Rugsėjo 22 diena daug kam teikia liūdesį – juk įsisiautėja ruduo. Bet ne mums, ne MENO BANGOMS. Mes, vėjų, debesų, spalvotų lapų gerbėjai, būtent prie lygiadienio jau trečią kartą deriname savo rudens rezidencijas.
Vasaros rezidencijos taip pat susietos su gamtos ratu – vyksta birželio viduryje, kai saulė aukščiausiai, o naktys trumpiausios.
Šešios – net šešios Meno bangų rezidencijos – jau aplankė Ignalinos kraštą. Pradėjome 2020 metų vasarą, džiūgaudami, kad pagaliau laimėjome projektą, leidžiantį meno ir kultūros asmenybėms svečiuotis Rytų Aukštaitijoje, kaimo turizmo sodyboje ,,Saulėtekis“. O juk svarbūs ne tik svečiai. Mėgstame (gal ir mokame) skatinanti kuo įvairiausiais menais domėtis visą Ignalinos rajoną – nuo vieno pakraščio iki kito.
,,Lygiadienio link“ – tai pavadinome šeštąją rezidenciją. Kuo ji ypatinga, kuo skyrėsi nuo ankstesnių? Kurias MENO BANGŲ tradicijas tęsė, puoselėjo?
Keisčiausiu reiškiniu visų rezidencijų istorijoje laikome rugsėjo 20 dieną, kai patys sau netikėtai atsidūrėme ,,Žuvėdros“ kavinėje, žaidime ,,Auksinis protas“. Rezidentė Rasa Milerytė subūrė MENO BANGŲ komandą. Buvome naujokai (išskyrus pačią Rasą), tad ne viską supratome ir ne visada pataikėme. Bet didžiuojamės atsidūrę žaidėjų lentelės viduryje, nei laimėję, nei pralaimėję, o tiesiog padžiūgavę ir – ką čia slėpti – atidžiomis menininkų akimis stebėję sveiko azarto apimtus Ignalinos žmones.
Parodų rezidencijose jau esame surengę, bet dvi vienu metu – tik šį kartą. Arūno Bėkštos tapyba ,,Regėjimai“ ir Lilijos Konoplickajos suvenyrai ,,Ukrainos marginiai“ Ignalinos viešojoje bibliotekoje lankytojus džiugins iki spalio vidurio. Kai kurie menų mėgėjai dar ilgai prisimins ir Arūno Bėkštos kūrybiškumo pamokas, sujungusias kuo įvairiausio amžiaus žmones, juos artinusias prie dailės ir literatūros pažinimo, net kūrimo.
Ši rezidencija – pirmoji, kurioje matėme tiek daug debiutuojančių autorių. Vieną jaukų vakarą vyko jaunųjų kūrėjų rinkinio „LITERATŪRINĖS SLINKTYS 2022“ pristatymas, moderuojamas poetės, rinkinio sudarytojos Rasos Milerytės. Dalyvavo poetai Kornelija Mikalauskaitė, Linas Daugėla, prozininkas Dominykas Matulionis, dramaturgas Orestas Razumas.
O dabar apie tradicijas. Viena jų – draugauti su Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykla. Šį kartą joje viešėjo Nacionalinės premijos laureatė kompozitorė Zita Bružaitė. Jos daineles atliko Urtė Oškinytė ir Medeina Kutraitė. Jų mokytoja – Jurgita Antonovienė, akompanavo Laima Kutrienė, jau ne pirmą kartą įsiliejanti į MENO BANGŲ renginius. Kompozitorė prisiminė savąsias pamokas muzikos mokykloje – kai dar buvo mokinė ir kai jau buvo mokytoja, pasakojo apie ją lydinčias kūrybos versmes, supažindino su naujais kūriniais.
Kita tradicija – į rezidenciją kviestis kuo geriausias vertėjas ir supažindinti su jų darbu gimnazijų mokinius. Šį kartą į Vidiškių gimnaziją keliavo Irena Aleksaitė, verčianti iš slavų kalbų bei aktorius Eimantas Pakalka, skaitęs fragmentą iš Izraelyje gyvenančios rašytojos Dinos Rubinos kūrybos. Tai buvo tik viena pamoka, bet džiaugsmo – daug. Pasak mokytojos Vitalijos Medzevičienės, jos auklėjamoji vienuoliktokų klasė tiesiog įsisvajojo apie vertėjų profesiją.
Mielagėnuose MENO BANGOS yra surengusios ir knygų pristatymų, ir koncertų, bet rezidencijų dalyviai ten keliavo pirmą kartą. Visi buvome apdovanoti Mielagėnų sodų obuoliais – tik atvažiavę, dar nieko nenuveikę. Žengdami į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (renginys vyko ten) buvome sutikti vargonų muzika. Kunigas Marijonas Savickas pasakojo apie bažnyčios istoriją, apie dailininko Vincento Smakausko gyvenimą – šio klasiko tapyba ir drožiniai yra ypatingoji Mielagėnų vertybė. MENO BANGŲ savitumus ir jų rezidencijas išsamiai pristatė bibliotekininkė Rima Misiūnienė.
Ką Mielagėnuose veikėme mes?
Eimantas Pakalka skaitė rašytojos Birutės Jonuškaitės romano ,,Maestro“ fragmentą, o pati Birutė patyrė klausimų liūtį. Žiūrovų buvo nemažai – tiek, kiek žmonių susirenka į literatūros renginius kur kas didesniuose miestuose. Ir kaip jie klausėsi, kaip gilinosi į Birutės, gimusios ir augusios lietuviškoje Lenkijos dalyje, likimą!
O pabaigai – apie Rojų. Apie nuošalią vietovę ir keistą vietovardį, apie Adomo Hrebnickio muziejų, į kurį MENO BANGOS visada stengiasi nulydėti savo rezidencijas. Birutė Jonuškaitė (ji ne tik rašytoja, bet ir vertėja) bei Irena Aleksaitė Rojaus labui jau yra šį tą nuveikusios. 2020 metais jos abi vertė ir www.menobangos.lt skelbė Zanų šeimos palikuonės Helenos Stankiewicz prisiminimų knygos ,,Beržininkų ponia“ fragmentus. Juos skaitykite čia. https://www.menobangos.lt/irena-aleksaite-ir-berzininku-ponia/ ir https://www.menobangos.lt/birute-jonuskaite-ir-ignalinos-krasto-dvarai-dvareliai/
Patirsite, kuo II pasaulinio karo išvakarėse alsavo Rojus, Beržininkai, Dūkštas. Palyginsite su jų gyvenimu dabar. Ir… kaip būtų smagu, jei Rojaus muziejus tuos vertimus kaip nors paskleistų, jais naudotųsi.
Mes nežinome, ar bus dar MENO BANGŲ rezidencijų Ignalinoje, ar ne. Mes esame tik (arba net) projektų autoriai ir įgyvendintojai, pasikliaunantys Lietuvos kultūros taryba, jos ekspertais.
Neabejojame: šešios rezidencijos jau dabar paliko gilų pėdsaką atvykstančių menininkų atmintyje. Ne tik jų. Taip pat ir tų žmonių, kurie rezidencijas pasitinka, kartu būna ir išlydi, laukdami kitos menų pasaulio bangos.
Už svetingumą dėkojame kaimo turizmo sodybai ,,Saulėtekis“, už partnerystę – Ignalinos viešajai bibliotekai ir Miko Petrausko muzikos mokyklai, už nuoširdžią savanorystę – Virginijai Mesropian, Edmundui Kilkui, Arnoldui Gasparavičiui, už dalinę finansinę paramą – Lietuvos kultūros tarybai, už nuolatinę sklaidą – rezidencijų neapleidžiančioms žurmalistėms Linai Kovalevskienei (Ignalinos savivaldybė), Almai Valantinienei (Klasikos radijas), laikraščio ,,Mūsų Ignalinos“ redakcijai.
Meno bangų inf.
Nuotraukos iš MENO BANGŲ, Mielagėnų bibliotekos, rezidencijos partnerių bei dalyvių archyvo
Projektą menininkų rezidencija „Lygiadienio link“ remia