„Overdrive” filmo afiša
Svajonės po mėlynu Marselio dangum
Karolis Baublys
Dvi viena paskui kitą sekančios peržiūros su dviem kardinaliai priešingas šiuolaikinio kino tendencijas demonstruojančiais filmais – Sergejaus Loznitsos Švelni moteris (Кроткая) ir Antonio Negret Overdrive (Lietuvoje platintas dvigubu Overdrive. Greičio įkaitai pavadinimu) – verčia permąstyti vadinamojo autorinio ir industrinio kino santykį, tarp jų kylančias įtampas ir galimus sąlyčio taškus.
Ukrainiečių režisieriaus filmas Švelni moteris, prie kurio realizavimo prisidėjo ir Lietuva, pasižymi grubiu natūralizmu, įtaigiai perteikdamas moralinį Rusijos socialinės sistemos smukimą. Be abejo, filmas stiprus, jį žiūrėdamas žiūrovas patiria nepatogumą, šaltį, pasibaisėjimą. Iš šios slogios nuotaikos gelbsti tik ironija, priversdama žiūrovą šyptelti. Tačiau po filmo peržiūros nejučia lieka kartus skonis burnoje ir kirbantis klausimas: „O kas iš to?“ Ar meno paskirtis – priversti žiūrovą liūdėti ir jaustis nejaukiai?
Priešingus pojūčius sukelia prancūzų prodiusuotas veiksmo filmas Overdrive, režisuotas režisieriaus iš Kolumbijos, Antonio Negret, ir vykusiai imituojantis svarbiausius pramoginio amerikiečių kino bruožus. Amerikiečiai žavūs tuo, kad sugeba padovanoti žiūrovui svajonę. Rūpesčiuose įklimpusiam europiečiui teigiama mintis apie tai, kad įmanoma gyventi kitaip, nerūpestingai, nesukant galvos dėl žmonių žiaurumo ar vienatvės. Galima vairuoti prabangų automobilį, mėgautis įstabaus grožio paplūdimiais, imant iš gyvenimo viską, ką jis gali duoti. Filmas, užuot kopijavęs realybę, ją tarytum iš naujo sukuria (ar, veikiau, perteikia idealią galimos tikrovės viziją). Šalčio pojūtį, atsineštą iš Švelnios moters, keičia žavėjimasis jaunais personažais, kupinais ryžto ir gyvenimo planų.
Išties industrinio (ar komercinio) kino sąvoka reliatyvi. Bet kuris filmas yra komercinis, nes reikalauja milžiniškų finansinių sąnaudų. Overdrive stiprybė – puikūs techniniai sprendimai, pirmiausia įspūdingas Prancūzijos miesto Marselio filmavimas, atveriantis magiško grožio gamtą, vingrius piemiesčio kelius, stulbinančią architektūrą.
Antonio Negret režisuotas filmas imponuoja charakteringais pagrindiniais herojais – dviem broliais Andrew ir Garrett Foster, užsiimančiais prabangių automobilių vagystėmis ir įsiveliančiais į dviejų vietinių mafiozų varžymąsi dėl teritorijos. Vieną iš brolių vagišių suvaidino kylanti Hollywoodo žvaigždė, žymiojo aktoriaus ir režisieriaus Clinto Eastwoodo sūnus Scottas Eastwoodas, prieš tai kūręs antro plano vaidmenis filmuose Savižudžių būrys (Suicide Squad) ar Greiti ir įsiutę 8 (Fast and Furious 8).
Naratyvo detalių lygmenyje išsskirčiau, ko gero, vieną įspūdingiausių pasipiršimo scenų kino istorijoje: vykstant intensyvioms automobilių gaudynėms, Scotto Eastwoodo herojus Andrew staiga sustabdo automobilį ir, žvelgdamas į baimės sukaustytą mylimąją, sėdinčią gretimais, klausia: „Ar tekėsi už manęs?“ Amo netekusi mergina (Kubos kilmės aktorė Ana de Armas), dairydamasi pavymui, taria: „Tu – beprotis!.. Taip… Žinoma, tekėsiu!“ Džiaugsmingai krykštaujant Andrew, gaudynės tęsiasi.
Nors stiliumi ir tikrovės reprezentacija Švelni moteris ir Overdrive kardinaliai priešingi, juos jungia kinematografinė meistrystė, įtikinamai perteikti personažai, įdomus siužetas.
2017 08 17‒20
Vasilina Makovceva filme „Švelni moteris”.
Amerikiečių aktorius Scottas Eastwoodas