Originalioji (vokiška) Fatiho Akino filmo „Aus dem Nichts” afiša.
Smogianti tiesa: politinis Fatiho Akino kinas
Karolis Baublys
2000‒2006 metais vokiečių neonacių grupuotė NSU („Nationalsozialistischer Untergrund“) įvykdė ne vieną teroristinį išpuolį, nukreiptą prieš užsieniečius. Ekstremalių dešiniųjų nusikaltimai lėmė 8 turkų imigrantų, vieno graikų imigranto, taip pat vienos policijos pareigūnės mirtis, tačiau nei vokiečių policija, nei didžioji dalis vietinės spaudos nežiūrėjo rimtai į rasizmu ir ksenofobija grįstą grupuotės veiklą, suversdami kaltę musulmonams (imigrantų konfliktams ir nelegaliems narkotikų platintojams). Tik 2011 metais tiesa tapo akivaizdi. Kurdamas naująjį filmą Iš niekur (Aus dem Nichts; užsienio šalyse platinamas pavadinimu In the Fade), turkų kilmės vokiečių režisierius Fatihas Akinas laisvai atsispyrė nuo minėtos faktinės medžiagos, suteikdamas dramai kaip niekada ryškų politinį atspalvį. Nepaisant gana griežto ir dažnai ambivalentiško vertinimo prancūzų spaudoje, filmas jau pelnė du svarius apdovanojimus – prizu už stipriausią moters vaidmenį 2017 metų Kanų kino festivalyje pelnytai apdovanota vokiečių kilmės amerikietė Diane Kruger, o pats filmas iškovojo „Auksinį Gaublį“ užsienio filmų kategorijoje.
Vyro ir sūnaus netekusios Katjos drama – neabejotinai stipriausias Diane Kruger vaidmuo.
Siužeto lygmenyje žiūrovas stebi vokietės Katjos (Diane Kruger), atitinkančios tipišką arijų genties palikuonę, asmeninę dramą, netekus turkų kilmės vyro Nuri (buvusio narkotikų prekeivio, tapusio sąžiningu piliečiu) ir penkerių metų sūnaus Rocco. Paaiškėja, kad Nuri ir Rocco mirtis ‒ ne nelaimingas atsitikimas, bet gerai apgalvota, tyčinė žmogžudystė, įvykdyta neonacių ideologiją propaguojančios poros – André ir Eddos Möller.
Filmas išsiskiria trinare struktūra, kur kiekviena dalis siejama su tam tikru žanrinio kino modeliu ir skirtinga vandens forma. Po įžangos (Katjos ir jos vyro vedybų tuometinėje Nuri įkalinimo įstaigoje) seka pirmoji dalis – „Šeima“ – siejama su konstrasto principu grįsta vokiečių melodramos tradicija. Vandens formų lygmenyje šią dalį ženklina nesiliaujantis lietus ir nedžiūvančios Katjos ašaros. Antroji dalis – „Teisingumas“ – tai vadinamasis teismo proceso kinas, atsiremiantis į Costa-Gavro tradiciją. Žiemos ir tirpstančio sniego vaizdinių ženklinama dalis baigiama negailestinga tiesa – teisingumo nėra (Nuri ir Rocco žudikai išteisinami). Galiausiai trečioji dalis – „Jūra“ – tai keršto istorija, atsiremianti į trilerio kodus ir baigiama sukrečiančiu, bet moraliniame lygmenyje kaip niekada motyvuotu (nors ir ambivalentišku) finalu. Kiekviena vandens forma (lietus, sniegas ir jūra) metaforiškai atspindi pagrindinės veikėjos dvasinę raidą, savotišką skausmo ir jo intensyvumo evoliuciją.
Įtampos kupinas teismo procesas.
Iš niekur – tai iš peties smogianti moralinė freska, turinti stiprų politinį užtaisą. Fatihas Akinas atvirai ir negailestingai kritikuoja šiandieninę vokiečių visuomenę, vis dar velkančią nesibaigiantį nacizmo šleifą. Pats režisierius, prancūzų žurnalo Première paklaustas, apie ką jo naujausias filmas, atsakė taip: „Kai mes skaitome žurnalus, mes sužinom visas detales apie teroristą ir jo šeimą. Tačiau niekas niekada nerašo apie aukų šeimas. Jų vietoje tėra skaičiai. Norėjau tiems skaičiams suteikti veidą. Tai ir yra kino atsakomybė“. Apibendrindami galėtume teigti, kad Iš niekur – tai filmas, turintis daug lygmenų, ir kievienas žiūrovas turi teisę pasirinkti tą lygmenį, kuris jam pasako daugiausia. Nekvestionuotinu filmo privalumu reikėtų laikyti psichologiškai sudėtingą, sukrečiančią ir kaip niekada įtaigią Diane Kruger vaidybą, įrodančią jos aktorinį potencialą.
Katja (Diane Kruger), išgirdusi pribloškiantį teisėjų sprendimą – jos vyro ir sūnaus žudikai išteisinami.