V. K. Slavinskas. Žiūrint iš šalies. Straipsniui iliustruoti parinktos jo autorės nuotraukos iš parodos.
,,Artimi toliai“: tapybos ir skulptūros junginys
Miglė Munderzbakaitė
,,Artimi toliai“ ‒ tai birželio mėnesį dviejų Kaune gerai žinomų menininkų, Viliaus Ksavero Slavinsko ir Kazimiero Sigito Straigio pristatyta parodos ekspozicija. Menininkų abstrakčios kompozicijos, perteiktos erdviniais kūriniais ir išreikštos drobės, popieriaus paviršiuje pasklido net per kelis Kauno apskrities viešosios bibliotekos aukštus. Puikiai atpažįstamą stilių sukūrę menininkai bendradarbiauja nebe pirmą kartą. Menininko V. K. Slavinsko akrilu ir akvarele sukurtiems darbams, kaip įprasta, būdingos abstrakčios kompozicijos, kuriose esama ir atpažįstamų detalių, būtybių ir sunkiau identifikuojamų, keliančių daugiau klausimų objektų. Tapytojui darbuose svarbu perteikti ir tam tikras alternatyvas, galbūt ir fantastines, galimas kitokio, tiesiog mums nepasiekiamo pasaulio versijas. Tyrinėjant V. K. Slavinsko kūriniams suteiktus pavadinimus, galima įžvelgti kelias jų grupes, atstovaujantčias paros metą ‒ pavyzdžiui, ,,Ryto ritmika“, ,,Nakties nuojauta“, ,,Ryto sulaukus“, ,,Vidurnaktis“; būsenas ‒ ,,Nuostaba I, II“, ,,Su viltimi“, ,,Ilgesys“; komunikaciją ‒ ,,Neįmanomas pokalbis“, ,,Pažintis“, ,,Pokalbis su tikinčiais“, ,,Su bičiuliais“. Žinoma, gausią menininko ekspoziciją galima ir kitaip skirstyti, priklausomai nuo pasirinktos perspektyvos, matyti ir kitas pasakojimo trajektorijas. Net gana abstraktūs pavadinimai diktuoja tam tikras nuorodas, linkmes žiūrovui, kuria tarsi bendrą menininko šiai parodai atrinktų kūrinių naratyvą.
V.K. Slavinskas. Nuojauta
V.K. Slavinskas.Ilgesys
Autoriaus kūrinių centras yra ir abstraktus, ir mistiškas, bet žmogaus gyvenimas, o gal tiksliau ‒ gyvybė, įvairios jos formos, išreiškiamos netikėtų būtybių pavidalais. Šioms būtybėms, akivaizdu, labai svarbu bendrauti: vienos iš jų rodomos tarsi užmezgusios dialogą, kitos lyg ieškančios jo, kiek pasimetusios perteikiamo pasaulio erdvėje, dar kitos atrodytų dialogo tikisi iš jų stebėtojo. Retesniais atvejais, potėpiais kuriami gyviai ne tokie dinamiški, labiau statiški, susimąstę, užsisklendę savo būsenoje.
V.K. Slavinskas. Laukimas
V.K. Slavinsko tapybos darbams būdingas drąsus, kartais net itin ekspresyvus potėpis. Koloritas, prisimenant ankstesnes parodas, šiek tiek kinta, daugiau ryškesnių, grynesnių, kai kuriuose darbuose tamsesnių spalvų pasirinkimo, neatsisakoma menininko išskirtiniu bruožu tapusios juodo kontūro linijos.
V.K.Slavinskas. Nerimo svajos
Menininko darbuose jaučiamas nuoširdus ryšys, artumas su pačiais kūriniais, juose fiksuojamomis būsenomis: nuo liūdesio iki džiaugsmo, ramybės, baugumo ar net žaismingumo. V. K. Slavinskas figūrinėse abstrakcijose reflektuoja jį supančios aplinkos nuotaikas, kelia klausimus, siūlo kitas versijas, alternatyvas, žiūrovus verčia susimąstyti ir interpretuoti.
V.K. Slavinskas. Su viltimi.
V.K.Slavinskas. Vidurnaktis.
K.S.Straigio skulptūros sukurtos naudojant dvi pagrindines, tradiciškai gana kontrastingas medžiagas ‒ medį ir metalą. Iš tikrųjų tarp šių skulptūrų taip pat egzistuoja ryški skirtis: archajiškų, tik šiek tiek sušiuolaikintų formų medinės kamerinio dydžio, vertikalių formų skulptūros turi aiškių nuorodų į lietuvių senąją kultūrą. Tarp simbolių, būdingų tiek pagoniškajai, tiek krikščioniškajai tradicijai, esama tam tikros jungties. Tuo tarpu metalinės skulptūros tarsi atstovauja šiuolaikinį gyvenimą, jos mįslingesnės, paradoksalios. Autorius šiose mechanizmus primenančiose, gausiose įvairių detalių bei jungčių skulptūrose žaidžia su pirminėmis atpažįstamų objektų funkcijomis, jas pateikia neįprastu rakursu. Medinės skulptūros švelnesnių, atrodytų, labiau nugludintų formų, kaip ir pati praeitis. Metalinės šiek tiek aštresnės, grubesnės.
K.S.Straigio skulptūra
Medinės skulptūros atspindi ramumą, tam tikrą užbaigtumą, iš metalo sukurti darbai ‒ žaismę, neapibrėžtumą, klausimų kėlimą. Tiek vienoms, tiek kitoms ‒ tylioms, be autoriaus suteiktų pavadinimų skulptūroms ‒ būdingas ėjimas nuo konkrečių formų, atpažįstamų detalių prie visiškai abstrakčios, išgrynintos formos, atviros ne vienai interpretacijai. Skulptorius eksponuodamas darbus ir juos pristatydamas nedaugžodžiauja, nepasiūlo žiūrovui savojo perskaitymo būdo, palieka kūrinį jo paties gyvenimui.
K.S. Straigio skulptūra
K.S.Straigio skulptūra
Nors V. K. Slavinsko kūriniai neturi aiškių nuorodų į mūsų praeitį, istorinių aliuzijų ir, ko gero, jiems artimesnės formomis žaidžiančios K. S. Straigio metalinės skulptūros, bet keletas darbų koloritu kiek netikėtai susieja abiejų autorių kūrinius su praeitimi. Tapybos darbai ,,Nuojauta“, o ypač ,,Miško dvasia“, menininko pasirinktomis lietuvių praeities kultūrai būdingomis tradicinėmis spalvomis ‒ žalsvos ir gelsvos deriniais, priartina juos prie medinių skulptūrų temų. Tokia jungtis gali pasiūlyti ir dar vieną žiūros tašką ‒ kūrinių tam tikrą mistiškumą, paslaptingumą, galbūt net mitologiškumą. K. S. Straigio erdvinėmis formomis perteikti elementai tarsi pasipildo drobėje sukurtomis keistų, paslaptingų būtybių kompozicijomis.
K.S.Straigio skulptūros.
Menininkų pristatyta ekspozicija, galima numanyti, nėra tematiškai planuota, nė vienas jų nesiekė sąmoningai kurti būtent šiai parodai, derintis prie kolegos kūrinių, ieškoti bendro ekspozicijos pasakojimo. Tačiau panašus požiūris į kūrybą, jau susikurtą autorinį stilių, žiūrovų interpretacijas kuria sinergiją tarp menininkų, juntamą analizuojant ,,Artimų tolių“ parodos kūrinius.
Parodą iki liepos 31 d. galima aplankyti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II, IV a.).
K.S.Straigio skulptūra