Neringos Dangvydės eilėraščių knyga: nuo pilnatvės iki dreskiančio skausmo patirties

Ignalinos šermukšniai. Fotografavo Neringa Dangvydė

Leidykla „Kamonada“ išleido naują knygą – Neringos Dangvydės(1975–2020) eilėraščių rinkinį „Kiaukuto nešėja“.

Šioje knygoje nagrinėjama moters tapatybė, jos ryšys su kalba, gamtiškumu, dvasine laisve; moters meilė moteriai iškyla kaip natūralus, harmoningas, jusliškas būvis, neatsiejamas nei nuo absoliučios pilnatvės, nei nuo dreskiančio skausmo patirties. Pasaulio netvarumas, o sykiu – patirties universalumas – perteikiami gausiomis intertekstinėmis nuorodomis: antikiniai motyvai siejami su Biblija, pasakų klodai – su universaliais archetipais.

Knyga suskirstyta į 3 skyrius: „Atgniaužtoje saujoj“, „Juodoji keramika“ ir „Prie sapno ribos“, rinkinys pradedamas ir užbaigiamas prologu ir epilogu. Rinkinys iliustruotas autorės piešiniais, o knygos viršelį sukūrė ir piešinius vidiniams puslapiams atrinko jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė. Knygą redagavo poetas Karolis Baublys.

Pasak knygos redaktoriaus K. Baublio, Neringos Dangvydės poezija išsiskiria subtilia, švelnia erotika, tekstų melodija atskleidžia autorės gebėjimą kalbėti verlibru, savitos metaforos rodo giluminį kalbos suvokimą.

„Knyga „Kiaukuto nešėja“ papildo lietuvių literatūros lauką savita ir itin išskirtine pasaulėjauta, kurioje persipina žmogiškosios būties tragizmas ir išmintis, mistinis grožis ir emocinis trapumas, skaudi patirtis ir artumo geismas, subtili erotika ir giluminė seserystė, dermė tarp stebuklinių pasakų elementų ir realybės“, – sako K. Baublys.

Neringa Dangvydė, talentinga vaikų rašytoja, iliustratorė, vertėja, nuo paauglystės laikų rašė ir poeziją. Eilėraščių rinkinys „Kiaukuto nešėja“ – pirmoji jos poezijos knyga, išleista, deja, jau po autorės mirties. Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Rasa Milerytė