Rašytojas Marius Katiliškis. Nuotrauka iš
https://www.joniskis.rvb.lt/news/1019/79/
Prisimenu, kai pirmąkart atsiverčiau Mariaus Katiliškio novelių romaną „Užuovėja“ (tai buvo 1990-aisiais) ir ėmiau skaityti, suglumau: nepažįstu savo gimtosios kalbos? Esu iš tos pačios Aukštaitijos – tik kalbu rytų aukštaičių kupiškėnų tarme (gimiau Skapiškyje), gyvenu rytų aukštaičių šiaurės panevėžiškių aplinkoje (Pasvalyje), o rašytojas – vakarų aukštaitis šiauliškis (gimęs Gruzdžiuose, augęs prie Žagarės – gal ir žemaičių tarmės kiek paveiktas). Suglumau dėl gausybės žodžių, kurių mano vartosenoje nėra ir kurių reikšmės nežinau. Pasiėmiau „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“: ar čia rasiu tuos žodžius, ar jie tik to krašto tarmei būdingi, todėl man nežinomi?
Taigi lietuvių rašytojo novelių romaną skaičiau su žodynu…
Ir supratau, kokia skurdi ir ribota mano vartojama kalba… Ir žavėjausi rašytojo kalbos turtingumu… Beveik visus žodžius radau, vartydama žodyną. Iki šiol knyga tebėra pieštuku prirašinėta „vertimų“ į man suprantamą kalbą.
Mano tėvai mokėjo daryti alų, bet, įžanginėje novelėje „Lietus“ perskaičiusi Katiliškio frazę „sriūbčiojant drungną ir tūnų pirmtakų alų koštuvėse“, jau ir stabtelėjau: žinau, kas yra pirmtakas alus, bet kad jis tūnus, negirdėjau (lėtas, nerangus, vietoj stovintis). Nežinojau, kad paukščiai (Katiliškiui debesys) gali vasnoti – man jie tik plasnojo, mojavo sparnais. Jei žema vieta, tai slėnis – rašytojui slėsnuma, o iš marių vandenis traukia, savaime aišku, vaivorykštė, o ne šilkinė dermės juosta. Debesų susiklostymuose Katiliškis įžiūri lamstus – aš gi sakyčiau – vingius, o piemenėliai, džiūgaudami, kad lyja, jam bliaustosi – iš vaikystės atsimenu žodį bliūvauja, dar sakau rėkauja, šūkauja.
Įsivaizduoju, kad milas gali būti dryžuotas (su dryžiais), bet rašytojui dryžainis. Šunis tiesiog pririša – jis rašo, kad prikerpia (jei netvirtai). Nesakyčiau, kad žmogus eina išnašiai – gal plačiai, dideliais žingsniais, ir nesakyčiau, kad tvoskia – plepa, ir tiek. Piktindamasis žydų iškirstais miškais, Katiliškis rašo, kad jie išgremžė nuo kelmo sausai – kaip nesistebėti tokia metafora: o juk išgremžti – tai padaryti duobutę, išskusti, išgramdyti… Tik iš Katiliškio sužinojau, kad yra nederla – netikėlis, nenaudėlis žmogus, o sustembęs – tai sustambėjęs, pastorėjęs, atšakus – užsispyręs, pasigūžinęs – susigūžęs, stangūs antakiai – stangrūs, nelankstūs, o kai ūsus suklastė pypkės kandikliu – tai turbūt suguldė, sulygino (žodyne suklastyti – sušluoti į krūvelę).
Leidykla Terra, 1952 m.
Mėgsta Katiliškis daiktavardį kvaptis (kvapas) – žodyne jo nėra, bet kaip gražiai skamba – kaip ir Jurgio Baltrušaičio vartoti žydris, graudis, tįsis… Mėgsta ir veiksmažodį subastyti (pliauskas, žarijas): ką reiškia, galima spėti, nes žodynas neaiškina. Bet jis man paaiškina, kad kretilas („kaip kretilą miškas slėnį uždaro“) – tai sijoti skirtas rėtis, keimarys („kaip du riešutai į keimarį suaugę“) – sulipę vaisiai, maigai („pavirtus ant maigų“) – šiaudų padraikos, ardai („po ardais“) – kartys…
Na, taip, nebėra senojo kaimo, kurį Katiliškis užuovėja vadino, nebereikalingi ir kai kurie žodžiai. Betgi aš pati gimiau ir augau kaime (žinoma, vėlesniame, nei rašytojo gyventa), tėvai ūkelį turėjo, visi tie ūkio ir buities darbai bei daiktai man pažįstami, tačiau daugybę žodžių atradau pirmąkart – matyt, vaikystėje ir jaunystėje neįsidėmėjau, neturėjau tokios Dievulio dovanotos atminties, kokią turėjo rašytojas. Jo pasakojimai (užrašyti jau būnant toli nuo Lietuvos) ne tik atkūrė to meto gyvenimą, etninę mūsų kultūrą, bet ir įamžino kaimo žmonių žodyną, puikiai atkartojo jų kalbėjimo intonacijas. Katiliškio bendraamžiai draugai stebėjosi rašytojo atmintimi ir pavydėjo, bet prigimties dovana (juk be didelių mokslų, tik progimnazija) – ir gebėjimas taip vaizdžiai viską perteikti rašytine kalba.
O jau sinonimika! Ypač veiksmažodžių. Gausu tokių, kokių mano vartosenoje nėra. Katiliškiui krūtinė dunkčioja / dunksčioja (plaka), rasa žliaukia / žliaugia žemę (smarkiai apipylusi, apdengusi), laužo dūmelis melsvai kyburiuoja (plaikstosi, kabo), žąsų sparnai švankščia (skleidžia sunkų garsą), žmogus kumbrina (eina susilenkęs, susikūprinęs), kniosteri (staigiai sujuda), avinas pievoje kobrinėja (sunkiai juda), žodžiai košiasi, šiušena…
Atpažinau aukštaitiškus žodžius, kurie jau traukiasi iš aktyvios vartosenos, ir jaunesniems už mane skaitytojams, radusiems juos užrašytus, taip pat prireiktų žodyno: priežada / priežda – vieta prieš kepamosios krosnies angą; epušrotas – epušynas ar drebulynas; pavietrė / pavietris – viesulas, stiprus vėjas; drangos – vežimas su lentomis šonuose; iš lengvo – palengva; nuspelgtas – užgožtas; pakasynos – laidotuvės; įkusyti – įkalbėti, sugundyti… Bet kavalšis (kulšis, šlaunis) – turbūt iš šiauliškių tarmės. Apluokas (aptvaras gyvuliams), kirkotis (kirvakotis), mėtrauti (dairytis) – teko išsiaiškinti, kad tai iš žemaičių tarmės pasiimti žodžiai. O kai kurie gal ir paties rašytojo sugalvoti (nepavyko jų niekur kitur rasti): kepuršė (kepurė), bjaurušas (bjaurybė); o kai per nugarą šiurmelės eina, turbūt tai šiurpas ima…
Žinoma, Katiliškis pavartoja ir svetimybių, kurių tarmiškoje kalboje neišvengiamai būdavo (ir yra), bet šiame rašinyje neketinau analizuoti jo žodyno, tik norėjau atskleisti savo asmeninį nusistebėjimą mūsų gimtosios kalbos grožiu, jos platybėmis ir gilumomis, ką puikiai jautė, išmanė, įsiminė rašytojas, kilęs iš Šiaulių ir Joniškio krašto, bet trejetą metų praleidęs ir Pasvalyje, o novelių romaną „Užuovėja“ parašęs jau gyvendamas Amerikoje (išleistas 1952 m.). Labai ilgas rašinys būtų, jeigu dar bandyčiau pasigrožėti ir rašytojo gebėjimu parinkti palyginimų (kokia jų gausa!), frazeologizmų (ir jų gausybė), kurti metaforas… O jei dar apie sintaksę – sakinio melodingumą, ritmiką!..
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006 m.
Mariaus Katiliškio proza skamba lyg poezija, atverianti kalbos gelmes. Gera skaityti. Ir semtis gimtosios kalbos turtų.
REGINA GRUBINSKIENĖ
Pasvalys
Gimtoji kalba, 2024 m. Nr. 9, p. 24–25
MENO BANGŲ informacija: konkurse „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ (2024 m.) Regina Grubinskienė užėmė II vietą. Sveikiname!