
Festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ organizatoriai Dominykas Norkūnas ir Greta Ambrazaitė.
Fotografavo Marija Veršulytė
Vienas svarbiausių Lietuvoje vykstančių literatūros festivalių – „Poetinis Druskininkų ruduo“ – skaičiuoja ilgametę istoriją: pradėtas organizuoti 1990 m., šiemet minės 35-erių metų jubiliejų. Festivalį menininkai ir kiti lankytojai vertina dėl aukšto lygio renginių, tarptautiškumo, tradicijų ir įvairiapusio dėmesio poezijai. Daug metų „Poetiniam Druskininkų rudeniui“ vadovavo Kornelijus Platelis, Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, vėliau šias pareigas perėmė Uršulė Gedaitė, o šiemet festivalio vadove tapo poetė, redaktorė Greta Ambrazaitė. Prie festivalio organizavimo darbų prisidės poetas, vertėjas Dominykas Norkūnas.
Greta Ambrazaitė – dviejų poezijos knygų („Trapūs daiktai“, 2018 m., ir „Adela“, 2022 m.) ir knygos vaikams „Voriukė Mimi ieško namų“ (2023 m., kartu su Dominyku Norkūnu ir Gordy Wright) autorė, literatūrinių premijų laureatė: Jurgos Ivanauskaitės, Jaunojo jotvingio, LR kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo, Lietuvos leidėjų asociacijos Jaunosios redaktorės, „Iverijos“ (Sakartvelas) ir kitų. Abi poezijos knygos nominuotos įvairiuose poezijos knygų apdovanojimuose ir išrinktos ryškiausiomis, „Adela“ įtraukta į LLTI Kūrybiškiausių 2022 m. knygų dvyliktuką. Leidyklos „Baziliskas“ bendraįkūrėjė. Taip pat Greta Ambrazaitė verčia moderniąją ir šiuolaikinę ispanakalbių šalių poeziją. Kūrybinio kelio pradžioje, 2017 m., įvertinta „Poetinio Druskininkų rudens“ Antano A. Jonyno prizu už geriausią jaunojo autoriaus poeziją.
Kalbėdama apie naująsias pareigas ir festivalį „Poetinis Druskininkų ruduo“, Greta Ambrazaitė sako, kad jai šis festivalis siejasi su laisva dvasia, poetų bendruomenės telkimu, poveikiu lietuvių literatūros raidai, šiuolaikiškumu ir modernumu. „Festivalis turi tvirtą, profesionalų įdirbį, perimdama darbus nuleisti kokybės kartelės neketinu ir aš“, – sako naujoji „Poetinio Druskininkų rudens“ vadovė ir pasakoja apie žadamas išlaikyti tradicijas bei pristato naujoves.
Greta, šiemet neri į naują, atsakingą ir sudėtingą, veiklą – tapai tarptautinio literatūros festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vadove. Su kokiu nusiteikimu imiesi šių pareigų?
Pradėti vadovauti legendiniam, unikalią istoriją turinčiam festivaliui – nemaža, bet maloni atsakomybė. 1990 m. festivalį pradėjo rengti Lietuvių PEN centras, o 2001 m. vadybą perėmė visuomeninė organizacija „Poetinis Druskininkų ruduo“. Nuoširdžiai manau, kad tai solidžiausias šalies poezijos festivalis, nuo pat pradžių turėjęs ir iki šiol išlaikęs laisvą dvasią. Jis turi poveikį lietuvių literatūros raidai, telkia poetų bendruomenę, nesitenkina aktualijomis. „Poetinis Druskininkų ruduo“ yra šiuolaikiškas, modernus, neoficiozinis. Jis griauna stereotipus apie poeziją su ąžuolo vainikais. Esu nusiteikusi pozityviai, nesiimčiau organizuoti festivalio, jei jo vertybės ir idėjos neatitiktų manųjų.
Imantis naujos veiklos, man regis, svarbu, koks pagrindas jau yra sukurtas. Kokį palikimą perimi iš ilgametės buvusios festivalio vadovės Rūtos Elijošaitytės-Kaikarės ir pastaruosius dvejus metus vadovavusios Uršulės Gedaitės?
Buvusių organizatorių dėka, „Poetinis Druskininkų ruduo“ išsiplėtė, iš gana nišinio poetų festivalio tapo gerai matomas visuomenei, užėmė tvirtą poziciją bendrame tarptautinių kultūrinių Lietuvos festivalių kontekste. Poezijos renginiai, teminės diskusijos ir edukacijos pradėtos organizuoti už festivalio ribų – visais metų laikais ir skirtinguose Lietuvos miestuose. Vadovaujant Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei, festivalis prisijungė prie Europos literatūros festivalius vienijančio tinklo „Versopolis“ – ši Europos Komisijos programos „Kūrybiška Europa“ remiama platforma sudaro sąlygas kylantiems Europos poetams būti pastebėtiems ne vien savo šalyje. Vyksta poetų mainai. Tarpininkaujant „Poetiniam Druskininkų rudeniui“, neseniai debiutavę perspektyvūs lietuvių poetai kviečiami dalyvauti užsienio festivaliuose, jų eilėraščiai išleidžiami kitomis kalbomis. Kylantys mūsų šalies talentai atstovaudami Lietuvai reprezentuoja ją svetur, o „Poetinis Druskininkų ruduo“ pasikviečia ir lietuvių publikai pristato ryškiausius kitų šalių poetus. Nuolat mezgasi nauji kontaktai ir idėjos ateičiai. Didelio vilniečių susidomėjimo sulaukė Uršulės Gedaitės drauge su Signatarų namų muziejumi (vad. Dalia Strimaitytė) išplėtotas performatyvių skaitymų su muzika ciklas „Pro atvirus langus“, proginiai ir teminiai skaitymai. Festivalis turi tvirtą, profesionalų įdirbį, perimdama darbus nuleisti kokybės kartelės neketinu ir aš.
Ne vienus metus „Poetiniame Druskininkų rudenyje“ dalyvavai kaip poetė, esi pelniusi Jaunosios jotvingės premiją, laimėjusi anoniminių eilėraščių konkursus, pastaraisiais metais kuruodavai jaunųjų poetų kūrybos skaitymus. Ką tau asmeniškai reiškia šis festivalis?
Festivalyje pirmą kartą apsilankiau kaip žiūrovė – 2012 m., ką tik baigusi mokyklą ir įstojusi į Vilniaus universitetą studijuoti filologijos. Ryškiausiai iš tų metų įstrigę jaunųjų poetų skaitymai – išgirdau, kaip rašo mano bendraamžiai, sutikau bendraminčių, pasidarė drąsiau viešinti savo pačios eilėraščius. Pirmą kartą kaip festivalio programos dalyvė važiavau į Druskininkus 2015 m., kai mano publikacijas spaudoje pastebėjo ir į šiuos skaitymus įtraukė literatūros kritikai Neringa Butnoriūtė ir Andrius Jakučiūnas. Nuo to laiko nesu praleidusi nė vieno PDR’o. Po dešimties metų tampu festivalio vadove – keista. Gal ir nuosekli eiga, „Poetinis Druskininkų ruduo“ visada skatino jaunąją kartą įsitraukti, dalintis sumanymais ir drauge kurti festivalį.
O kokią jo reikšmę matai kitų Lietuvos literatūrinių festivalių kontekste?
Be to, kad festivalis telkia bendruomenę, „Poetinis Druskininkų ruduo“ išlaiko aukštą meninę visų metinių renginių kokybę, nesirenkami lengviausi keliai.

Vertėjas Dominykas Urbas (1908-1996). Nuotrauka iš
https://paneveziokrastas.pavb.lt/panevezio-sloves-aleja
Daug investuojama į pradedančiųjų rašytojų ir vertėjų profesinį skatinimą, moksleivių ugdymą. Almanachas augina puikius poezijos vertėjus – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Dominyko Urbo premija už vertimo debiutą buvo įvertinti Dominykas Norkūnas (2021), Agnė Bernotaitė (2020). Greta kasmetinio almanacho, iš bendro konteksto PDR’ą išskiria ir verstinės poezijos knygų serija, leidžiama nuo 2021 m. Svetainėje www.pdr.lt visus metus skelbiamos naujų poezijos knygų apžvalgos ir recenzijos.
Išsaugotas premijų prestižas – Jaunojo jotvingio ir Jotvingių premijos yra didelę simbolinę reikšmę turintys apdovanojimai. Tarp galybės Lietuvoje poetams kasmet įteikiamų premijų – tai vienos iš nedaugelio, į kurių svorį žiūrima rimtai.

Festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ Jotvingių premijos 2024 metų laureatė Jurga Jasponytė.
Nuotrauka iš http://www.pdr.lt/lt/naujienos-ir-renginiai/
Organizuodama festivalį bendradarbiausi su poetu, vertėju Dominyku Norkūnu. Papasakok apie jo, kaip bendraorganizatoriaus, veiklas.
Dominykas prisidės koordinuodamas tarptautinius projektus – bendradarbiaus su užsienio partneriais ir sieks atverti festivaliui naujų galimybių tarptautinėje erdvėje, drauge kuruosime platformos „Versopolis“ veiklas.
Festivalis žinomas dėl per ilgus metus susiformavusių tradicijų, pavyzdžiui, per metus išėjusių knygų pristatymo, teminės diskusijos, dviejų eilėraščių – kito poeto mėgstamiausio eilėraščio ir savojo – skaitymų, anoniminių konkursų. Ar planuoji išlaikyti šias ir kitas tradicijas?
Taip, tradicijas žadu išlaikyti, pagrindiniai festivalio programos elementai žymiai nepasikeis. Visi renginiai sulaukia dalyvių ir lankytojų dėmesio, vadinasi, tradicijos nėra vien inertiškos. Atnaujinsime „Poetinio Druskininkų rudens“ konferencijos struktūrą – greta diskusijos, poetas iš svetur perskaitys pranešimą, koreliuojantį su mūsų festivalio tema.
Kokias naujoves festivaliui esi numačiusi?
Skirsime daugiau dėmesio tarpdisciplininėms praktikoms – performansams, muzikiniams pasirodymams, videomenui – stebime bendresnę tendenciją, kad nemažai šiuolaikinių poetų kuria per kelias meno disciplinas, yra linkę jas sulieti. Nuo 2025 m. bus atgaivintas pandemijos metais nutrūkęs renginių ciklas „Poezijos dienos“ Kauno menininkų namuose – į šią mažąją poezijos šventę ir knygų mugę planuojame pakviesti rugsėjį. Skirtinguose Lietuvos miestuose įvyks kūrybinės dirbtuvės moksleiviams ir jaunimui. Bus ir daugiau naujovių, susijusių su festivalio veiklų viešinimu ir vertingo
videoturinio kūrimu. Esame dėkingi, kad būsimo festivalio veiklas finansavo Lietuvos kultūros taryba. Naujienas nuolat skelbsime svetainėje www.pdr.lt ir socialiniuose tinkluose – kviečiame užsukti.
Parengė Rasa Milerytė