„Wind River”. Filmo afiša.
Amerikiečių kino atsinaujinimas: Tayloras Sheridanas
Karolis Baublys
1975 metais pasirodę Steveno Spielbergo režisuoti Nasrai (Jaws) pradėjo vadinamųjų „blockbusterių“, arba tiesiog „popkornų kino“ (popcorn movies) erą, kuriai būdingas kvapą gniaužiantis siužetas, prie ekrano prikaustantys grandioziniai vaizdai, specialieji efektai. Visas šias vizualines naujoves įgalina spartus naujų kino technologijų plėtojimasis, pavertęs „blockbusterius“ atskiru Hollywoodo kino žanru. Tačiau kiekvienas meno istorijos etapas turi pradžią ir pabaigą. 2013 metais didieji „blockbusterių“ tėvai – Georgas Lucas ir Stevenas Spielbergas – atvirai prakalbo apie galimą šio amerikiečių kino žanro išsisėmimą, kuris savo ruožtu privers kardinaliai atsinaujinti Hollywoodo studijų sistemą. Tarp priežasčių paminėtinas pernelyg akivaizdus šio tipo kino produkcijos orientavimasis į paauglių auditoriją. 2017-aisiais Jamesas Cameronas, kalbėdamas apie vieno iš savo žymiųjų filmų – Terminatorius 2: Paskutiniojo teismo diena (Terminator 2: Judgment Day; 1991) ‒ pasirodymą trijų dimensijų (3D) pavidalu, pastebėjo, kad šiandienos laikais kino technologijos yra išsivysčiusios iki tokio lygio, kad jau nebeįmanoma eiti toliau, tad laikas grįžti prie bazinių kino elementų: stipraus scenarijaus, talentingos režisūros, įsimenančios ir sukrečiančios aktorių vaidybos. Panašu, kad naujoji amerikiečių kino era jau prasidėjo kartu su scenaristu ir režisieriumi Tayloru Sheridanu.
Jau nuo „Sicario” (2015) kino kritikai atkreipė dėmesį į talentingą amerikiečių scenaristą – TaylorąSheridaną.
Karjerą pradėjęs kaip televizijos serialų aktorius, Tayloras Sheridanas visa talento jėga atsiskleidė tik jam vienam būdingais kino scenarijais. Ir 2015 metais pasirodęs Sicario: Narkotikų karas (Sicario), ir 2016-aisiais ekranus užkariaves Hell or High Water (nežinia kodėl 2017-ųjų „Kino pavasaryje“ platintas keistoku pavadinimu – Bet kokia kaina) sužavėjo kino kritikus, kurie iškart pastebėjo su niekuo nesupainiojamą scenarijų stilių. Šiais metais Tayloras Sheridanas nusprendė žengti dar toliau ‒ ne tik parašyti scenarijų, bet ir pirmą kartą režisuoti filmą. Drąsa ir kūrybinė galia neliko nepastebėtos – dramatiškas trileris Wind River apdovanotas už režisūrą šiųmetinio Kanų kino festivalio Ypatingo žvilgsnio programoje.
Wind River – tai Šiaurės Amerikos indėnų rezervatas, įsikūręs Vajomingo valstijoje. Sniegas čia asocijuojasi ne su poezija, bet su nenusakomu šalčiu, laukinės gamtos atšiaurumu, nejaukumu ir baime. Šis peizažas tampa ne tik personažų dvasinės būsenos – netikrumo, kaltės, vidinio įšalo, stagnacijos – metafora, bet ir savotiškas vedlys atšiauriais teisingumo, savigraužos, bausmės keliais ir klystkeliais. Vieni iš pirmųjų kadrų fiksuoja indėnų kilmės merginą, bėgančią basomis lediniu sniegu ir springstančią krauju. Vėlesniuose epizoduose pagrindinis veikėjas, medžiotojas Cory᾽is Lambertas (aktorius Jeremy᾽is Renneris) ją randa mirusią ledinėje miško plynėje. Kas jai nutiko? Nors oficialiai filmas laikomas trileriu, žanrinis apibrėžtumas čia nesvarbus, jis tik sumenkina kūrinio išskirtinumą. Jame esama ir dramos, ir komedijos, ir siaubo elementų (veriantis moters klyksmas miško tyloje; maitvanagių išėstas žmogaus kūnas…). Ko gero, tiksliausia Tayloro Sheridano kūrybą vadinti savita modernaus vesterno išraiška, šių dienų kūrėjo akimis įprasminančia aktualius Šiaurės Amerikos žemyno istorijos aspektus.
Elizabeth Olsen and Jeremy Renner appear in Wind River by Taylor Sheridan, an official selection of the Premieres program at the 2017 Sundance Film Festival. © 2016 Sundance Institute.
Ypatinga vizualine metafora virsta dažnas laukinių žvėrių filmavimas. Žvėrys šaudomi medžiokliniu šautuvu lygiai taip pat kaip žmonės. Žmogaus sulyginimas su laukiniu žvėrim veda prie niūrių filosofinių apibendrinimų apie nusikaltimo ir bausmės ryšį ir prasmę. Ar kiekvienas žmogus turi teisę į atleidimą ir laisvę gyventi? Tiesa atšiauri. Teisingumas (turi būti?) žiaurus. Bet bausmė, adekvati nusikaltimui, išlaisvina nuo kaltės ir padeda susitaikyti su praeitimi pagrindiniam veikėjui Cory᾽ui Lambertui, o jaunai FTB agentei Jane Banner (Elizabeth Olsen) padeda įvykdyti pareigą.
Šaltis ir sniegas veda Jeremy’io Rennerio personažą Cory slegiančios ir sykiu neišvengiamos akistatos su praeitimi link.
Wind River išlaiko svarbiausią Tayloro Sheridano scenarijų bruožą – itin stiprius, dažnai niuansuotus dialogus. Scenarijaus autorius yra prisipažinęs, kad aktorystės patirtis jam leido suprasti, jog žodis ar frazė, atrodantys efektingai popieriuje, aktoriaus lūpose dažnai tampa beskoniai. Šis vidinis saugiklis jam leido išplėtoti dialogus iki didelio adekvatumo realiai situacijai ir konkrečiam kontekstui. Režisūros aspektu, itin ryškus dėmesys detalei, kadro ekonomijai, matematiškam vaizdo tikslumui.
Paradoksalu, o sykiu ir dėsninga, kad Jeremy᾽is Renneris ir Elisabeth Olsen – tipiški, gerai pažįstami „blockbusterių“ aktoriai – šiame filme vaidina kur kas sudėtingesnius, diaugiaplanius personažus, šitaip tik patvirtindami amerikiečių kino atsinaujinimą.