Fotografavo Ričardas Šileika
Į Ignalinos biblioteką nupėdinau ne todėl, kad ieškočiau knygų, apdovanotų svariomis premijomis. Priešingai. Norėjau rasti knygą, kurią savo noru, ne dėl sąrašų ar žodinių suaugusių žmonių rekomendacijų skaito paaugliai bei paauglės. Bibliotekininkė man pasiūlė ką tik grąžintą „Kalbėk“*.
Ar patikėsite, ką visų pirma pamačiau viršelyje? Astridos Lindgren atvaizdą! Ir štai kodėl: visai neseniai, 2023 metais, Laurie Halse Anderson kūryba yra pelniusi žymiosios švedų rašytojos premiją. Kaip besvarstysi, tai solidžiausias vaikų literatūros apdovanojimas, skiriamas ne tik rašantiems – lygiomis teisėmis nominuojami ir dailininkai, skatymo skatintojai, pasakotojai. Premijos dydis – 5 milijonai Švedijos kronų. Jei kam rūpi, ar panašią finansinę vertę turi žymusis daniškasis apdovanojimas – H. Ch. Anderseno medalis – tai ne, nė iš tolo. Jį gauti neapsakoma garbė, bet tik ji.
Balandžio 9 d. paskelbtas Astridos Lindgren atminimo premijos 2024 m. laureatas. Juo tapo anaiptol ne rašytojas ar rašytoja, bet Australijos Vietinių gyventojų raštingumo fondas (The Indigenous Literacy Foundation, ILF).
Knygos KALBĖK viršelis JAV
O dabar, pasvarstę premijas ir jų dydį, galime atsiversti knygą, pirmą kartą JAV pasirodžiusią… 1999 metais. Seniai, labai seniai, juk paauglių literatūra laikoma beveik vienadiene, labai greitai senstančia.
O juk nebūtinai ji sensta. Išmintingi paauglių literatūros kūrėjai žino, kad neverta knygose užsižaisti madomis, populiariomis muzikos grupėmis, kompiuteriniais žaidimais, žymiausių sportininkų pavardėmis. Tai keičiasi, sensta, nusibosta.
Kas kita – esminiai rūpesčiai, išliekantys ilgam. „Kalbėk“ – pasakojimas apie bendramokslių vakarėlyje išprievartautą Melindą, drįsusią kviesti policiją, bet jos nesulaukusią, pabėgusią, kai tik pamatė pareigūnų automobilius – mergina pajuto, kad nepajėgs išsipasakoti. Jos gyvenimas dūžta ir byra, mokykloje ji atstumtoji, nes tame vakarėlyje policija rado oi kiek draudžiamų dalykų.
Melindai belieka tylėti, ji beveik nebyli, tik retsykiais ištarianti žodį ar kitą. Slegiantis gyvenimas: mokykla neapsakoma dydžio, vien devintokų keturi šimtai, o mokytojai abejingi. Dar labiau abejingi Melindos tėvai, arba paskendę darbuose, arba besibarantys dėl smulkmenų. Su prievartautoju Melinda susitinka beveik kasdieną – jis krepšinio žvaigždė, mokykloje dievinamas, nuolat lydimas šokėjų komandos.
Rašytoja Laurie Halse Anderson
Jei tai būtų Lietuvoje kurtas tekstas, greičiausiai Melindą gelbėtų lituanistė ar lituanistas. Sirakjuzo mokykloje autorės valia nuoširdžiausias, atviriausias yra dailės mokytojas. Visus mokslo metus Melinda piešia (arba tapo, lieja, linoleume raižo) medį, neatsitokėdama, kokia tai sudėtinga, o kartu ir patraukli užduotis. Šalia mokinių savajį paveikslą tapo mokytojas, nesivaržydamas emocijų. Energingai jį suraižo tą dieną, kai pats kolegų yra pasmerkiamas už neva netinkamą metodiką.
Kokias beskaityčiau knygas, visada atkreipiu dėmesį į vietos jausmą: kur vyksta svarbiausi įvykiai? Anderson knygoje – apleistame, visų primirštame mokyklos sandėliuke. Būtent jame Melinda susikuria savo asmeninę erdvę, slepiasi nuo viso pasaulio, pasineria į saugią vienatvę. Tarp šluotų ir kitų buities įrankių ji dar sykį patiria sužvaigždėjusio krepšininko agresiją ir – neįtikėtina – atgauna prarastą balsą, jau gali prisišaukti pagalbos.
JAV ši Anderson knyga vienuose valstijų koledžuose ar mokyklose buvo įtraukta į rekomenduojamų sąrašus, kitose priešingai – menkinama ir net draudžiama. Ji parašyta aiškiu, suprantamu stiliumi, bet turi savitą pasakojimo manierą. Beveik linijinė, tik tas išprievartavimas ilgokai nutylimas, nors beveik atspėjamas. Skyrių ir skyrelių daug, jie trumpi. Matyt, atsižvelgiama į sunkiai dėmesį sukaupiančiųjų poreikus, stengiamasi skaitantiesiems padėti.
Ar galiu lyginti šią knygą su rašytomis Lietuvoje? Dar ir kaip. Nė kiek neprastesnės yra Ignė Zarambaitė, Ilona Ežerinytė, Daina Opolskaitė. Jei kyla klausimas, ar tikrai vyresnio amžiaus žmogus gali kurti paaugliams, tai prisiminkime Kristiną Gudonytę (1949-2023 ). Ji mėgo paauglius, suvokė paauglystės košmarus (būtent šis žodis), mokėjo bendrauti net su nemenkomis salėmis. Tvirtinu tai, nes bent kelis kartus po mokyklas keliavome kartu. „Nu chebryte, tai ką jums skaityti?” – taip ji pradėdavo pokalbį kuo plačiausiai nusišypsodama ir „chebrytė“ šypsodavosi jai.
Knygos KALBĖK viršelis Lietuvoje
Baigdama pasakojimą apie amerikietišką knygą, pacituosiu Wellesley College koledžo profesorės Evelinos Gužauskytės pasakojimą, skirtą skaitymui JAV.
„JAV knygos jauniesiems skaitytojams yra labai perkamos. Kaip ir visose literatūros srityse, taip ir vaikams bei paaugliams skirtoje literatūroje galima rasti neįdomių, nekūrybingų, trafaretinių ar moralizuojančių pavyzdžių, bet galima rasti ir puikių, įkvepiančių, savitu stiliumi, gyva, raiškia kalba parašytų kūrinių, kurie duoda vaikams bei paaugliams nenuneigiamą lobį ir gali palikti įspūdį visam gyvenimui. Tokias knygas rašyti tikrai nėra lengva, bet jos yra labai reikalingos“ – portale menobangos.lt teigia Evelina Gužauskytė.
*Laurie Halse Anderson. Kalbėk. Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė. Vilnius: Alma littera, 2023. – 222 p.
Šis tekstas buvo publikuota METŲ žurnale, rubrikoje KNYGMETIS, 2024 m. kovo mėn. Portale MENO BANGOS publikuojamas METŲ vyriausiajam redaktoriui pritarus.