Interjero dizaino naujovės Ignalinos Č. Kudabos gimnazijoje. Fotografavo Studija Silvijart
Lapkričio-gruodžio mėnesiais Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje vyko menininkės, dizainerės Silvijos Juozelskytės organizuotas interjero dizaino edukacijos projektas. Jo metu vyresnių klasių mokiniai dalyvavo kūrybinėse dizaino dirbtuvėse ir įgyvendino jų metu gimusius, „bauhaus“ stiliaus inspiruotus eskizus ant mokyklos sienų. Dirbtuvių metu buvo akcentuojamas tiek istorinio bei šiuolaikinio konteksto pažinimas, tiek dėstomi fantazijos lavinimo metodai, taip pat dalyviai per praktiką turėjo galimybę susipažinti ir su procesams naudojamų medžiagų veikimo principais.
Gruodžio 19 d.g imnazijoje vyko dizaino edukacijos projekto pristatymas, dalyvėms įteikti diplomai, gardžios dovanelės, prisidėjusiems prie dizaino edukacijos veiklų įgyvendinimo įteikti padėkos raštai.
Projekte dalyvavusios gimnazistės Morta Vitkauskaitė, Goda Luneckaitė, Marija Meidūnaitė, Salomėja Davydova ir Simona Gibler savo ateitį planuoja sieti su dizainu arba grynaisiais menais. Visoms dalyvėms buvo svarbu įgyti naujos patirties, praktiškai išbandyti save naujoje srityje, įsiamžinti ant mokyklos sienų.
Projekto metu gimė du dizaino meno kūriniai – „Supernova“ ir „Revoliucija/bauhaus inspired“. Mokines įkvėpė gamtos reiškiniai bei psichologiniai procesai, savo darbo metu jos reflektavo, kaip vizualiniuose kūriniuose įmanoma šiuos sudėtingus reiškinius iškalbėti linijomis, geometrinės formomis, spalvomis.
Kūrybinėms veikloms įgyvendinti buvo pasirinkta senojo gimnazijos pastato antro aukšto erdvė, kurioje yra įrengtos rūbinės spintelės, poilsio zona. Dalyvėms užduotis nebuvo lengva, kai iš plačios suomių gamintojo Tikkurila dažų paletės teko išsirinkti spalvas, priderinti prie esamos aplinkos situacijos spalvų. Sekantis iššūkis buvo, kaip užmaskuoti piešinio dekoru vienoje sienoje esančius radiatorius, jų vamzdžius, kurie stipriai dominavo. Išeitis ir sprendimai buvo rasti – tą Jūs galite matyti nuotraukose!
Visos projekte dalyvavusios gimnazistės jaučiasi dėkingos savo komandos nariams, įkvėptos toliau dirbti ir siekti savo tikslų. Smagu, kad po pristatymo dalyvės sulaukė iš gimnazijos bendruomenės gražių žodžių, pagyrimų, buvo pageidavimų ir prašymų, kad vyktų ir kitas toks projektas. Iš to matyti, kad reikia veiklų, į kurias įtraukiama mokyklos bendruomenė, patys mokiniai gali tapti mokyklos erdvių dizaineriais, o tuo pačiu sukurti jaukią atmosferą, nes mokykloje juk praleidžiame didesnę laiko dalį.
Projekto sumanytoja Silvija Juozelskytė sako, kad Lietuvoje atėjo laikas diegti tokius kultūros ir švietimo produktus kaip dizaineriškas mąstymas ar dizaino edukacija, kurie pažangiose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Danijoje, Švedijoje, Estijoje taikoma jau daugiau nei dešimtmetis. Lietuvoje vaikų darželiuose ar mokyklų mokymosi programose apie dizainą, dizaino istoriją, architektūrą nieko nemokoma ir nesupažindinama. Jaunąją kartą svarbu apmokyti suvokti dizaino platesnę, nei tik estetinę paskirtį – bet ir ekologinę, ekonominę, socialinę pridėtinę vertę.
Interjero dizaino edukacijos projekto dalyvės, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazija, 2023 m. Fotografavo Studija Silvijart
Silvija Juozelskytė ir Vaiva Monika Lanskoronskytė kūrybinėse dirbtuvėse mokiniams buvo išdėstė vizualinės kalbos dizaine pagrindus, psichologinį ir emocinį formų bei spalvų poveikį. Intuityvaus piešinio bei fantazijos binomo būdu mokiniai kūrė eskizus, kuriuose norimas emocijas reiškė abstrakčiomis vaizdo kūrimo priemonėmis. Taip pat buvo svarbu suvokti meno įvietinimo principus – kūriniai derinti prie pasirinktos aplinkos, siekta skirtingų mokinių grupių kuriamų vaizdų estetinės vienovės.
Pagrindiniu atspirties tašku laikytini vokiečių bauhaus mokyklos, veikusios nuo 1919 m. iki 1933 m., principai. Mokyklos pavadinimas išreiškia ir jos kultivuoto stiliaus pagrindu gimusią dizaino ir architektūros srovę. Bauhaus filosofija teigia, jog formą, išvaizdą turi padiktuoti funkcija, paskirtis. Tai racionalizmo, utilitarizmo filosofija. Kartais bauhauzu vadinamas visas klasikinis modernizmas.
Nors bauhaus visų pirma laikytina dizaino ir architektūros mokykla, tačiau anot jos kūrėjų, dizaino gyvybės šaltinis – grynieji menai. Šio principo buvo laikomasi ir kūrybinių dirbtuvių metu. Iš pat pradžių iškomunikuotas siekis ne gražinti mokyklos erdves, o visų pirma įgyvendinti norimą idėją, įvaldyti įrankius, kad galėtume sąmoningai transliuoti reikiamą emociją. Buvo svarbu suvokti, jog dizaino bei meno kūriniai turi galią ne tik dailinti, bet ir keisti, transformuoti, paversti kuo kitu mūsų gyvenamas erdves.
Dessau mieste (Vokietijos rytuose) įsikūrusioje mokykloje kartu su utilitarinės formų paskirties ir atitikties laiko dvasiai ieškojusiais architektais bei dizaineriais išvien dirbo ir grynųjų menų atstovai – Vasilis Kandinskis, Polis Klė, savo gyvenimą paskyrę filosofinės spalvos bei formos prasmės paieškai, tuo sukūrę svarų pamatą bauhaus kuriamam dizainui.
Minėtieji menininkai į savo paskaitas studentams nebijodavo įsileisti meditacija ar gamtos reiškinių stebėjimu pagrįstų pratimų. V. Kandinskis, įkvėptas J. W. Gėtės „Spalvų teorijos“, toliau tyrinėjo dvasines spalvų reikšmes ir siekė jas atskleisti savo kūryboje. Paulis Klė vizualinei kūrybai taikė muzikinės kompozicijos principus, juos savaip bandydavo „išgirsti“ ir stebėdamas savo gyvenimo aplinką. Vienas iš pavyzdžių – siekdamas, kad mokiniai piešinyje išlaisvintų savo liniją, siūlydavo jiems pieštuku atkartoti akvariume judančių žuvų trajektorijas.
Renginį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Ignalinos rajono savivaldybė, Tikkurila akademija, organizavo Studija Silvijart (vad. S. Juozelskytė).
