Kokia spaudos paskirtis – tarnauti silpniesiems ar galingiesiems?

Istorinės dramos „The Post” afiša.

Kokia spaudos paskirtis – tarnauti silpniesiems ar galingiesiems?

Karolis Baublys

Nors kino kritikai nenuilsta kalbėti apie Naujojo Hollywoodo eros pabaigą, vienas iš didžiųjų šios kino krypties vėliavnešių – Stevenas Spielbergas – vis dar nesiruošia apleisti kino pasaulio. Naujuoju filmu – istorine drama The Post (Lietuvoje platinamas pavadinimu Valstybės paslaptis, Prancūzijoje – Pentagon Papers) – Stevenas Spielbergas atiduoda pagarbą ne tik amerikiečių spaudai, bet ir kino istorijai. Spaudos laisvė ir dinamiška žurnalistų kasdienybė – viena iš kertinių Hollywoodo kino temų, aptinkama jau 1940-aisiais, Howardo Hawkso komedijoje Penktadienio moteris (His Girl Friday). Žurnalistas (ar žurnalistė) kaip ypatinga visuomenės ir kino figūra atsiskleidžia tokių legendinių amerikiečių kino režisierių kaip Frankas Capra ar Fritzas Langas kūryboje. Tačiau įdomiausią dialogą Steveno Spielbergo The Post kuria su Alano J. Pakulos Prezidento vyrais (All the President’s Men; 1976). Steveno Spielbergo drama baigiasi tuo epizodu, kuriuo prasideda Pakulos trileris – įsilaužimu į Vašingtono pastatų kompleksą Watergate (Watergate᾽o skandalas lėmė JAV prezidento Richardo Nixono atsistatydinimą 1974-aisiais). Ar Steveno Spielbergo naujoji drama yra lygiai toks pat embleminis filmas apie kvapą gniaužiantį žurnalistinį tyrimą kaip Alano J. Pakulos Prezidento vyrai?

Spielbergo dramaturginės intrigos centre – į žurnalo The Washington Post žurnalistų rankas patekę slapti valstybės dokumentai, kurie liudija, kad vienas paskui kitą valdę JAV prezidentai (Harry᾽is S. Trumanas, Dwightas D. Eisenhoweris, Johnas F. Kennedy᾽s, Lyndonas B. Johnsonas…) iš anksto žinojo, esą Vietnamo karas – tai akligatvis, tačiau vis viena nenustojo siuntę jaunų amerikiečių vyrų į karą, nes, jų manymu, valstybės prestižas – didesnė vertybė nei žmogaus gyvybė. Žurnalo vyriausiasis redaktorius Benas Bradley᾽is (puikiai įkūnytas Tomo Hankso) atsiduria ties moraline dilema – ar jis kaip žurnalistas turi pažeisti valstybės saugumo įstatymus ir iškelti į viešumą šią kompromituojančią medžiagą, rizikuodamas kalėjimu? Lemtingą sprendimą turi priimti žurnalo savininkė Katharine Graham (dar vienas „Oscaro“ vertas Meryl Streep vaidmuo).

„The Washington Post” direktorė Katharine Graham, įkūnyta Meryl Streep, turi priimti lemtingą sprendimą – spausdinti sukrečiančią medžiagą apie Vietnamo karą ar atsitraukti.

Filmas puikiai atskleidžia tą galią, kurią turėjo nepriklausoma amerikiečių spauda 1960–1970 metais. Istorinės dramos siužetas verčia susimąstyti, ar šiandieninės spaudos susilpnėjimas nėra suvoktinas kaip pavojingas demokratijos principams? Pažymėtina, kad scenarijaus bendraautorius Joshas Singeris – didelis žurnalistikos specialistas, dirbęs prie tokių filmų kaip Penktoji valdžia (The Fifth Estate; 2013) ar prizais apdalyta Sensacija (Spotlight; 2015).

The Post – tai kūrinys, akivaizdžiai nukreiptas prieš šiandieninio JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką: filmas gina nepriklausomą spaudą kaip instituciją ir galios lauke esančią moterį kaip kovos simbolį. Pažymėtina, kad The Washington Post direktorė Katharine Graham – istoriškai pirmoji moteris, valdžiusi žurnalą. Ironiška, kad ją suvaidino Meryl Streep, kuri yra ne sykį viešai ir aštriai kritikavusi Donaldą Trumpą – prezidentą, kuris „tyčiojasi iš silpnųjų“. Feministinė siužeto linija – itin ryškus antitrumpinis aspektas (Meryl Streep herojė – vienintelė, turinti galios priimti lemtingus sprendimus pasaulyje, kuris vis dar valdomas vyrų). Palaipsniui filmai su Meryl Streep virsta net savotišku atskiru žanru, atskira kino kategorija, kurią apžvalgininkai ir kritikai įvardija kaip „Meryl Streep movie“. Aktorei būdingas sugebėjimas perteikti psichologiškai niuansuotą moters charakterį, kuriame silpnumas persipina su didele dvasios stiprybe, ieškoti subtilių herojės elgsenos, bendravimo, kalbėsenos ypatybių, netikėtas spontaniškas reakcijas derinti su autentiškais, tik tam vienam personažui būdingais, įpročiais. Stipriausi filmo epizodai yra tie, kuriuose Meryl Streep herojei tenka priimti lemtingą sprendimą – spausdinti skandalingą medžiagą ar atsitraukti.

Katharine Graham (Meryl Streep) mėgina išlikti tvirta pasaulyje, kurį valdo išimtinai vyrai.

Steveno Spielbergo The Post – tai pati tikriausia istorinė drama, puikiai atskleidžianti 1970-ųjų dvasią JAV ir sudėtingą žurnalistų kasdienybę. Jei iš filmo turėčiau išrinkti vienintelę kūrinį apibendrinančią citatą, neabejodamas rinkčiausi šią: „Spauda turi būti ne valdančiųjų, bet valdomųjų pusėje“.