Beatodairiškai siekiant asmeninės laisvės: karalienės Viktorijos drama

Stephen Frears drama „Viktorija ir Abdulas” („Victoria & Abdul”; 2017). Filmo afiša Prancūzijos kino teatruose.

Beatodairiškai siekiant asmeninės laisvės: karalienės Viktorijos drama

Karolis Baublys

Gilindamasis į anglų kiną, dažnai keliu klausimą, kodėl britų aktoriai atrodo tokie ypatingi, išsiskiriantys stulbinamu žmogiškosios psichologijos pažinimu. Atsakymas slypi literatūros ir teatro istorijoje: Anglija gali pasigirti turėjusi pasauliniu mastu didžiausią genijų – Williamą Shakespeare’ą, ‒ kurio personažai – pati stipriausia aktorinio meistriškumo mokykla bet kurios kartos ir bet kurios tautybės aktoriams. Garbingo amžiaus (82-ejų) sulaukusi Judi Dench Didžiojoje Britanijoje laikoma viena stipriausių pokario laikotarpio anglų aktorių, neprilygstamų Williamo Shakespeare’o personažų įkūnytoja ir teatre, ir kine: 1957 metais, vos pradėjusi aktorės karjerą, Judi Dench suvaidino Ofeliją iš Hamleto, o vėliau, 1976, įveikė kone didžiausią aktorinio meistriškumo išbandymą ‒ įkūnijo Ledi Makbet iš Makbeto ‒ europinio teatro istorijoje sudėtingiausiu laikomą moters vaidmenį. Kuo žiūrovą jaudina naujasis Judi Dench vaidmuo biografiniame-istoriniame  Stepheno Frearso filme Viktorija ir Abdulas (Victoria & Abdul; 2017)?

Vaidinti Anglijos karalienę Viktoriją Judi Dench tenka jau ne pirmą kartą – už ankstesnį karalienės Viktorijos įkūnijimą Johno Maddeno filme Mrs. Brown (1997) aktorė buvo apdovanota ne vienu prestižiniu prizu. (Paminėtina, kad už karalienės Elžbietos I vaidmenį to paties Johno Maddeno komiškoje romantinėje dramoje Įsimylėjęs Šekspyras (Shakespeare in Love; 1998) Judi Dench gavo ir Oscarą už antraplanį moters vaidmenį.) Ir ankstesniaisiais, ir naujuoju vaidmeniu britų aktorė sugebėjo perteikti nenumaldomą moters valdovės temperamentą, jos didelę vidinę dramą susidūrus su dvasinės laisvės neįmanomybe. Kaip teigia aktorės įkūnyta karalienė Viktorija, mes visi esame kaliniai, užrakinti savo gyvenimų vienutėse.

Judi Dench tenka jau ne pirmą kartą vaidinti Didžiosios Britanijos karalienę Viktoriją. Filmo „Mrs Brown” (1997) afiša.

Siužeto lygmenyje filme atskleidžiami paskutinieji karalienės Viktorijos gyvenimo metai (1887‒1901), paženklinti netikėtai gimusio gilaus savitarpio supratimo su jaunu indu Abdulu Karimu (Ali Fazal), kuriam buvo pavesta atvežti iš Indijos – tuometinės Didžiosios Britanijos kolonijos ‒ ypatingą dovaną karalienės sukaktuvių proga. Ilgai trukęs natūralus, gyvas akių kontaktas tarp turtingos, bet vienišos, pavargusios, ilgus metus depresiją išgyvenančios valdovės ir vargšo nuoširdaus svetimšalio greitai perauga į didele pagarba ir lojalumu grįstą draugystę, kuri padeda karalienei atrasti indų kultūrą (kalbą, literatūrą, filosofiją, papročius), o su ja – ir asmeninę dvasinę pilnatvę. Palengva Abdulas virsta karalienės dvasiniu mokytoju („Munshi“), kuriam suteikiamos prestižinės privilegijos. Tačiau karalienės dvaro aplinka negali toleruoti keista bendryste grįsto ryšio su vargšu užsieniečiu, šitaip išryškėjant ne tik pavydui, bet ir užslėptam rasizmui ir ksenofobijai. Didžiausią keblumą sukuria Abdulo religiniai įsitikinimai (islamas), nes Indijoje kruviniausių sukilimų prieš Didžiosios Britanijos valdžią kurstytojai buvo musulmonai.

Ramus karalienės Viktorijos (Judi Dench) ir Abdulo (Ali Fazal) pasivaikščiojimas, apgaubtas saulės šviesos, metaforiškai įkūnijančios natūralią dvasinę šilumą ir lojalų prieraišumą.

Universalias humanizmo idėjas propaguojantis filmas atrodo ypač aktualus mūsų laikams, kuomet, ryškėjant vis gilesnei islamofobijai, europiečiai vis skeptiškesniu žvilgsniu palydi tamsesnio gymio užsienietį, įžvelgdami jame niekuo nemotyvuotą grėsmę ar net terorą. Šiuo požiūriu filmas atrodo kaip šiuolaikinė edukacinė programa, skatinanti kitame įžvelgti grožį ir gerumą, išmintingą požiūrį į pasaulį, dvasinį turtą, atsineštą iš gilias šaknis turinčios kultūros.

Asmeniniu sekretoriumi tapęs Abdulas paskatino valdovę ne sykį nusišypsoti ar net gardžiai nusijuokti.

Meniniu požiūriu filmas sužavi stipria pagrindinių aktorių vaidyba, niuansuotai atskleidžiančia vis gilėjančią draugystę. Judi Dench įkūnyta karalienė Viktorija filme pereina nemažai dvasinių transformacijų: nuo nutukusios depresyvios našlės iki jaunystės eliksyro ragavusios guvios, entuziastingos damos, nuo pavargusios valdovės – iki gyvenimo džiaugsmu trykštančio paprasto, gyvo žmogaus. Išties puikus aktorinio meistriškumo pavyzdys ne tik aktoriams, bet ir žiūrovams.

Karalienė Viktorija (Judi Dench), besimokanti vienos iš Indijos kalbų.