Kairiųjų ideologija kine: maištas prieš sustabarėjusią visuomenę ir nelygybę
Karolis Baublys
Pastaruoju metu meno pasaulis, ne išimtis ir kinas, vis labiau domisi kairiąja ideologija, kuri tampa vis aktualesnė pasauliniu mastu. Ne paslaptis, kad didžiausi menininkai ir intelektualai kultūros istorijoje išpažino kairiąsias pažiūras. Prancūzijoje šiuo metu galima pamatyti net du filmus, gvildenančius šios politikos istoriją ir užkulisius. Vienas jų – biografinis prancūzų, vokiečių ir belgų filmas Jaunasis Karlas Marksas (Le Jeune Karl Marx; 2017) – pasakoja apie lemtingą Markso pažintį su Friedrichu Engelsu, jų glaudžią draugystę ir idėjinę bendrystę, paskatinusią revoliuciją sukėlusio veikalo – Komunistų partijos manifesto (1848) ‒ atsiradimą. Šis filmas vertingas ne tiek istoriniu ar pažintiniu požiūriu (nors gana detaliai nubrėžia ir minimo laikmečio, ir dviejų socializmo teoretikų biografijų gaires), kiek universaliu maištingos jaunystės tyrinėjimu. Tiksliausia būtų teigti, kad filmas kalba apie norą pakeisti pasaulį.
Kitas kairiosios ideologijos persmelktas filmas – biografinė komiška drama Le Redoutable (2017) – atrodo lyg minėtos Karlo Markso ir Friedricho Engelso istorijos tęsinys ar, veikiau, padarinys kitame laikmetyje (XX amžiuje). Į lietuvių kalbą prancūzišką žodį „redoutable“ galima versti įvairiai: pavojingas, žiaurus, baisus (šį žodį galima rasti Kariniame prancūzų-lietuvių kalbų žodyne). Filme šiuo daiktavardiniu būdvardžiu apibūdinamas pagrindinis veikėjas – legendinis prancūzų kino režisierius Jeanas-Lucas Godard᾽as, įkūnytas sparčiai karjeros laiptais lipančio prancūzų jaunosios kartos aktoriaus Louis Garrelio.
Biografinės dramos Le Redoutable veiksmas vyksta 1967-aisiais, Godard᾽ui sukūrus politiškai angažuotą kino juostą Kinietė (La Chinoise) su gausybe citatų iš marksizmo-leninizmo traktatų. Pasakojimo lygmenyje būtų galima išskirti dvi pagrindines linijas: viena vertus, kalbama apie Godardo ir pagrindinį vaidmenį Kinietėje sukūrusios jaunos aktorės Anne Wiazemsky (Stacy Martin) meilės istoriją, kita vertus, dėmesys koncentruojamas į paties Godard᾽o dvasinius pokyčius, kuriuos nulėmė neigiamas filmo priėmimas. Savo asmenybės kvestionavimą paaštrina ir politinis kontekstas (1968-ųjų gegužės įvykiai). Galiausiai, asmenybės krizę gilina ir pagrindinio veikėjo amžius. Kaip teigia Jeanas-Lucas Godard᾽as filme, kiekvienas turėtų mirti, sulaukęs 35-erių, antraip jis taps nusenusiu bambekliu. O pačiam Godardui jau 37…
Jei filmą Jaunasis Karlas Marksas sukūrė puikiai žinomas kino menininkas, intelektualas ir politinis veikėjas iš Haičio Raoulis Peckas, dvejus metus užėmęs savo šalies Kultūros ministro pareigas, juostos Le Redoutable režisierius – ne mažiau garsus Michelis Hazanavicius, kilęs iš Lietuvos žydų. Jau nuo žymiojo Artisto (The Artist; 2011) tarptautinės sėkmės, prakalbta apie Hazanaviciaus sugebėjimą konkrečiam aktoriui pasiūlyti tik jam vienam tinkamą vaidmenį, šitaip į dienos šviesą ištraukiant geriausias aktoriaus savybes. Taip nutiko ir Jeanui Dujardinui, vietinės reikšmės televizijos humoristui, kuris po vaidmens filme Artistas tapo pirmuoju prancūzų aktoriumi vyru, apdovanotu Oskaro statulėle. Kuo ypatinga Jeaną-Lucą Godard᾽ą įkūnijusio Louis Garrelio vaidyba naujausiame Hazanaviciaus filme Le Redoutable?
Akivaizdu, kad ekscentriška, maištinga, drąsi ir laisva Jeano-Luco Godard᾽o asmenybė artima jaunajam prancūzų aktoriui. Mėgdžiodamas ypatingą Godard᾽o kalbėseną ir laikyseną, Louis Garrelis švelniai desakralizuoja po šventa kultūros aureole saugomą legendinio režisieriaus asmenybę. Desakralizacijos procesą išjudina ir filmo literatūrinis šaltinis – buvusios Jeano-Luco Godard᾽o žmonos Anne Wiazemsky autobiografinis romanas Po vienerių metų (Un an après; 2015), kuriame kalbama apie neilgai tetrukusią santuoką.
Du filmai – Jaunasis Karlas Marksas ir Le Redoutable – demonstruoja du kardinaliai priešingus šeimos ir tarpusavio santykių modelius: jei Godard᾽as filme Le Redoutable taip įklimpsta į savo laikmetį ir asmenines problemas, kad užmiršta gyventi čia ir dabar su jį mylinčia moterimi, tai Karlas Marksas (vokiečių aktorius Augustas Diehlis) Raoulio Pecko filme sugeba išsaugoti darnią santuoką su jį palaikančia išmintinga žmona.

Neišskiriami bičiuliai: Friedrichas Engelsas (vokiečių aktorius Stefanas Konarske’is) ir Karlas Marksas (vokiečių aktorius Augustas Diehlis).
Abu filmai verti dėmesio dėl daugybės priežasčių: viena vertus, jų veikėjai – reikšmingos istorinės asmenybės, be kurių neįmanoma įsivaizduoti humanizmo raidos, kita vertus, aktorių sukurti personažai atskleidžia istorines asmenybes kaip gyvus žmones, turinčius savų ydų ir privalumų. Galiausiai šiandienos visuomenė priverčiama susimąstyti ne tik apie esminius istorinius įvykius, paskatinusius socializmo ir komunizmo atsiradimą, bet ir apie tai, kiek ir kokiais aspektais kairiųjų ideologija aktuali šiandien, 2017-aisiais.