Fotografavo Ričardas Šileika
Dažnai atainam pas dziedulius, netoli gyvenam, mama vis veja, sako, aikit, kol dar gyvi abudu, kol dar yr kų aplankyc. Prauda, pacyngim kap kadu, ale vis ciek nuveinam. Mislinu, gal ir nusbostam dzieduliam, ale šitep linksma ir cakava viskas ty pas juos… Gi dzieduliai viskų laidzia, darom, kų norim, ir šnekam apie viskų… Nor beveik kazdzien atainam, bet cik dar užmatiau, kad karo pas dziedulį an lauko durių tokia packava ragais in viršų. Juoda, graži, raicyta, niekur nemacyta. Sako, tokių dar niekur nenuspirksi. Cakava man buvo, iš kur dziedulis jų gavo. Tai tas graucau ir paporino.
Gyvenis kadaise kaimi tokis kalvis Liudas Galkauskas. Visan sodzun, o gal ir Lietuvon, porina, nerasi dzidesnio ir nagingesnio maistros už jį. Viskų darė žmonėmi, kam ko raikėjo. Gi tadu nebuvo tokių krautuvių, kap dar. Ir visko tep nenuspirksi. O žmonėm kaimi prieg ūkio gi labai visko raikėjo: kas laikė arklius, darės packavas, branktus, vežimus, roges… Pas kų gyvuliai buvo, tai aidavo lenciūgų, šiečkarnių, o jau katri žemį dzyrbo, tai ir plūgeliai, ir drapokai, akėcios, noragai buvo kažnam reikalyngi. Kaimo moterukės tai vis mandresnio kaplio, būdavo, pas Liudų vis prašos, kad būtų kuoj pasrodyc prieš susiedkas. O durų kliamkų, zoviesų ir mandresnių paraibinimų kiek pagamino…
Ir dziaugės kaimas, ba tokio maistros kap Liudas an viso svieto nerasi. Ir saugojo, mylėjo, visap lepino. Ba galvojo, kų daris, kap maistros neliks.
Ajo laikas, ir viskas tep paskeitė, kad Liudo jau daugiau kap 10 metų nėr. O niekam dar jau ir neraikia. Neraikia nei jo, nei darbų. Nuveini krautuvėn ir nusperki – ty visko yr.
Mum apie tokį maistrų primena tik packava an laukujų durių. Ir geru žodziu maistrų dziedulis mini. Ba mislina, kad jam toj packava laimį neša.
O aš dziaugiuos, kad žinau, iš kur toj packava atsirado, ir dziaugiuos, kad dziedulis gyvas ir viskų pasakojo. Ir kad nebuvo kap su Liudu, kad mažai kas jį acimena ir nėr kam papasakoc apie jo darbus.
Mylėkim, kieminėkim ir visko klauskim, kas cakava, tuos, kų dar gyvi likį… Ba išeis mūs dzidziausias turtas, liks tik tušči kampai ir daiktai, katriej neturės kų paporyc.
Miglė Baranauskaitė
Varėnos r. „Merkio“ gimnazijos Merkinės Vinco Krėvės skyrius, mokytoja Asta Tarailienė
branktas – skersinis viržiams užkabinti kinkant arklį
cakava – įdomu, smalsu
kliamka – rankena
lenciūgas – grandinė
maistra – meistras
mandras – puošnus, išskirtinis
mislinti – galvoti, manyti
packava – pasaga
prauda – teisybė
susiedka – kaimynė
šiečkarnia – įrankis kapojams pjauti, kapojinė
zoviesas – vyris
2025 m. kūrybinio konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ V–VIII klasių mokinių grupės II vieta.
Gimtoji kalba, 2025. Nr. 9, p. 26–27