Apie Ukrainą

Skaityti lietuviškai pradėjau nuo vaikiškų knygų. Mažesnės apimties tekstai, paprastesnis žodynas, o be to – unikali galimybė vėl pasijusti vaiku, kuris pirmą kartą dėlioja …

Vaikų literatūra visada buvo langas į suaugusiųjų pasaulį su visomis jo šviesiomis ir tamsiomis pusėmis, todėl karo tema čia niekada nebuvo nutylima. Visais laikais …

Socialiniuose tinkluose ne kartą mačiau pesimistinių komentarų, pavyzdžiui: „šiuolaikiniai vaikai niekuo nesidomi, knygų neskaito, tik sėdi savo tiktokuose“. Vis dėlto Ukrainos knygų institutas praėjusių …

Nepa­menu savęs nemokančios skaityti. Mano šeimoje knygos buvo vertinamos ir mylimos – mama dar jaunystėje, sovietiniais laikais, įstojo į „knygų mylėtojų klubą“, kad už …

Prisimenu, kaip geografijos pamokose mokykloje mums pasakojo apie geografinį determinizmą – idėjų visumą, pagal kurią pagrindinį vaidmenį visuomenės ir tautų raidoje lemia jų geografinė …

Robotikoje egzistuoja „uncanny valley” („klaikusis slėnis”) sąvoka – psichologinis efektas, kai kažkas, labai panašus į žmogų (pavyzdžiui, androidas arba dirbtinio intelekto sukurtas portretas), bet …

Liūdna tai pripažinti, bet iki atvykimo į Lietuvą apie lietuvių meną nežinojau nieko. Visiškai nieko. Nei apie literatūrą, nei apie dailę, nei apie kiną, …

Mokyklos laikais visada su nekantrumu laukdavau rugpjūčio pabaigos – būtent tada su mama vykdavome į „Petrivką“. Taip vadinosi milžiniška knygų turgavietė, įsikūrusi netoli to …

Nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų Ukrainos kultūros sfera patyrė kelis nacionalinio atgimimo etapus – iš pradžių 1990-aisiais, vėliau per Euromaidano įvykius, Rusijos įvykdytą Krymo ir …

Apie filmo pagal to paties pavadinimo Rimanto Kmitos romaną Pietinia kronikas pasirodymą kalbėjo visi mano pažįstami, jį anonsavo naujienose, o afišos puošė autobusų stoteles. …