Literatūrinės slinktys – jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkiniai
Festivalis „Literatūrinės slinktys“ artėja: kas jie, kūrybos rinkinio autoriai?
Rugsėjo 11–17 d.vyks tradicinis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Šiemet – jau dvyliktąjį kartą. Po ilgų svarstymų ir diskusijų dailininkų ir literatų darbus vertinusios komisijos paskelbė, kieno kūryba bus publikuojama šių metų rinkinyje. Taip pat išrinkta ir pirmą kartą skelbto konkrečiojo eilėraščio apie literatūrinį Vilnių konkurso laureatė.
Kūriniuose – sudėtingos filosofinės ir socialinės temos
Šiemet patekti į jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkinį pretendavo beveik 30 literatų. Laureatais skelbiami Julius Barzdaitis, Ieva Vaitkevičiūtė, Lilija Rakova, Verdenė Monika Valkiūnaitė ir Silvija Zujūtė.
Julius Barzdaitis konkursui atsiuntė absurdo poetikos pjesę „Vírtus“, kurią pats autorius vadina „hiperaktyviai kafkiška“. Pjesėje susiduria du skirtinga logika besivadovaujantys pasauliai, o kūrinio ašis – žmogžudystę įvykdžiusio jaunuolio išteisinimas ir bausmei jį atidavusio tėvo pasmerkimas. „Rašydamas bandau prisijaukinti lietuvių kalbą ir papasakoti istorijas, kurios parodytų gyvenimą tokį, koks, bent mano supratimu, jis ir yra – keistas ir dažnai baisus, bet kartu nepajudinamai persmelktas vilties“, – sako Julius Barzdaitis, kurį laiką rašęs anglų kalba.
Ieva Vaitkevičiūtė
Ieva Vaitkevičiūtė, gimusi ir augusi Vilniuje, o nuo 2014 m. gyvenanti Paryžiuje, konkursui pateikė novelę „Je tʼaime… moi non plus“ („Aš tave myliu… aš taip pat ne“). Novelės centre – emigracijoje gyvenanti jauna mergina, save kaip žmogų ir kaip moterį kurianti per svetimą kalbą. Tekste siekiama atskleisti jos prieštaringus išgyvenimus, susijusius su visišku motinystės atmetimu (nėštumo nutraukimu) ir po kelerių metų jį pakeitusiu beatodairišku motinystės troškimu, nuvedančiu prie netikro (psichologinio) nėštumo.
Rinkinyje dominuos poezija
Kaip ir kasmet, šiemet tarp konkurso dalyvių dominuojantis žanras – poezija, tai atsispindės ir kūrybos rinkinyje. Kaunietė Lilija Rakova konkursui pateikė 2016–2023 m. rašytus eilėraščius. Autorės kūryba anksčiau yra publikuota leidiniuose „Šiaurės Atėnai“ ir „Literatūra ir menas“, vienas eilėraštis buvo atrinktas į „Poezijos pavasario“ almanachą.
Verdenė Monika Valkiūnaitė
Verdenė Monika Valkiūnaitė besidomintiems „Literatūrinėmis slinktimis“ jau žinoma iš praėjusių metų – tąsyk komisiją sužavėjo jos tapybos darbai. Autorė pasakoja rašanti nuo ankstyvos vaikystės, yra dalyvavusi Jaunųjų filologų ir kituose kūrybiniuose konkursuose. 2018 ir 2019 m. pelnė prizines vietas Gintaro Grajausko kuruojamame „Gintaro lašų“ konkurse.
„Nuo to laiko, kai, kaip ir visi, išaugau įgimtą vaikišką kūrybinę laisvę, visaip bandau mokytis kurti. Užsiimu poezijos (ir kitokių tekstų) rašymu, vizualiniais ieškojimais ir šokiu. Šiemet „Filologijos rudenyje“ užėmiau pirmąją vietą. Kūrinių kol kas dar sąmoningai beveik nesu publikavusi. Atrodo, kad sąmonė pradeda keisti kryptį“, – taip apie save pasakoja dar viena šių metų laureatė Silvija Zujūtė.
Greta Ambrazaitė. Fotografavo Evelina Audinytė
Šiemet, norint prisidėti prie Vilniaus gimtadienio minėjimo, buvo skelbiamas dar vienas konkursas – konkrečiojo eilėraščio literatūrinio Vilniaus tema. Šiame konkurse galėjo dalyvauti ir knygas jau išleidę 18–35 m. kūrėjai. Komisija vieningai nutarė laureate paskelbti Gretą Ambrazaitę. Greta Ambrazaitė – redaktorė, poetė, dviejų poezijos knygų autorė, leidyklos „Bazilisko ambasada“ bendraįkūrėja. Jos eilėraštis „apytaka. kvartalai“ bus išleistas atvirlaiškio formatu 700 egzempliorių tiražu.
Vertino savitą braižą
Nelengvą užduotį turėjo ir dailininkų komisija, nes darbų konkursui buvo pateikta daugiau nei ankstesniais metais. Komisijos narė Karolina Latvytė-Bibiano sakė, kad rinkdami laureatus vertintojai ieškojo menininkų, išsiskiriančių savitu braižu, idėjos pateikimu ir aukštu meninio atlikimo lygiu. „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje bus publikuojami dailininkų Dianos Remeikytės, Klaido Paškevičiaus, Šarūno Baltrukonio, Ramintos Stasaitytės ir Teodoros Jurčytės-Šukaitienės darbai.
Diana Remeikytė tapybiškame ir ekspresyviame akvarelių cikle pristato savo vizualų dienoraštį, kuriame vaizduoja autobiografinės kasdienybės refleksijas. Jose galima atrasti menininkės kasdienybėje aptinkamų objektų, aplinkos siužetų, taip pat neaiškių, nesuprantamų, labiau iš pasąmonės išnyrančių vaizdinių.
Klaidas Paškevičius
Klaido Paškevičiaus pastelės yra fragmentiškos ir lyg tirpstančios laike. Portretai susilieja su kasdienybės vaizdiniais. Menininkas sako, kad jo įkvėpimo šaltinis – aplinka, redukuota tikrovė ir patirtys, atsiminimai. Daugiasluoksnės patirtys pavirsta į sapniškus piešinius, klaidžiojančius tarp realybės ir fantazijos. Kurdamas menininkas nagrinėja įvairias žmogaus būsenas bei siužetus nuolat kintančioje aplinkoje.
Ramintos Stasaitytės tapyboje monochromatiškas vaizdas ir fragmentiškas kūno vaizdavimas sustabdytas laike. Menininkė sako, kad, pasitelkdama tapybos mediją ir kūno vaizdavimą, bando suprasti savąjį „aš“. Vaizduojamas kūnas nėra skirtas pabrėžti realias figūros formas, jis tampa savita abstrakcija vidinei būsenai atskleisti.
Teodoros Jurčytės-Šukaitienės darbai pilni paslaptingumo ir mistikos. Pasąmoniniai ir atmintyje besimaišantys vaizdai kuria paslaptingas formas, jose žaidžia ritmas, kontrastai ir spalva. Teodora Jurčytė-Šukaitienė sako erdvę konstruojanti tam, kad išliktų čia, dabartyje. Kurdama leidžiasi į atminties kelionę, kol įsitraukia ir pradeda mėgautis procesu.
Šarūnas Baltrukonis
Šarūnas Baltrukonis drobę naudoja kaip photoshop programos darbastalį, sluoksnis po sluoksnio dėliodamas ir kurdamas bendras kompozicijas. Tapymo objektais tampa įvairūs aplinkoje sutinkami daiktai ar vaizdiniai. Ištraukdamas iš kasdienybės konkretų vaizdą ar sudėtingą formą, menininkas ją supaprastina, paverčia plokščia, nebeatpažįstama dėme. Karpydamas ir dėliodamas koliažo principu sukuria naują skaitmeninę realybę, kuri gretinama su tapyba ir kurioje susipina pasąmoniniai vaizdai su kompiuterine realybe.
„Slinkčių“ informacija
Nuotraukos iš „Slinkčių“ archyvo
