ,,Vizija – tai mano turtas” remia
Meno bangų inf.
Renginių nuotraukų autorė Ieva Bačiulytė
Daugiau apie renginius, skirtus Vytautui Mačerniui, skaitykite : https://bit.ly/2Qs9zw2
Apie Oną Jautakę skaitykite: Ona Jautakė: ,,Nešuos gyvenimą kaip šiltą duonos kepaliuką“.