Kelias. Fotografavo Gintarė Adomaitytė
Skaityti pradėjau visai maža: šešerių metų pirmą kartą leidausi į savarankišką klajonę raidžių ir žodžių labirintais. Nuo tada ir tebeklajoju.
Mano gyvenime buvo visokiausių knygų. Šiurkščių kaip kelio žvirgždas, į kurį nukritusi iki kraujo susidraskai alkūnes ir kelius. Buvo ir švelnių – lyg mylimojo blakstienų plazdėjimas, juntamas pačiais pirštų galiukais. Buvo ir tokių, kurias skaitydama raudojau balsu, o paskui negalėjau suprasti, kas mane taip giliai užkabino. Buvo knygų, kurių sakiniuose lyg paukštis sukausi lizdus, svaigdama nuo žodžių dermės gražumo. Buvo knygų, kurias nutrenkiau šalin nė neįpusėjusi ir daugiau niekada nepaėmiau į rankas. Ir skaitytų dešimtis kartų buvo. Na gerai – vis dar yra.
Šiandien, kai už lango pilka dargana, o iki pavasario dar amžinybė, mano dvyliktukas yra toks:
1. Norbertas Vėlius – „Laumių dovanos“. Knyga, kuri nuo paauglystės su manimi kalba tyliai gęstančia protėvių tarme. Ta pačia, kuria kalbėjo, dainavo ir barėsi kaimo senoliai, andai iškeliavę anapus žvaigždynų.
Rašytoja Neringa Vaitkutė. Nuotrauka iš jos asmeninio archyvo
2. „Pažinimo džiaugsmo“ serija. Enciklopedija „Mokslas ir visata“. Leidimo metai 1989. Tais laikais, kai neturėjome nei visagalio google, nei gerų pažintinių serialų, ši knyga buvo mano vienintelis gidas po visatą.
3. Jaroslav Hašek– „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“, nes nėra didesnio absurdo ir siaubo nei karas.
4. Gillian Flynn– „Tamsumos“, nes tikrame gyvenime nebūna tobulai teigiamų personažų ir manęs iki šiol nepaleidžia knygos herojės naktinės kelionės vaizdinys: polietileno maišeliai, besiblaškantys žolėje lyg automobilių nutrenktų gyvūnėlių dvasios.
5. Kate Di Camillo– „Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“. Dukart užkabino iki pat širdies gilumos: pirmą kartą, kai skaičiau pati, antrąsyk – kai dukra pradėjo savarankiškai skaityti, atėjo pas mane ir apsikabinusi šitą knygą pareiškė: „Mamyte, pasakyk, kad čia nerealiai gera knyga!“
6. Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas– „Žiedų valdovas“. Nes tai pasaulis, kuriuo aš tikiu. Nes kiekvieną kartą skaitant mane pasigauna stebuklų ilgesys.
7. J. K. Rowling– „Haris poteris ir…“ Perskaičiau visas dalis septynis kartus ir tikrai skaitysiu dar ne vieną kartą. Tai mano vaistai, kuriais gydausi, kai gyvenimas užknisa.
8. Terry Pratchett– „Kojos iš molio“ ir visa „Plokščiojo pasaulio“ serija. Nes šio rašytojo knygos daug gilesnės, nei atrodo, o gero kokybiško humoro dozę reiktų išrašyti kiekvienam mūsų šalies gyventojui.
9. Markus Zusak– „Knygų vagilė“, nes skaičiau, sielvartavau, baisėjausi, verkiau ir neturėjau jėgų padėti knygos šalin nors atsikvėpti.
10. Arthur Cotterell– „Mitologijos enciklopedija“. Mane visą laiką žavėjo mitai ir legendos. Skaičiau šią knygą ne vieną kartą, vis bandydama suprasti, kur slypi to žavesio paslaptis.
11. Aleksandras Volkovas – „Geltonas rūkas“. Negaliu nepaminėti pirmosios savarankiškai perskaitytos knygos. Kaip slenksčio, nuo kurio prasidėjo mano kelionės.
12. Joyce Carol Oates– „Žaltvykslės“. Mane iki šiol žavi grubiai ir neapsakomai jautriai papasakota apleistų paauglių mergaičių istorija.
