Rasa Milerytė – poetė, knygų apžvalgininkė, vaikų literatūros žinovė, tekstų redaktorė, projektų vadovė, nuolatinė svetainės www.menobangos.lt autorė. Rezidenciją MENO KLASIKOS BANGOS Ignalinos krašto muziejuje pradėjome nuo jos poezijos – tą kartą skaitė ne autorė, o, jai leidus, MENO BANGŲ vadovas Marius Kraptavičius. Pati Rasa su savo kūryba supažindino Mielagėnų bendruomenę, dalyvavo ir bendruose kūrėjų skaitymuose Saulėtekio sodyboje – ten tradiciškai įsikuria rezidencija.
Rasa Milerytė Ignalinoje reziduoja ne pirmą kartą. Ji – pasakos ,,Apie žmones, kurie yra ežerai“ autorė, MENO BANGŲ projekto ,,Pasakos: savaip ir kitaip“ projekto vadovė.
Dėkojame Rasai, kad rado jėgų šį jai nepakeliamai sunkų rugpjūtį pabūti su mumis Ignalinoje.
Meno bangos
1.
Mano mama
Kažkur toli
Skina chrizantemas.
Vėjas gairina jos skaistų veidą.
Norėčiau nors kartą susapnuoti:
Paglostytų galvą,
„Viskas dabar gerai“, –
Galbūt pasakytų.
Bet naktys tuščios.
Mama turbūt neturi laiko
Lankyti sapnų:
Skina chrizantemas ir pina žiedus
Į jaunus savo plaukus,
Džiaugiasi rugpjūčiu
Ir nieko jai nebeskauda.
Gal tik ilgesio bitelė
Kartais gilsteli.
2.
Mano mama yra graži.
Jos laibi pirštai
Lengvai bėgiotų pianino klavišais
Ir nužiestų tobuliausią vazą.
Toje vazoje ramiai ilsėtųsi
Tyriausi rugpjūčio žolynai.
Mama žengia per vasaros kilimą,
Vos vos trekšteli mažas šiaudelis.
Nuleiskit akis, kleopatros, merlin, nefertitės –
Štai eina pati gražiausioji.
3.
Mama buvo pavargusi.
Neišsiduodavo, bet žinojo – žinau,
Kai vakarais apklodavau kojas.
Norėčiau nupūsti šias eilutes,
Atšaukti ar bent atidėti rugpjūtį.
Viskas praeis,
Viskas praeis,
Viskas praeis.
Bet turbūt ne.