Fotografavo Ričardas Šileika
Ignalina neteko Valduko (Valdo Šipkausko 1965–2026) – žmogaus, kuris buvo neatsiejama miestelio dalis. Valdas žygiuodavo per Ignaliną lyg su svarbiu reikalu, eidavo pakelta galva, vis apsidairydamas. O tų reikalų turėjo daug: apeidavo savo maršrutus, sutikdavo ir išlydėdavo traukinius, pakalbindavo žmones, užsukdavo tai paštan, tai vaistinėn, dažniausiai – ,,kultūrkėn”, per pietus skubėdavo gimnazijos valgyklon šilto maisto, savaitgaliais ateidavo į Caritą.
Jį galima drąsiai vadinti pačiu kultūringiausiu ignaliniečiu. Nebuvo nė vieno renginio, kurio Valdas neaplankytų. Ypač mėgo liaudišką muziką, kapelų šventes, laukdavo visų kalendorinių švenčių. Ir pats buvo muzikalus, dažnai kokiai dainai pritardavo. O kaip nuoširdžiai plodavo! Net į mokamus renginius jį kultūros darbuotojai įleisdavo. Tokia jau buvo tradicinė, visiems suprantama sutartinė bendruomenės taisyklė. Ir į Palūšės šventes nueidavo. Kas tie 3 km, kai toks didelis noras švęsti. Renginiuose jis dažnai su likimo draugu Sauliuku susitikdavo. Nors nežinia, ar jie draugai buvo. Kiek teko pastebėti, tai abu – gana skirtingo būdo.
Kiekvienąkart gatvėje pamatęs, greitu žingsniu prieidavo ir pasakydavo, kada kokia šventė bus, kas koncertuos. Arba paklausdavo, ar bus. Tada net delnais suplodavo – toks didelis laukimo džiaugsmas. Ir liūdesys, jei kartais koks renginys neįvykdavo. Valdas labai piktinosi, kai nebeliko Ignalinos televizijos laidų. Susirūpinęs aiškino, kad taip negerai, kad reikia kažką daryti…
Kartais paklausdavo, kiek jam metų, kiek jo globėjai metų. Palinguodavo galva ir tardavo: ,,jau sena, gal greit mirs”. Betgi va – jis, daug jaunesnis, atrodęs toks sveikas, drūtas, pirmas iškeliavo. Kartais matydavai jį aikštėje ant suoliuko sėdintį ir su kokia nors močiute rimtai postringaujantį, įvykius aptarinėjantį. Mėgo pasišnekėti.
Valdas Šipkauskas bendruomenės šventėje Palūšėje.
Nuotrauka iš interneto albumų
Apie Valdą labai šiltai pasakojo Ignalinoje gyvenanti rašytoja Gintarė Adomaitytė. Šį keistoką personažą, miesto simboliu jos pavadintą, sutinkame gražiajame tekste ,,Apie Ignaliną, Baltąjį namą ir Rūką”, išspausdintame 2015 m. žurnale ,,Metai”. Vėliau šis kūrinys įtrauktas į G. Adomaitytės knygą „Iš Baltojo namo”. Taigi Valdas – žinomas ignalinietis, literatūros kūrinyje aprašytas ir knygoje įamžintas.
Tyliai, ramiai iš savo mylimo miesto išėjęs,
Valdas dabar, matyt, vaikštinės kokiais nežemiškai gražiais Dievo karalystės takais, klausys angeliškos muzikos, linksmas šoks ir dainuos… Sudie, Valdukai!
APIE VALDĄ ir ne tik jį galime skaityti čia
https://www.zurnalasmetai.lt/gintare-adomaityte-apie-ignalina-baltaji-nama-ir-ruka/