Anykščiai. A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko
memorialinis muziejus
Klasteris – koks keistas žodis! O jei žodis vis dar neįprastas, tai gal ir reiškinys abejotinas? Klasterių (angl. cluster – grupė, kekė) optimistus ir pesimistus kviečiame pasidairyti po Anykščius. Šis nuo seno literatūra tiesiog persmelktas miestas vis stipriau įsitvirtina, tampa kultūros, meno ir kūrybinių industrijų centru. Klasteris prisideda prie gyvybingumo: į vieną grupę (o gal ir į kekę?) buriasi kūrėjai, kultūros įstaigos bei organizacijos. Skirtingos iniciatyvos ima veikti kartu, dalintis patirtimi ir pasiekia platesnes auditorijas.
Tilto gatvės kompleksas – tarsi klasterio veiklos širdis. Šioje erdvėje telkiasi kūrėjai, amatininkai ir bendruomenės: nuo keramikos dirbtuvių iki po stogine rengiamų Anykščių menininkų asociacijos parodų. Nuo 2022-ųjų veikiantis klasteris jungia individualius kūrėjus, kultūros įstaigas. Jo nariai tampa labiau matomi, atranda bendradarbiavimo galimybių ir, svarbiausia, įgyja bendrystės jausmą.
Tarp meno ir žmonių
Tapytoja, fotografė ir edukacijų vedėja Karolina Dainytė-Beleškienė – aktyvi klasterio narė. Jos kūrybinė kelionė prasidėjo dar vaikystėje: „Lankiau dailės mokyklą, vėliau piešdavau laisvalaikiu ir būdama studentė. Tai buvo mano spalvingas hobis. Gimus vaikams tapybai skirti laiko buvo sudėtinga, bet vieną dieną pajutau, kad tiesiog negaliu netapyti. Nuėjau į dailės reikmenų parduotuvę, nusipirkau dažų, drobių ir pradėjau. Gyvenime man visada svarbu užsiimti tuo, kas teikia džiaugsmą. Tad paleidau visus įsitikinimus, ką galiu, moku ar nemoku, ir leidau sau būti tikra. Tapiau kaip jaučiau, o tada pamačiau, kad mano darbai paliečia ir kitų širdis.“
Šiandien K. Dainytė-Beleškienė derina tapybą su fotografija ir veda kūrybines edukacijas: „Esu ir jogos mokytoja, todėl natūraliai domiuosi psichologinėmis bei dvasinėmis temomis. Dermėje su kūryba gimsta įdomus, laisvas ir kūrybiškas užsiėmimas, kartais žaismingas, o kartais toks, kuriame galime sutikti užslopintas savo puses, – pasakoja menininkė — kartais norisi susitikimų šeimoms su mažais vaikais, o kartais tik su suaugusiais. Man pačiai tokie užsiėmimai ne pabėgimas nuo pasaulio, o priešingai – sugrįžimas į savo vidinę ašį.“
Tapytoja, fotografė ir edukacijų vedėja
Karolina Dainytė-Beleškienė
Būtent kūrybinė veikla ją atvedė į Anykščių klasterį, kuriame, pasak Karolinos, ji atrado tikrą bendruomeniškumą: „Jei turėčiau studiją viena, būtų sudėtingiau įsitraukti į bendras miestelio veiklas. Klasteryje dalijamės, palaikome vieni kitus, kartu dalyvaujame renginiuose – tai suteikia daugiau galimybių ir stiprina ryšius.“
Istorijos ir bendruomenės sankirta
Klasteryje aktyviai veikia ir A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinis muziejus. Jo direktorė Audronė Pajarskienė matė, kaip kūrėsi klasteris. Ji prisimena, kad tuomet kilo natūralus noras prisijungti ir dalyvauti bendroje veikloje.
Šiandien muziejus pristato ne tik rašytojų palikimą, bet ir tradicinius amatus, edukacines programas bei kultūrinio turizmo iniciatyvas. „Mes esame unikalūs – po memorialinio muziejaus pavadinimu slypi netikėti Anykščių ir Lietuvos istorijos klodai: Aukštaitijos etninė kultūra, kurią galima patirti mūsų padalinyje Arklio muziejuje, Lietuvos istorijos pažinimas Šeimyniškėlių piliakalnio papilio komplekse, pasaulio judumo technikos progreso pažinimas Siauruko muziejuje ir, savaime suprantama, krašto rašytojų memorialinis palikimas“, – kalba direktorė.
A. Baranausko ir A. Vienuolio–Žukausko memorialinio
muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė.
Fotografavo Daiva Molytė-Lukauskienė
Pasak jos, dalyvavimas klasterio veikloje leido muziejui plačiau pristatyti savo veiklas ir pasiekti įvairesnę auditoriją: „Kiekvienas sklaidos kanalas yra labai svarbus. Pastaruoju metu muziejus itin aktyviai dalyvauja klasterio veiklose – ne tik populiarina kitų narių veiklas, bet ir pristato muziejų per A. Vienuolį – ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip Anykščių krašto kultūrinio turizmo pradininką“, – džiaugiasi A. Pajarskienė.
Ir individualūs kūrėjai, ir kultūros įstaigos sutartinai tvirtina, kad didžiausias klasterio privalumas – bendrystė. Būdami kartu, nariai tampa labiau matomi, įtraukiami į renginius, sulaukia palaikymo ir turi daugiau galimybių augti. Paprasčiausias pavyzdys – parodos ir renginiai. „Kai dalyvauji ne viena, o kaip klasterio dalis, atsiveria daugiau galimybių, lengviau užmezgi kontaktus“, – klasterio privalumus vardija K. Dainytė-Beleškienė.
Paruošta pagal Anykščių klasterio inf.