Gvidas Latakas. Anykščių legendos, many ištikusios (II dalis)

Rezidencijų kūrybiniai aidai

2017–2019 m. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus surengė literatūrinių rezidencijų ciklą Lietuvos rašytojų sąjungos nariams – pakvietė profesionalius literatūros kūrėjus savaitę praleisti Anykščiuose ir, jei kažkoks įkvėpimas aplankys, jo vaisiais pasidalinti.

2018-ųjų rugpjūčiui prasidėjus Anykščių krašto gamtos ir literatūros istorijos turtai atsiskleidė menininkui Gvidui Latakui – ne tik rašytojui, bet ir metalo dailininkui, medalininkui. Tą vasaros savaitę rezidentas lankėsi muziejinėse ekspozicijose, susitiko su anykštėnais, savo įspūdžius fiksuodamas piešiniais išmargintame užrašų bloknote. Žemaitiškoji įkvėptis nepaliko kūrėjo ir į Aukštaitijos gelmes panirusio – jo įspūdžiuose vis prasiveržia prigimtinė kalbėsena…

-tk

Anykščių gaisai. Neringos Dangvydės nuotrauka
Anykščių gaisai. Neringos Dangvydės nuotrauka

Gvidas Latakas. Anykščių legendos, many ištikusios (II dalis)

Apie Siauruko muziejų, drezinas, samdomus plėšikus ir malonumą būt sustabdytiems plėšikų – muzikantų. Patį stambiausią iš jų teko pažinti anksčiau, pedagogikos kursuose. Mokslas nėjo jam į galvą, bet užtat joj be perstojo gaudė muzika. Jis man regėjosi žmogum iš dainos, kurs esąs didžiai turtingās ir išmintingās. Prastom dienom ansai dėstė vaikams akordeono abėcėlę, o šventadieniais rubavojo ties Anykščių–Molėtų rubežium.

* * *

Sveikas ir tu tūls traukinių plėšike

užuot nešiojęs muškietą

tampais armoniką peršautom dumplėm

siauruką garvežį trrrr – sustabdote

kačigarui prikišę prie snukio naganą

ne naganą ir ne nagus o vamzdelius fleitos –

prašom išlipti – sukomanduojate –

damoms palikti karolius ten kur sėdite

džentelmenams – šiugždančius

ir porcigarus jei jie bent ko verti

raižyti graverio Gyvenimo tauriam metale

ir kaktose – nenusiminkit jums liks geriausia

plaukų sidabras ir dantų porcelianai

madmuazelės – palikit nėriniuotus apatinius

arba vėduokles – žiūrint su kuo lengviau

skirtis – skirtis nelengva bet jau

švilpukas praneša – metas

štai ir šiandien – šypso kaltai – prašom

pinigėlius jei ne – liksit įkaitais

tėtušėliams brangiems teks pasipurtyt

* * *

Apie lakūnus ir skraidymus Pesliuos man porino neprilygstamasai šių vietovių metraštininkas Vanagas. Šaltenis, Amerikos lakūnas, padovanojęs Lietuvai lėktuvą, tik pats nepanorėjęs likti čia, nes, musiet, nujautė raudonąjį marą atplūstant. Todėl ir išparpė atgal.  Kiton devynamarių  pusėn.

* * *

Į mūšį juk eina vieni seniai

sėdas plerpiančion kabinon

kyla aukštyn nuodėmingieji kyla

grįžta nudangėjusiais veidais

beveik vaikai

mes daiktus jųjų vėlei grąžinam

saugojimui patikėtus

nuo savųjų atskyrę

cedelius porcigarus ir mylimųjų

nuotraukas – šekit turėkitės

iki kito skrydžio

* * *

Apie tai, kaip pasiprašiau svečiuosna pas medalių meisterį Joną iš Žukų, ansai tiktai paklausė per telefono ragelius, ar kilimo raudono norim, kad  patiestų mums atvykstant. Sakiau, nereik, jeigu danieliams čia atklystantiems krituolių obuolių taip pat kilimo nieks nepatiesia. Apsikabinom broliškai, susikeitėm medaliais savo darbo.

 Kilimas

Kas buvo išnyks

kas nebuvo irgi išnyks

ką buvome gavę – atims

ko nebuvome – irgi surinks

supešios – sudės į maišą

užriš kanapinėm virvėm

 

paties smilgų kilimą

raudonų kirminų kilimą

kojos bijos žengt pirmąjį žingsnį

kojos drebės ir po antrojo

 

paties skrandą irgi nuvilks – paties

einantiems po kojom kai pasidengs kilimas

kilimas pintas iš gyvų kirminų

raudonais sliekais kaišytas

* * *

Vienišas vilkas Mikieriuos

Kelias vis kitas

sukasi ratas ratu

žiūrėk – žuvys

tokioj rūškanoj gelmėj

o randa viena kitą

veizėk – žvėrys

bet prasilenkia miško laukymėj

viens kito dantim neužgriebę

neužkabinę

 

Auksė – nutilusi alto giesmė

dėl jos guliausi dėl jos kėliausi

mane rasit Mikieriuose

žiūrėk – žuvys randa viena kitą

nepermaldaujamoj gelmėj

žiūrėk miško taurūs danieliai

sueina į mano sodą

ragauja krituolių rūgšties

tai kaip jūs nerasit?

 

* * *

Lankiau Didžiulių sodybą ir ant kalnelio – atokiai nuo šurmulių – laisvamanių kapus. Didžiulienė – Žmona, atsikandusi žmonystės prievolių, panoro gulėt nuo savo žemiško vyro kuo atokiau. Grežionėlių kaimas, Nagaubšis – raistas greta Grežionėlių. Parašiau eilėraštį iš epitafijų.

* * *

Tai ką – jau ir tavo draugai

lenda gyventi į medį į akmenis?

ančkapiuose vardai ir epitafijos:

ir aš gyvenau Arkadijoj

po mūsų nebebus mūsų

į Tavo rankas Viešpatie atiduodu

savo gyvatą o kūną sliekams Nagaubšy

prilenkei mane netikėtai rugpjūti

čia gul Galijotas kuriam

nebuvo lygių nei grumtynėse

nei užstalėj

o šitas buvo stiprus kitkame

jo tai tikrai gedėjo

trumpai bet karštai

motociklas – mirties gizelis

barzdaskutys lai patvirtins

dar ir potam šeriuoja

ar čia tu Jorikai?

turbūt mano sesuo buvai

praeitam gyvenime liūdnoji gegute

broliu buvau – kukuoja tik patinėliai

pagonys kokie vis dėl to mes

pa-go-nys

būdavojamės sau namelius

į akmenį – medį – gojų

* * *

Taupūs lokiai ir vilkai šiais laikais

į Anykščių kalnus bei lomeles

nebeužklysta

matyt taupo pinigus ir nagus

kas be ko plunksnų plėšymui

ir kamšalams į pagalves kimšti

nieko neištaupysi – nebvark

kas turėjo praeiti – praėjo

kas neturėjo praeiti – pats žinai –

irgi praeis

 

Rūpesniai

 

Jei dideliai rūpinies

knygose – abrozduose

ir metalo graviūrose

Dangaus Viešpats tave atleidžia

nuo menkesnių – žemiškų rūpesnių

 

rūpesnys

rūpesniai kaip pesliai

sėdi medžiuose – žiūri į tą

šokį po kartuvėmis

į tą maskatavimą mūsų

nešvankų – juokiasi krankliai

vieno snape – rankelė

 

rankelė su žiedu

parnešta maitvanagio

Juškos užtėmyta iš kažkurio

švedų karo ir užrašyta

kaži kuri mergelė

buvo žiedelį davus

su nezgrebna graverio įrėža:

aš – tu – mudu du kaip lašai

Viešpaties rankose – lauksiu

poroj vietų kaltelis prasprūdęs

brėžį per žiedą – gyvenimą

kaltai nubrėžęs lyg abejonę

lyg atsiprašymą

lyg veltui

 

* * *

Tebus medaly įrašas:

Gyvenimas – karalių moneta

Sena – Baisi – Šventa

Jonas Žukas ir Gvidas Latakas. T. Kontrimavičiaus nuotrauka
Jonas Žukas ir Gvidas Latakas. T. Kontrimavičiaus nuotrauka

Kontrimavičiaus nuotraukoje – įvykęs ir jau nebepakartojamas Gvido Latako ir jo bičiulio medalių meistro Jono Žuko paskutinis susitikimas Mikieriuose. 2019-ųjų lapkritį Jonas tyliai išėjo pasimatyti su savo Aukse…

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *