Rasa Milerytė – svetainės www.menobangos.lt ištikima autorė. Ne kartą publikavome jos įdomius pasakojimus apie Utenos regiono žmones, knygų apžvalgas, recenzijas. Prieš keletą metų sveikinome Rasą, išleidusią pirmąją knygą ,,Viskas trunka ilgiau, nei tikėtasi“. Tai – poezija. Gili ir savaip aštri. Apie knygą ir jos autorę skaitykite čia Rasa Milerytė: ,,Staiga pakinta laikas ir ryškėja“ – Meno bangos
2020 metų rudenį Rasa Milerytė dalyvavo rezidencijoje ,,Kūrėjų rugsėjis“. Ji skaitė savo kūrybą Ceikiniuose ir Ignalinoje, buvo šiltai sutika vietos žmonių, palankiai įvertinta kartu rezidavusių kolegų.
2021 metus pradedame publikuodami pluoštą naujų Rasos eilėraščių.
***
Išblyškęs mėnulio veidas
spokso pro langą.
Lygiai trečią nakties
žvilgsniu pragręžia skylę galvoj.
Pilnatie pilnatėle,
patekėk mano sąmonės skliautuose.
Žvaigždės žvaigždelės,
užtaisykit tą skylę galvoj –
Pro ją sunkiasi mano gyvenimas.
Ligoninė II
Į lengvą skyrių, –
sako gydytoja, –
bet nepaveskit.
Suprask –
nenusižudykit.
O kaip galėčiau,
noriu paklausti,
jei vienintelis ginklas čia –
mano minčių geležtės?
Tyliu –
viskas taip sterilu,
kad bijau sutepti žodžiais.
Mano žodžiai –
du šimtai liūtų,
ištrūkę į laisvę
ir draskantys viską
aplink.
Du šimtai liūtų
iššoko iš mano krūtinės,
iš kūno liko skuteliai.
Mano liūtus medžioja –
vakare sugirdo tabletę.
Ryte sapno siūlės suyra,
bet aš nebenoriu nubusti.
***
Tavo veidas – ežeras.
Žiūriu į veidą ir akmenuotame dugne
susipjaustau pėdas.
Tavo žodžių ašmenys
sminga skaudžiau
nei išgaląsti peiliai.
Įsiėdei manin
tarsi rūdys į geležį.
Ar dar esu,
jei tavo akių veidrodžiai
atspindi tuštumą?
Ar būčiau,
jei galėčiau kaip dulkes
nusipurtyti praeitį?
Pokalbis
Tu taip tyli,
girdžiu,
kaip nukrenta blakstiena.
Adata
Kraujo lašas ant sniego –
taip prasideda pasaka,
kurioje negyveno
nei ilgai, nei laimingai.
Visos sesės išskrido,
pasivertusios juodvarniais.
Liko brolis kvailelis
ir duobė su žarijom.
Taip prasideda pasaka
apie kaimą ir vyrus,
iš smuklių negrįžtančius
naktį nakvoti.
Kibirkščiuoja naktis
ir vidurnaktis išlaša.
Ir beveik neskauda
kvėpuoti.