Konkurso dėka veriasi vartai
Aldona Augustaitienė
Jaunųjų filologų konkursas – nei senas, nei jaunas. 2014 metais kūrybingi gimnazistai, besidomintys literatūra, kalba, tautosaka susirinko tik… keturiasdešimt šeštąjį kartą. Neįkainuojama patirtimi tuos konkursus vadina jų ilgametė organizatorė – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė
Aldona Augustaitienė
Apie jaunųjų filologų konkurso ištakas pasakoju remdamasi ne tik savo patirtimi, bet ir jų iniciatoriaus, tuometinio Švietimo ministerijos inspektoriaus Vytauto Jakelaičio prisiminimais. Pasak inspektoriaus, pirmoji Respublikinė jaunųjų literatų kūrybos apžiūra vyko 1965 metais Vilniuje. Dalyvavo mokiniai literatai ir raiškiojo žodžio mylėtojai.
Tų pirmųjų konkursų rengėjų, vertintojų, galinčių pasidalinti prisiminimais, deja, yra nedaug. Trisdešimt dvejus metus dalyvavęs vertinimo komisijos darbe ir septyniolika sykių buvęs jos pirmininku rašytojas Algimantas Zurba rašė: Konkurso dėka vėrėsi vartai talentingam kūrybiniam jaunimui – laureatų vardai nuskambėdavo visoje Lietuvoje, ne vienas įsitvirtino literatūroje, papildydavo literatūros bei gimtosios kalbos tyrinėtojų gretas, gabūs jauni vertėjai greičiau pradėdavo bendrauti su leidyklomis.
1970 metais „Moksleivio“ žurnalo 4 numeryje Liepos ir Vaicekausko fotoreportaže rašoma: Pavėlavo šiemet pavasaris. Pirmoji respublikinio jaunųjų literatų konkurso diena. Į uostamiestį iš visų respublikos kampelių renkasi rašantys eiles, apsakymus, geriausi skaitovai. Kitą dieną – karščiausias darbymetis. Vienoje salėje – neapsakomai įtempta tyla. Ją ardo tik skaitovų balsai. Kitur – poetai, rašytojai, literatūros kritikai ir mokslininkai nuo pat ryto iki pavakarės karšia kailį jauniesiems eilių kūrėjams, prozininkams, rašinių autoriams. Daug daugiau kritikos nei pagyrų. Trečias rytas pasitaikė su šviežiai pabertom snaigėm. Skaitovai baigia savo batalijas, ekskursijos patraukia į uostą, pas žvejus. O po pietų – iškilmingai trenkia orkestras, išvargusi, bet patenkinta į sceną pakyla komisija. Greta visas kalnas apdovanojimų. Už prozą pirmoji vieta Rolandui Rastauskui, antroji – Sauliui Kondrotui, o poezijos laureatė Gražina Cieškaitė.
Vienas iš pirmųjų konkurso rinkinių
Taip jau susiklostė, kad visų konkursų palydovai buvo Respublikinė mokyklų biblioteka ir „Moksleivio“ žurnalas. „Moksleivyje“ komisijos posėdžiaudavo po kelias valandas, iš ten išvykdavom į konkursą, ten ir sugrįždavom.
Į konkursą išsiruošdavo visa žurnalo redakcija: nuo fotografo iki vyriausiojo redaktoriaus. Atsitiko taip, kad šiandien nė vienos šių institucijų nebėra.
Perėjau dirbti į Nacionalinę biblioteką, o tie konkursai manęs nepaliko iki šiol.
Mano pirmasis dalyvavimas – 1979 metais. Renginys buvo skirtas Jono Biliūno šimtmečiui ir vyko Anykščiuose. Jaučiausi nedrąsiai: neturėjau patirties, drąsos. Visi mokinių darbai plaukdavo į Švietimo ministeriją, ten įsikurdavau prie kokio atliekamo stalelio ir darbuodavaus. Nejauku tarp senbuvių ministerijos inspektorių. Viso labo aš buvau tik žmogus iš bibliotekos.
Man, tada dar neturėjusiai nė trisdešimties, visi vertintojai atrodė labai garbūs, garsūs žmonės, pažįstami iš knygų viršelių ir mokslinių darbų publikacijų. Daug metų kiekvienoje sekcijoje būdavo po keturis ar net šešis komisijos narius, netrūko rajonuose bendrabučių, tad ir pakviesdavo į baigiamąjį renginį iki 130 mokinių.
Renginys trukdavo tris – keturias dienas. Pirmąją dieną atvykimas, atidarymas, kitos dienos – darbas sekcijose ir uždarymas. Bent vienos dienos vakaras būdavo skirtas literatūriniams vakarams rajono mokyklose.
Vertinimo komisijos pirmininkai įsitvirtindavo ilgai kadencijai. Gal tai buvo sutapimas, bet jais tapdavo „Moksleivio“ žurnalo redaktoriai: Vytautas Bubnys, Algimantas Zurba. Jonas Liniauskas – išimtis, nes žurnalas nuo 2001 metų jau nebuvo leidžiamas.
Vertintojos
Tada net nežinojau, kad šiame darbe tiek metų užtruksiu ir tai taps tam tikra mano gyvenimo dalimi.
Vertintojai auginosi pamainą. Vertinti mokinių darbų kviesdavo po vieną kitą gabų universiteto studentą: Valdemarą Kukulą, Vaidotą Daunį…. Taip šviesios atminties žmonės – Elena Bukelienė, Norbertas Vėlius, Aleksandras Vanagas, Jonas Strielkūnas, Ričardas Pakalniškis – ugdė pamainą. O kiek vertėjo patirties jauniesiems perdavė Romualda Zagorskienė, Gvidonas Bartkus, Adomas Druktenis, Valdas Petrauskas.
Gal būt šie žmonės, pabuvimas jų seminaruose, dar ir šiandien įpratino mane imant knygą pirmiausia pažiūrėti kas vertė, kas redagavo.
Manau, kad lygiai tokia neįkainojamą patirtį gavo mokytojai Romualda Žilinskienė, Laimutė Ronkaitienė, Laima Juzėnienė, Jūratė Galinauskienė ir Jonas Brindza, Vlada Vengrienė, Irena Radzienė, Birutė Kelpšaitė, Irena Šaltienė, Renė Janeckienė, Violeta Tapinienė, Regina Grubinskienė, ir tai dar ne visi mokytojai, verti paminėjimo.
Dalyviai
Nuo 1979 metų kaupiau savo egzempliorių archyvą, 1989 jį atidaviau Švietimo ministerijai. O gaila… Antroji jo dalis tik nuo 1990 metų, bet ir tai įdomu pavartyti užrašų lapelius…