Lietuvos jaunųjų filologų konkursas: kur jūs, abiturientai?
Jaunųjų filologų konkursą šiemet priglaudė Ignalina. Česlovo Kudabos progimnazijoje tris dienas būriavosi beveik šimtas mokinių, juos lydintys keturiasdešimt penki mokytojai, dvidešimt du komisijos nariai. Poezija; proza ir drama; publicistika ir eseistika; tautosaka; literatūros kritikos rašiniai; kalbotyra; vertimai – štai septynios sekcijos, kuriose leista pasireikšti Lietuvos gimnazistams.
Šių metų konkurse – jau 46 – ajame – įteiktas ir MENO BANGŲ apdovanojimas. Jį pelnė Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos trečiokė Julija Božičko. ,,Už drąsą būti savimi, už kūrybinius ieškojimus” – taip buvo paskelbtas Julijos, pateikusios kūrinius net trims sekcijoms (poezijos, eseistikos, prozos) įvertinimas. Julija konkurse dalyvauja jau trečiajį kartą, šiemet ji pelnė du bronzos medalius – ir už poeziją, ir už eseistiką. Julijos Božičko kūrinius publikuoja kultūros spauda – ,,Šiaurės Atėnai”, ,,Literatūra ir menas”.
Kiekviename konkurse mokytojai nekantriai laukia susitikimo su komisijos nariais: svarbu sužinoti, kokiais kriterijais remtasi, ar sulaukta išskirtinių kūrinių, ar būta netikėtumų. Verta įsiklausyti į rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės patarimus: gal mokytojai galėtų priminti ugdytiniams, kad esama ir mažųjų prozos formų – nebūtina skubėti kasmet parašyti po romaną. Jų autoriai tiesiog išsikvepia… Pasak Lauros Sintijos Černiauskaitės, šie metai prozai buvo itin dosnūs – sulaukta įdomių, prasmingų tekstų. Bene geriausiai sekėsi pasakų autoriams.
Ir mokytojai, ir komisijos nariai vieningai piktinosi, kad konkurso dienos sutapo su abiturientų įskaitomis. Ne visi kviestieji rado laiko ir jėgų atvykti; kai kurie – atvažiavo, atidžiai išklausė komisijos narių pastabų ir… išlėkė namo.
Komisijos narė rašytoja Gintarė Adomaitytė apgailestavo, kad apdovanojimo iškilmių negalėjo sulaukti Kretingos pranciškonų gimnazijos abiturientė Gintarė Paulauskaitė. ,,Norėjau paspausti ranką laureatei – jos pasakojimas apie mąstytoją Justiną Mikutį įtaigus, nuoširdus, prasmingas. Deja, ir jos, ir kitų abiturientų medalius įteikėme arba jų mokytojams, arba kaiminystėje gyvenantiems konkurso dalyviams – žinoma, kad perduos. Tačiau džiaugsmo akimirkos prarastos”.
Kodėl sutapo konkursas ir įskaitos – nežinia. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų – kad ir kaip keista – šiemet nesulaukta. Tikriausiai, pirmą kartą per ilgametę konkurso istoriją.
Jaunųjų filologų konkurso idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Tuometinė Švietimo ministerija poeto siūlymą ugdyti pradedančiuosius literatus bei kalbininkus įkūnijo dar 1965 metais. Ir iki šiol jaunųjų filologų gyvenime šis festivalis yra reikšmingas ir populiarus. Kaip sakė šių metų komisijos pirmininkas, literatūrologas ir eseistas Regimantas Tamošaitis – gal ne visi tampa poetais ir rašytojais, tačiau dauguma dalyvių Jaunųjų filologų konkursus atsimena visą gyvenimą.
Komisijos nariai nuolat primena: jau pats kvietimas dalyvauti konkurse – tai apdovanojimas. Norinčių būta kur kas daugiau. Ne visi įveikia atranką rajone, o jei ir įveikia… Darbai dar kartą atidžiai perskaitomi ir atrenkami Vilniuje.
MENO BANGOS rubrikoje ,,Jaunųjų kūryba” publikuos geriausius rašinius bei supažindins su jų autoriais. Nuolat papildomoje rubrikoje ,,Jaunųjų filologų konkursas” galėsite susipažinti su konkurso istorija, skaitysite jo dalyvių įspūdžius.
Ignalinos sporto ir kultūros centre jauniesiems filologams buvo surengta vakaronė bei diskoteka, vyko kūrybiniai skaitymai, stebėtas teatro IKI spektaklis, dairytasi po Palūšę ir Ignalinos apylinkes.
Aistė Gintautaitė
Regimanto Tamošaičio nuotraukos