Ilona Ežerinytė. Dvylika knygų ir prieblandos valandos

Siena Užupyje. Fotografavo Ričardas Šileika

Visi suprantam, kad knygų, kurios vienu ar kitu gyvenimo etapu buvo mums reikšmingos, yra ne 12 ir ne 120. Tikrai daugiau. Bet tokios žaidimo taisyklės – „pasakyk dvylika kny…“ Gerai jau, gerai. Dar reikia ir pakomentuot? Ką gi, bandau.

1. Astrida Lindgren – „Nykštukas Nilsas Karlsonas“. Kamputyje verkia visos kitos knygos apie nykštukus.
2. Hansas Kristianas Andersenas – „Pasakos ir istorijos“. Verkia „Laukinės gulbės“. Iš esmės dėl J. Balčikonio vertimo.
3. Oskaras Vaildas – „Laimingasis princas“. Skaitau ir verkiu aš.
4. Jonas Biliūnas – „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“. Verkia visi.
5. Volfas Erlbruchas – „Ponia Majer, paukštelė“. Nebeverkiu. Suprantu, kad būtent taip rašomos knygos VAIKAMS – ne APIE vaikus.
6. Sjuzena Hil – „Tą pavasarį“. Knyga lietuviškai išleidžiama 1978 m. Man 14-ka. Sužinau, kad skausmas praeina, ašaros baigiasi.
7. Fiodoras Dostojevskis – „Idiotas“. Reikia pasiaiškinti? Manau, nebe, turint galvoje knygas nr. 1–6.
8. Saulius Tomas Kondrotas – „Pasaulis be ribų“. Būtent – be ribų. Man labai, beje, patinka autorių pirmosios knygos.
   

   Šešiametė šiaulietė Ilona Ežerinytė ant senojo viaduko laiptų.
   Asmeninio archyvo nuotrauka

9. Selma Lagerliof – „Liovenšioldų žiedas“. Čia mano vaikystės „siaubiakas“. Jį pasakodavau vasaros (tuomet sakydavo „pionierių“) stovyklose (kurių nekenčiau) savo kambario mergaitėms prieš miegą. Stovyklose aš jaučiausi visiška nevykėlė, bet šita prieblandos valanda buvo mano.
10. Vytautas Mačernis – „Žmogaus apnuoginta širdis“. Tuomet, kai įsimylėjau Mačernį, man buvo tiek pat, kiek jam amžinai.
11. Oskaras Milašius – „Poezija“. Būtent senasis (1981 m.) leidimas. Viename puslapyje originalas, kitame – Valdo Petrausko filologinis (pažodinis, prozinis) vertimas. Taip Milašių pažinau, kitų poetiniai vertimai neprilipo, nors jie fonetiškai ir semantiškai tikslesni. Jei neskaitote Milašiaus, klausykitės vėjo ūžesio naktį. Iš esmės tai tas pat.
12. Bitė Vilimaitė – „Papartynų saulė“. Ypač visos trumposios novelės. TBR, kaip dabar madinga rašyti.

Kaip keista, dabar pagalvojau, – nė vienos šiuolaikinės knygos sąraše. O juk ir skaitau, ir randu, ir patinka. Tik jos nieko esmingo nebekeičia, kai esi susiformavęs, suaugęs, sukaulėjęs. Vadinasi, dabar knygos tėra interesas, malonumas, darbas. O tada, ko gero, buvo visas gyvenimas.

Rašytoja, edukatorė Ilona Ežerinytė. Fotografavo Gabrielė Kutkevičiūtė