Paryžius. Monmartro Karuselė. Neringos Dangvydės nuotrauka
Provokuojantys siurrealistiniai Mingaudės Kotrynos Zujūtės eilėraščiai – durys į sapną, kuriame lengva paklysti. Mingaudė Vilniaus universitete studijuoja prancūzų filologiją (I kursas) ir jau ne pirmą kartą publikuoja savo kūrybą „Meno bangų“ svetainėje. Pati sako, kad rašo tik traukiniuose ir troleibusuose.
•
Mano periferinė sistema
pripildyta atodūsių.
Aš viskas – aš niekas:
paimk iš manęs ką nori
juk ir taip mane plėšai.
Aš rašysiu tau laiškus
Kad galėtum sekti
žymėtis
mano metamorfozės rezultatus
žvaigždynų žemėlapiuose
ir sapnininke.
•
Sapnų orgijos
po atsivertimo pasąmonės
anomalijos sielos (kūno)
mano žalio megztinio siūlui ‒
kapiliaro stygai ‒
agonija.
Represijos atgimsta.
Užuolaidos sceninės kyla nuo jo
tuo pačiu atidengdamos ir mane.
Vienaip ar kitaip.
Jei mane sulaikys,
tuo siūlu man apvynios kaklą.
Paryžius. Père Lachaise kapinių gyventojas. Neringos Dangvydės nuotrauka
•
Ar galiu tave išvemt?
Su visom tavo
kojom
ir rankom
su visais tavo šešėliniais finansais
su viskuo
su kuo atėjai
išvemti ant juodo parketo
grindų
ir tarp mūsų vidurių atrasti
ko kitiems geriau nerodyti
nes supyks mama.
Iš(si)vėmiau išvirkščiai.
•
filologas filosofijos
profesorius
prikaltas prie kryžiaus
nusikirpo plaukus ‒
nusipirko naują sielą
už
3,45ϵ
ir
(nors pirko devintame pragaro rate)
gavo nuolaidą.
Sumokėjo:
14 savo vaikų kaulų;
28 jų akis
ir paaukojo dalį sielų apolonui
kitas – paleido.
Paryžius. Père Lachaise kapinės. Neringos Dangvydės nuotrauka.
Drūta motera meškos galva
sijos laiko galvą jėzaus
kerpės kelia stigmas
tik vienas vinis
Amžinąjį atilsį duok mirusiems
pamirštiems
nuverstiems
paliktiems
altorėliams rugiuose
Amen.
Apkabinsiu siją viduryj laukų.
Aš turiu meškos galvą.
Amen.
Tikiu į stabą
Siją.
Paryžius. Père Lachaise kapinės. Samanota madona. Neringos Dangvydės nuotrauka