Dvidešimtosios kraštiečių šventės Dusetose metu, birželio 29 d., Dusetų skulptūrų parkas ant vandens papildytas šešiomis naujomis skulptūromis, sukurtomis 2024 metais vykusiame plenere „Kuriame skulptūrų parką“. Per tris metus čia jau pastatyta 17 skulptūrų.
Pristatant naujas skulptūras, buvo perkirpta raudona juostelė, sveikinimus žodžius tarė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, vienas iš šio parko įkūrėjų Dusetų Zarasų r. savivaldybės tarybos narys Benjaminas Sakalauskas, Dusetų seniūnijos seniūnas Darius Steponavičius, projekto vadovas Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas. Sveikinusieji pasidžiaugė gražėjančia Sartų pakrante, besiplečiančiomis meno erdvėmis, kurios pritraukia vis daugiau lankytojų iš Lietuvos bei kitų šalių, skatina žiūrovų domėjimąsi menu, lavina skonį.
Originalaus Dusetų skulptūrų parko ant vandens pradžia – 2021 metų pavasaris, kuomet Dusetų dailės galerijos kuratorei Normantei Ribokaitei ir Dusetų dailės galerijos menininkui Algirdui Gaižauskui kilo išradinga mintis išnaudoti tuomet dar teberenovuojamos senosios tribūnos erdvę ir ant betoninių stulpelių pastatyti skulptūras. Pritarus tuometiniam Zarasų r. savivaldybės administracijos direktoriui Benjaminui Sakalauskui, netrukus iškilo pirmieji A. Gaižausko skardiniai maketai – paukščiai ir žirgai. 2022 m. buvo įgyvendintas Kultūros centro Dusetų dailės galerijos projektas, ir tribūną papuošė pirmieji eksponatai – latvių skulptoriaus Ivo Folkmanio špižiniai paukščiai bei Algirdo Gaižausko žirgas iš plieno. Šiemet parkas papildytas dar šešiais įdomiais kūriniais iš metalo ir akmens.
Projekto „Kuriame skulptūrų parką“ Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kultūrinių veiklų koordinatorė Ieva Špūrienė: „Pagrindinis tikslas yra pasiektas – sėkmingai vystomas skulptūrų parkas, skatinantis aktyvų dialogą tarp meno kūrinių, erdvės bei lankytojų. Naujos skulptūros iš metalo, akmens, bronzos tapo traukos vieta vietiniams bei turistams, skatina susidomėjimą bei lavina meninį skonį. Taip pat laukiamas ir atgalinis ryšys – tikime, kad kūrybinių idėjų įgyvendinimas prasmingas ir vertingas kūrybinis laikas patiems skulptoriams, tai padės sulaukti dar daugiau originalių skulptūrų neįprastose lauko erdvėse. Kūrybinio darbo procesas buvo atviras visuomenei – skulptūrų autoriai noriai dalijosi savo mintimis apie skulptūras, idėją, jų prasmę, medžiagas, kūrybiniu darbu nuo eskizo iki galutinio rezultato.“
***
Edvīns Krūmiņš iš Rygos Dusetoms atvežė „Laikrodį su grandinėmis“ – gaidį, tvirtai suvirintą iš įvairių surūdijusių dalių, su žaisminga švytuokle, galinga skiautere. Pažvelkit pro ją į besileidžiančią saulę – karališkai gaidys tuo metu spindi! Gaidys yra senovinis simbolis, tampantis aušros, prabudimo, budrumo, šaukimo atgimti ir kovoti šaukliu. Gaidžiai – vėtrungės tupi ant Latvijos miestų evangelikų bažnyčių, saugantys ir rodantys kryptį, skelbiantys dieną, kviečiantys ryto maldai.
Du dusetiškio Algirdo Gaižausko metaliniai „Paukščiai“ – karūnuotasis veržlus, atviras vėjams, atspindintis pasaulį su visais žiūrovais, antrasis išmargintas paslaptingais ženklais, gerokai parūdijęs, tačiau tvirtas. Skirtingi šių paukščių aprėdai, tačiau giminingos sielos, o mums bereikia įsiklausyti į šių keistuolių ramų pašnekesį – gal ką naujo ir apie save sužinosim, ir išmoksim vertinti kitoniškus.
Violeta Kuzmickaitė – Gasparaitis, prieš kelis dešimtmečius su vyru Virgilijumi grįžusi iš Vokietijos į Dusetas, senelių kraštą, sukūrė „Papūgą“ – kaip sugrįžimo iš svečios šalies simbolį. Ne paprasta šioji išskirtinė, švytinti papūga – sugalvoję norą, paglostykit jos snapą, ir noras tikrai išsipildys. Paukštis, anot Violetos, geba naktimis skraidyti, tad darys tvarką, gąsdins visokius niekadėjus, o saulei patekėjus vėl grįš į savo vietą.
Vilniečio Mindaugo Junčio akmeninė „Raibutė“ (skulptoriui norėjosi sukurti kuo abstraktesnį paukštį) tvirtai įsispyrė ilgomis kojomis į jai paskirtąją koloną ir darniai sugyvena su klegančiais Sartų ežero sparnuočiais.
Vido Simanavičiaus (Vilnius) juodoji „Pelėda“ tupinti ant pelių kalnelio, žiūrinti naiviu žvilgsniu, bet turinti aštrius nagus ir snapą, traukia dėmesį savo išskirtinėmis atlikimo medžiagomis. Ant šamoto užtepta juoda derva einant laikui turėtų pradėti eižėti, sukurdama įdomias faktūras. Vidui šio kūrinio idėja kilo prieš daug metų vaikštinėjant po garsaus norvegų menininko Gustavo Vigelando sukurtą skulptūrų parką Osle, o tuomet pasibraižytas eskizas buvo įgyvendintas šįmet.
Iš Dusetų kilusio, Vilniuje gyvenančio ir kuriančio Mykolo Saukos sukurtas „Kalakutas“ daugelį stebina – ne vandens tai paukštis. Tačiau autorius sako: „Norėjau išbandyti dvi naujas patinas – geležies ir vario, užtepant jas ant betoninės skulptūros. Buvo įdomu pažiūrėti, kaip jos sureaguos. Išgautas koloritas labai tiko kalakuto spalvoms perteikti, o kaklas atrodo lyg nulietas iš varvančio vaško. Taip pat kalakutas – ir dėkingumo simbolis, o dėkingumas yra didelė vertybė.“
Autoriai, dalyvavę šiame plenere, negailėjo dėkingumo žodžių juos pakvietusiems projekto „Kuriame skulptūrų parką“ organizatoriams, juk rodyti savo kūrinius tokioje išskirtinėje vietoje – didelis džiaugsmas, o ir iššūkis.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė
Filmuotą medžiagą galima pamatyti pasinaudojus šia nuoroda:
https://www.youtube.com/watch?v=VvT9N-zwPxs&ab_channel=Kult%C5%ABroscentrasDuset%C5%B3dail%C4%97sgalerija
Fotografavo Vilija Visockienė