Fotografavo Gintarė Adomaitytė
Manau, nenustebinsiu, šį kartą įtraukdama į savo sąrašą išskirtinai vaikų literatūros knygas. Juk rašau vaikams… Gal nerašyčiau, jeigu dar vaikystėje nebūčiau su jomis artimai susidraugavusi. Knygas sudėliojau atsitiktine tvarka. Bet… sąrašo pradžia būtų, vis dėlto, štai tokia:
1. Biblija. Be komentarų.
2. Lietuvių kalbos žodynas. Skaitinėju kasdien, kad gimtosios kalbos žodžiai visada būtų mano sąmonėje gyvybingi, iš naujo atrandami, niekada neužleistų vietos jokioms svetimybėms.
3. Hanso Kristijano Anderseno pasakos. Jos lydi mane visą gyvenimą. Ir kaskart atrandu kažką naujo, ko nepastebėdavau anksčiau… Mamos dovanota knyga, kai dar nemokėjau skaityti.
4. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“.Visada skaitydama ašarodavau. Sykį teko dalyvauti Glazgo mieste vykusiame tarptautiniame Pasakos festivalyje. Dalyviai iš viso pasaulio buvo pakviesti pasekti po vieną savo šalies pasaką. Pasirinkau „Eglę žalčių karalienę“. Labai jaudinausi. Ar supras mano pasaką, pasektą anglų kalba? Ar aš sugebėsiu? Lyg tyčia jau lipant ant scenos iš galvos išgaravo angliškas drebulės pavadinimas… Bet, kai baigiau sekti, pastebėjau ašaras ne vieno moksleivio akyse. Verkė net keli mokytojai. Pasaka sulaukė didžiulio pasisekimo. Klausytojai dar ilgai manęs nepaleido, užberdami įvairiausiais klausimais. Renginys sutapo su mūsų Nepriklausomybės pradžia. Sulaukiau daug klausimų apie Lietuvą. Buvau laiminga.
5. Antuanas de Sent Egziuperi – „Mažasis princas“. Tokia nedidelė knyga, toks mažas Princas ir tiek kosminės išminties ir gerumo…Tai, kas nemiršta.
6.Selma Lagerliof –„Stebuklingosios Nilso kelionės“. Iš tiesų puikus geografijos vadovėlis. Ir ne tik.
7.James Mathew Barrie –„Piteris Penas“. Netikėtai teko apsilankyti labai vaizdingose autoriaus gimtosiose vietose. Mįslinga Niekados šalis..
8.Lewis Carroll – „Alisa stebuklų šalyje“. Amžinai aktuali, nesenstanti knyga. Tokia šiuolaikiška…
9. Sigitas Geda –„Mėlynas autobusiukas“. Dovanodamas man šią savo knygą, Sigitas Geda užrašė „…dovanoju šį autobusiuką, maloniai prašydamas pasivažinėti.“ Tą kartą pasivažinėti autobusiuku neteko. Plaukėme laivu. Juodojoje jūroje ėmė siautėti audra. Drauge su kolegomis rašytojais plaukėme šituo laivu, pakviesti dalyvauti jame vykusioje vienoje tarptautinėje konferencijoje. Konferencijos pranešimai į atmintį kažkodėl neįsirėžė, bet visiems laikams sąmonėje išliko Sigito eilutės iš dovanotos knygelės, kad vėliau su grauduliu pakartočiau: „Už pečių jūros ūkas, /Už pečių melsvuma,/Šimtas jūros arkliukų,/Šimtas antras… / Žiema.“
10. Brolių Grimų pasakos. Nereikia. Bent jau man. Laiminga šių pasakų pabaiga neatperka visų raganiškų siaubų ir žiaurumų. Vaikystėje prieš miegą visada stropiai apžiūrėdavau kambarį, kad, neduok Dieve, ši knyga neatsidurtų šalia mano lovelės…
Rašytoja Violeta Palčinskaitė. Fotografavo Roma Kišūnaitė
11. J.K.Rowling – „Haris Poteris“. Na, kaipgi be jo…Perskaičiau visas knygas. Prisimenu, vos pasirodęs, kažkada „Haris Poteris“ yra sukėlęs begales diskusijų ir prieštaringų minčių. Lenkiuosi autorės talentui ir beribei jos vaizduotei. Jau tada esu sakiusi, kad vien tai, jog jaunieji skaitytojai laukdavo „Hario Poterio“ knygų eilutėse prie dar uždarytų knygynų durų, šį bei tą reiškia. Galbūt kažkas ir pradėjo domėtis knygomis ir jas skaityti būtent nuo tada.
12.John Boyne –„Baisus dalykas, nutikęs Barnabiui Broketui“. Nuostabi šiuolaikinė garsaus airių rašytojo knyga. Ir visai ne todėl, kad man teko ją išversti iš anglų kalbos… O todėl, kad skaitydama verčiau, verkiau ir juokiausi. Manau, ją turėtų perskaityti ne tik vaikai, bet ir suaugę. Tada tikrai nesisielotų, jeigu jų vaikas gimė „kitoks“.