Seniai seniai gyveno sesės: Taisyklingoji kalba ir Netaisyklingoji kalba. Vieną dieną jos kartu išėjo laimės ieškoti.
Taisyklingoji ir Netaisyklingoji eidamos sustojo prie ženklo, kuriame buvo rašoma: „Jei pakilsite į viršų, pateksite į Baisiai Taisyklingą pasaulį, o jeigu nusileisite žemyn, pateksite į Baisiai Netaisyklingą pasaulį.“ Taisyklingoji sesė pasuko į viršų, o Netaisyklingoji sesė – žemyn, taip jos pateko į skirtingus pasaulius.
Pasaulyje, į kurį pateko Taisyklingoji kalba, gyveno draugiški, kūrybingi, protingi, skaitantys daug knygų, išsilavinę žmonės. O pasaulyje, į kurį pateko Netaisyklingoji kalba, gyveno kūrybingi, protingi žmonės, bet jie buvo nedraugiški, nesidalino savo išmintimi su kitais.
Taisyklingoji kalba susirado savo gyvenimo draugą, susilaukė dviejų vaikų ir gyveno gražiame ir dideliame name. Tuose namuose tvyrojo laimė, meilė, džiaugsmas – visi žodžiai, kurie reiškė šilumą ir gyvenimo pilnatvę.
Tai išgirdusi Netaisyklingoji pasipiktino, ją graužė pavydas, todėl iš karto nukeliavo pas savo seserį. Kartėlio jausmo apimta Netaisyklingoji kalba nerimo, tad sugalvojo planą, kaip pakenkti seseriai. Ji pakvietė Taisyklingąją kalbą pasivaikščioti po prekybos centrą ir įkalino sesę valytojų kambaryje. Toji blogietė manė, kad valytoja iš sesers galvos išvalys daugybę gražių žodžių, išplaus, išskalaus visas kalbos gėrybes ir išmes į šiukšlių dėžę.
Tada Netaisyklingoji nusipirko tokius pačius drabužius kaip Taisyklingosios kalbos ir grįžo namo. Ji manė, kad užims Taisyklingosios vietą.
Deja, kitą rytą Netaisyklingoji kalba atsikėlusi pamatė stovinčią sesę, jos vyrą ir Kalbos inspekciją. Netaisyklingosios kalbos sesė paaiškino, kas ir kaip ją išlaisvino. Taisyklingoji kalba negalėjo patikėti, kad jos sesė gali taip padaryti. Netrukus Kalbos inspekcija suėmė Netaisyklingąją kalbą ir išvežė į Kalbos taisyklą.
Kalbos taisykloje Netaisyklingoji kalba suprato, kad nereikia kenkti kitam, nes pats gali nukentėti. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą! Netaisyklingoji kalba keitėsi – taisė savo blogybes į gražius, skambius žodžius, jos galvoje gimdavo vis daugiau ir daugiau gražių žodžių, o širdyje –gražių jausmų.
Justė Karvelytė
Alytaus Dzūkijos mokykla
Konsultavo mokytoja Renata Dudzinskienė
Konkurse LIETUVIŠKOS ISTORIJOS: PASAKOJIMAI APIE LIETUVIŲ KALBĄ šis tekstas mokinių grupėje pelnė III vietą. Daugiau apie konkursą skaitykite čia https://www.menobangos.lt/irena-baltakiene-akse-manespi/