Kompozitorius Vytautas Bacevičius.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka
2025-aisiais metais minėsime vieno pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų, kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus 120-ąsias gimimo metines. Vytautas Bacevičius (1905-1970) – išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos istorijoje, jis bene vienintelis po M.K. Čiurlionio paliko didžiulį ir vertingą fortepijoninės bei simfoninės muzikos palikimą, pats buvo puikus koncertuojantis pianistas. Artėjant kūrėjo sukakčiai VšĮ „Akantas“ organizuoja tarptautinį Vytauto Bacevičiaus vardo kūrinių fortepijonui konkursą kompozitoriams. Organizatoriai planuoja, kad konkurse premijuoti kūriniai bus įtraukti ir į 2025 m. numatyto surengti kompozitoriaus vardo pianistų konkurso programą. Kalbamės su projekto vadovu, muzikologu, pianistu, pedagogu, humanitarinių mokslų daktaru, Kauno technologijos universiteto docentu Dariumi Kučinsku.
***
Ar sumanymą organizuoti konkursą kompozitoriams, o vėliau ir pianistams įkvėpė tik Vytauto Bacevičiaus gimimo sukaktis, ar yra platesnis kontekstas?
Kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus jubiliejus, kurį minėsime kitais metais, buvo pagrindinis motyvas organizuoti konkursą. Taip sutapo, kad būtent 2025 m. rugsėjo mėnesį sukaks dvi mūsų muzikinei kultūrai reikšmingos datos – 150 m. Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir 120 m. Vytautui Bacevičiui. Abi asmenybės yra ypatingai svarbios mūsų muzikos istorijai. Tačiau V. Bacevičiui skiriamas dėmesys yra neproporcingai mažesnis, jam paminėti nebuvo sudaryta jokia vyriausybės komisija, nepriimtos jokios finansavimo programos, jam atminti nėra ir neplanuojama atidengti jokios atminimo lentos ar biusto. O juk būtent Vytautas Bacevičius atstovavo Lietuvos moderniają muziką ir muzikus pasaulyje didžiąją praeito šimtmečio dalį. Taip, Kaune, yra jo vardu pavadinta gatvė, bet ten net ne gatvė, o akligatvis. Manyčiau, Bacevičius nusipelnė daug daugiau mūsų atminimo ir pagarbos. Dėl to ir buvo sugalvota surengti tarptautinį muzikos konkursą – šiemet kompozitorių, o kitąmet – pianistų.
Kodėl ši iniciatyva kilo Kauno menininkams?
Muzikologas, pianistas, pedagogas dr. Darius Kučinskas.
KTU nuotrauka
Savotiškas savigarbos jausmas matyt sukirbėjo. Esame Kaune, Vytauto Bacevičiaus mieste. Kitą vertus, tai visiškai neturi reikšmės. Svarbiau yra atgaivinti ir pratęsti modernios muzikos tradiciją mūsų mieste. Vėl prisimenant sovietmetį, juk Kauną buvo stengiamasi iš modernios Europos sostinės paversti visų užmiršta provincija. Kai atvažiavau čia Sąjūdžio laikais, tai tokį Kauną ir radau. Dabar, žinoma, daug kas pasikeitę į gerą pusę. Kaunas neabejotinai tapo gyvas, energingas ir veržlus visomis prasmėmis. Ir Bacevičiaus vardo konkursas Kaune, neabejoju, tik prisidės prie dar spartesnio miesto muzikinio ir kultūrinio augimo. Svarbu paminėti, kad susisiekus su Gražinos ir Kęstučio Bacevičių vardo konservatoriija Lodzėje ir pakvietus juos būti konkurso partneriais, jie su didžiausiu entuziazmu sutiko ir palaikė šią idėją. Taigi, V. Bacevičiaus vardo konkursas Kaune, matyt jau tikrai turėjo įvykti. Ir jo idėja brendo ne tik Kauno menininkams.
Koks konkurso tikslas?
Svarbiausias tikslas – sugrąžinti Vytauto Bacevičiaus muziką į Kauną. Jei Lietuvoje ir net užsienyje mes turime gražių pavyzdžių atliekant ir interpretuojant Bacevičiaus muziką, tai Kaune ji vis dar skamba pernelyg retai. Antras svarbus konkurso tikslas yra paskatinti mūsų atlikėjus daugiau dėmesio skirti šiuolaikinei muzikai ir jos interpretacijoms. Juk XX a. buvo didelių pasaulinių atradimų, meninių laimėjimų, net kardinalių perversmų muzikos mene laikas. Galiausiai mes jau ne XX a. gyvename, o net ketvirtį XXI a. įveikėm, kur taip pat fantastiškų dalykų įvyko, buvo sukurta, pristatyta kažur pasaulyje. Norėtųsi, kad bent kruopelytę šių atradimų į Kauną atvežtų ir pristatytų kompozitorių konkurso dalyviai.
Kūrinių pateikimo konkursui laikas baigėsi spalio 28 d., koks dalyvių ir kūrinių derlius? Ar šis konkursas patraukė užsienyje gyvenančių kūrėjų dėmesį?
Nepatikėsite, bet per trumpą laiką nuo konkurso paskelbimo (pradėjome skelbti rugpjūčio antroje pusėje) iki paraiškų pateikimo pabaigos spalio mėnesio atsiliepė daugiau nei 50 kompozitorių. Ir lietuvių autorių čia yra mažuma. Taigi, matyt, būsime pataikę arba į tinkamą žanrą (kūrinys fortepijonui solo), arba į tinkamą laiką, o gal ir premija suviliojo (pirmoji premija – 1500 Eur). Bet kokiu atveju jau dabar galime sakyti, kad šiuolaikinės muzikos konkurso idėja pasiteisino ir jis pavyko – atsiliepė dalyviai iš visų kontinentų (Australija, Pietų ir Šiaurės Amerika, Azija) ir daugelio Europos šalių. Dalyvių geografija išties labai maloniai nustebino. Jau darosi smalsu, kokia jų muzika ir kas bus nugalėtojai…
Papasakokite apie tolimesnę konkurso eigą, komisijos sudėtį, atrankos procedūras.
Konkurso komisiją suformuota taip, kad jos dalyviai simboliškai sietųsi su Bacevičiaus gyvenimu. Juk jis buvo pasaulio žmogus – gyveno Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, galiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorke). Tad į komisiją pakvietėme kelių šalių atstovus – iš JAV, Prancūzijos, Lenkijos. Komisijos pirmininkė yra kompozitorė Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė, gyvenanti Niujorke. Į komisiją pakviestas Lodzės Gražinos ir Kęstučio Bacevičių vardo konservatorijos atstovas – profesorius kompozitorius Sławomiras Kaczorowskis. Kauną, Paryžių ir net Tokiją gražiai apjungia šiuo metu Lietuvoje reziduojantis japonų pianistas ir muzikologas Yusuke Ishii. Taip pat komisijoje yra mūsų kaimynų latvių kompozitorius Rolandsas Kronlaksas.
Konkursas vyks pagal standartinę tarptautinių konkurų praktiką. Dėmesys bus kreipiamas į kompozicijų dramaturgiją, muzikinę logiką, techninių instrumento galimybių panaudojimą, faktūros įvairovę ir t.t. Kiekvienas komisijos narys darbus vertins individualiai, po to vyks balų skaičiavimas ir galutinis komisijos sprendimo priėmimas. Komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas, o dalyviai supažindinti su konkurso nuostata, skelbiančia, kad nebus vertinami tie, kurie per paskutinius du metus mokėsi ar stažavosi pas komisijos narius.
Kada paskelbsite laureatus?
Dabar intensyviai vyksta darbų vertinimas. Laureatų paskelbimas numatytas gruodžio 16 d. 18 val. tiesioginės internetinės transliacijos metu. Apie tai bus pranešta atskirai. Bet jau dabar galima pasižymėti šią datą savo kalendoriuje ir kartu su visais melomanais iš viso pasaulio stebėti baigiamąją konkurso dalį – rezultatų paskelbimą ir premijų įteikimą.
Kompozitorius Vytautas Bacevičius.
Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka
Vytauto Bacevičiaus vardo konkursas organizuojamas pirmą kartą, kokią jo ateitį prognozuojate?
Jau dabar yra aišku, kad Bacevičiaus vardas ir jo vardo šiuolaikinės muzikos konkursas intriguoja ne tik Europą, bet visą pasaulį. Tą rodo dalyvių geografija. Tad, žinoma, kad norėtųsi, jog tai nebūtų tik jubiliejui skirtas renginys. Kaunas seniai subrendęs kultūriniam proveržiui, čia yra sparčiai augantis gabaus jaunimo potencialas. Šiuolaikinės muzikos konkursas svarbus ne tik miestui, bet ir visai šaliai. Tikiuosi, kad konkursas įgaus pagreitį ir kitais metais galėsime surengti tarptautinį Vytauto Bacevičiaus vardo pianistų konkursą bei abi tokias gražias iniciatyvas galėsime pakartoti po dviejų-trijų metų.
Kalbino Janina Stankevičienė