Fotografavo Vladas Braziūnas
– Kar. Visa tai man primena, nieko neprimena, — pyko varna. — Čia gražu ir tvarkinga, negaliu pasikapstyti ir pasirausti šiukšlyne. Čia viskas sudėliota kruopščiai ir atsakingai. Tik žiūrėk į dangų ir gainiok debesų laivus, skaičiuok žvaigždes. Ir jokių kitų paukščių čia nėra.
– Yra! — garsiai suriko nežinia kas iš nežinia kur. — Čia yra paukščių pasaulis, paukščių miškas! Šiame krašte yra paukštynas!
Varna buvo laisva, gyveno prabangiame pajūrio kurorte, skraidžiojo kur nori ir kada nori. Bendraudavo taip pat su pusiau laukinėmis miesto ar kurorto varnomis.
– Še tau, kad nori! — suriko ji, — paukščių pasaulis. Jie visi gyvena savo pasaulyje: žąsys, antys, vištos, gaidžiai, kalakutai. Jie vaikšto paukščių takais.
Ir tai buvo atradimas. Naujiena. Varna visada stebėdavo Paukščių taką danguje, o šis paukščių takas vingiavo per kiemą, per žalią žolę, lieptą, permestą per Meiros upę. Tikras paukštynas-žvaigždynas.
– Taip, mes turime savo žolių ir vandenų žvaigždyną, — sugargsėjo Gagė. Ji buvo naminė žąsis, šio kiemo valdovė.
„Plaukė žąselė per ežerėlį,“ — mintyse uždainavo varna.
– Taip, tai tikra tiesa, žmonės sukūrė daugybę dainų apie žąselę, bet aš nesu žąselė tik plaukiojanti per ežerėlį, — išdidžiai pareiškė Gagė.
Meira (arba Dringykščia) Meironių kaime. Fotografavo Daiva-Molytė Lukauskienė
Varna vos nenukrito. Ji nežinojo, kad ši Meironių kaimo kiemo paukštė geba perskaityti visų paukščių ir žmonių mintis. Ne veltui ji kasdien vaikštinėjo savuoju paukščių taku, vingiuojančiu per kaimą ir per Meiros upę, kurios srauniame vandenyje atsispindėjo ir paslaptingos rudosios nykštukės.
– Tai nei žvaigždės, nei planetos esančios danguje, — tęsė pokalbį išmintingoji žąsis, stebindama varną. – Tai nenusakomas spinduliuojantis objektas. Rudosios nykštukės danguje egzistuoja milijonus, ar net milijardus metų. Jos lėtai vėsta, blanksta, kol galiausiai pavirsta violetiniais ar raudonais pelenais. Jas labai sunku užfiksuoti, net ir pasitelkiant išmaniuosius infraraudonųjų spindulių teleskopus. Jas galima išvysti tik Meiros upės vandenyje.
Varna negalėjo net pagalvoti, kad čia, netoli Ignalinos, yra tokių išmintingų kiemo paukščių, kurie geba regėti tai, ko nemato daugybė pajūrio varnų.
– Tra-lia-lia, aš galvojau, kad esu išmintingiausia varna pasaulyje, o čia, šiame kieme, yra labai daug ne tik gražių, bet ir protingų naminių paukščių.
Tik staiga, plumpt, bumt, mūūūū…
– Vaje, žiūrėkite, — garsiai suriko varna, — kur per Asalnų ežerą plaukia karvė?
Varna negalėjo patikėti. Skaidriame vandenyje, pasidabinusi vainiku, nupintu iš beržo šakelių, maudėsi tikriausia karvė.
Daiva Molytė-Lukauskienė (pirma iš dešinės) įkvėpimo ieško Paukščių kaime kartu su Dariumi Rekiu, Ilona Ežerinyte ir Ona Jautake. Meno bangų archyvo nuotrauka
Suklego, sujudo gražuolės ūkio paukštukės, kvatojo ir vandens telkinio nendrynuose įsikūrę ausuotieji kragiai, laukiai, didžiosios antys, dančiasnapiai, nendrinės lingės. Gulbė nebylė, ir ji, santūriai žvilgtelėjo. Gražuolė varna, atklydusi į Meironis iš pajūrio, nežinojo, kad nuo seno šio kaimo karvės, per Sekmines išplukdomos į Pabiržio pusiasalio vasaros ganyklas, kur auga vešliausia pasaulyje žolė…
Daugiau apie MENO BANGŲ rezidenciją IGNALINOS PASAKOS skaitykite čia
https://www.menobangos.lt/category/rezidenciju-kurybiniai-aidai/
Rezidencijos narių pasakas skaitykite čia
menobangos.lt/ilona-ezerinyte-tolimiausioji-stotis/
https://www.menobangos.lt/darius-rekis-sauletekio-sodybos-pasakorius/
https://www.menobangos.lt/daina-opolskaite-sugrizimas-vilkakalnis/
https://www.menobangos.lt/virgis-sidlauskas-siekscio-ezeras/