Ta moteris buvo laumė, bet apie tai žinojo ji viena. Visada šį tą keista savyje jautė, nuo mažens. Jos plaukai augo ilgi ir tankūs, …
Rubrika
Ignalinos pasakos
-
-
Jau ėjo ir atėjo ta rudens diena, kai Lietuvoje šviesos lieka mažiau, vis mažiau, o karaliauja tamsa. Du ežerai glaudėsi vienas prie kito ir …
-
Viskas prasidėjo nuo akmenuko. Mažo pilkšvo akmenuko. Jį pakėlė ramunes skynusi mergaitė. Mergaitės vardas buvo Ignė. Akmenukas neturėjo vardo, bet karštą vasaros dieną jis …
-
Seniai, labai seniai, kai pasaulis dar buvo jaunas ir žmonės nepatyrę, į giriomis apaugusias smėlėtas kalvas prie mėlynakio ežero atklydo vyras ir moteris. Vieta …
-
Nuo neatmenamų laikų Meironių kaime gyveno daili mergelė vardu Meira. Žmonės pasakojo, kad ji yra tikra laumė, nusileidusi iš dangaus į pievą šalia Asalnų …
-
– Kar. Visa tai man primena, nieko neprimena, — pyko varna. — Čia gražu ir tvarkinga, negaliu pasikapstyti ir pasirausti šiukšlyne. Čia viskas sudėliota …
-
Žinau, jums gali atrodyti kitaip, bet mes, varnos, mėgstame tylą ir nuošalias vietas. Senus skroblus šiapus geležinkelio naujiems namams išrinko vyriausioji. Ten ir persikėlėme …
-
Ignalinos rytinėje pusėje kylančios saulės spinduliai žaismingai, lyg po vasaros atostogų į mokyklas skubantys vaikai, pirmiausia pasisveikina su raudonų čerpių sodybos stogais. Toks patogumas …
-
Išsiskyręs su Milda Ignas staiga suprato, kad jo gyvenimas baigėsi. Nei gėlos, nei kartėlio, pagaliau nei skausmo nebuvo, bet jautėsi taip, lyg kažkas jį …
-
Buvo toks žmogelis. Gyveno labai vargingai. Keldavosi kasryt dar saulei netekėjus ir sunkiai dirbdavo iki žemę užklodavo tamsa. Kartais per dieną taip nuvargdavo, kad …