Siaubas, sarkazmas ir poezija: besivejant Brolius Coenus
Karolis Baublys
Broliai Coenai jau seniai įrodė, kad geriausias būdas kalbėti apie šiuolaikinį pasaulį ir jo absurdiškumą remiasi tragikomedijos principais. 2016 metais šią idėją savaip pratęsė Kennetho Lonergano drama Mančesteris prie jūros (Manchester by the Sea), o 2017-aisiais George᾽o Clooney᾽o režisuotas ir prodiusuotas Suburbikonas (Suburbicon) bei Martino McDonagh᾽o komiška drama (ar, tiksliau, juodoji komedija) Trys stendai prie Ebingo, Misūryje (Three Billboards Outside Ebbing, Missouri). Pastarasis filmas, ko gero, daugiausia prizų įvairiuose kino festivaliuose gavęs 2017 metų kūrinys, įrodantis ne tik airių režisieriaus, išgarsėjusio komiška drama Briugėje (In Bruges; 2008), talentą, bet ir neabejotiną pagrindinio vaidmens atlikėjos Frances McDormand aktorinį meistriškumą.
Filmo centre – charakteringas, paženklintas karšto temperamento, pagyvenusios moters Mildred Hayes portretas, kuriame persipina skausmas ir kaltė dėl dukters mirties (po garsiojo nėščios policininkės vaidmens Brolių Coenų Fargo, už kurį Frances McDormand gavo pelnytą „Oscarą“, tai – antras nepriekaištingas aktorės vaidmuo). Praėjus 9 mėnesiams nuo žiauraus jos dukters išprievartavimo ir nužudymo, Mildred nusprendžia išsinuomoti tris reklaminius stendus, kuriuose milžiniškomis juodomis raidėmis raudoname fone užrašo vietinei policijai skirtą žinią: „Išprievartauta mirtinoje agonijoje“, „Ir vis dar niekas nėra suimtas“, „Kodėl, šefe Willoughby?“ Teisingumo paieškos filmą paverčia savotiška filosofine, moraline, politine parabole apie šiandieninės visuomenės abejingumą ir atsainumą. Nedidelė Ebbingo gyvenvietė virsta erdve, kurios gyventojai priverčiami kvestionuoti jų pačių požiūrį į save ir į vienas kitą. Trys stendai prie Ebingo, Misūryje išsaugo geriausius režisieriaus Martino McDonagh᾽o bruožus: šaltakraujį humorą, empatiją lūzeriams, išradingus dialogus.
Filmo režisierius yra prisipažinęs esąs didelis Brolių Coenų fanas. Nenuostabu ‒ filme akivaizdžiai juntamas minėtų ekscentriškų amerikiečių kino režisierių šešėlis: Trims stendams prie Ebingo, Misūryje muziką kūrė ištikimas Brolių Coenų filmų kompozitorius Carteris Burwellis; pagrindinį vaidmenį įkūnijo Joelio Coeno žmona ir mūza Frances McDormand; ką jau kalbėti apie specifinį filmo stilių kuriančią siaubo, sarkazmo ir poezijos dermę, atskleidžiamą per gyvus charakterius ir išraiškingas provincijos detales.
Nors filmavimo aikštelėje Frances McDormand nuolat ginčijosi su filmo režisieriumi Martinu McDonaghu, galiausiai jiedviem pavyko rasti bendrą kalbą ir sukurti ryškų desperatiškai kovojančios motinos portretą. Įdomus aktorės pastebėjimas, esą filmo herojė Mildred – tai ta pati Marge Gunderson iš Brolių Coenų Fargo, tik vyresnio amžiaus. Mildred charakteris puikiai įsikomponuoja į amerikiečių aktorės vaidmenų repertuarą: tipiška character actress, Frances McDormand nuolat vaidina moteris iš provincijos, neatsiejamas nuo jų socialinės padėties (working class), įpratusias prie grubios gyvenimo realybės, priverstas būti šiurkščiomis, kad išgyventų. Ištisai kino menininkų kartai Frances McDormand tapo nepriklausomos, savarankiškos aktorės archetipu. Jos laikysenoje nėra jokio bullshit.
Komiška drama Trys stendai prie Ebingo, Misūryje žiūrovą sužavi juoduoju humoru, sodria personažų kalba, emocijų sudėtingumu, personažų ambivalentiškumu, galiausiai – giliu humanizmu. Nevienalytis Mildred Hayes paveikslas, draskomas skausmo, pykčio ir keršto troškimo, pasižymintis trapumo ir brutalumo derme, nebūtų įmanomas be išradingos Frances McDormand vaidybos, vertos antro „Oscaro“.