Pievos banguoja. Neringos Dangvydės nuotrauka
Apie įsisiūbuojančias MENO BANGAS ir jų ATSPINDŽIUS
Marius Kraptavičius
Mes visada banguojame – kai laimime projektų konkursus ar kai pralaimime. Mes niekada nesiskundžiame ir nedejuojame. Mes suvokiame, kad nesame nei madingi, nei įtakingi. Mūsų norai kiti: atskleisti asmenybes; pastebėti tuos, kurie dėmesio verti, bet jo mažokai gavę; tiesiog – leisti sau ir mūsų autoriams prabangą: būti savimi.
Esame maži? Taip. Na ir kas?
Retsykiais, apžvelgdami Lietuvos kultūros tarybos ar Spaudos fondo konkursų rezultatus, pasijuntame tartum būtume jauki krautuvėlė šalia didelio prekybos centro. O gal liūdniau: močiutė su ridikėliais ir pievų gėlėmis turgavietės pakraštyje.
Ką darysi… Močiutės ir lauko gėlės mums patinka labiau, nei prekybos rykliai.
Mes negudraujame, nepataikaujame ir nemeluojame: nerenkame dirbtinių patiktukų ir šypsenėlių, nesišliejame prie didžiūnų serverių, nekuriame melagingų komentarų. Ir vis dėlto… Esame lyg ir unikalūs… Man regis, MENO BANGOS kol kas vienintelė kultūros svetainė, nuolatos, be pauzių, banguojanti iš nedidelio, nuošalaus, miškuose skendinčio miesto, aprėpianti ne tik Lietuvą, bet ir nemenką Žemės rutulio dalį.
Gal keista, gal ne, bet MENO BANGOS šiemet net du kartus pelnė Lietuvos kultūros tarybos ekspertų pritarimą. Jau paminėjome Juozą Tumą- Vaižgantą Ignalinos viešojoje bibliotekoje (projektas „Vaižgantas ir mes“). Dabar pradedame naują kelią – projektą „Literatūrinio gyvenimo atspindžiai kultūros svetainėje www.menobangos.lt“.
Mūsų skaitytojai jau skaitė pirmuosius šio projekto tekstus – rašytojų Jurgos Žąsinaitės ir Gintarės Adomaitytės kūrinius.
Tų rašinių dar bus – Gintarė Adomaitytė pratęs Ignalinos dienoraščius, kiek vėliau į MENO BANGAS įsilies ir kitos jau pažįstamos ar niekada neskaitytos autorės ir jų pašnekovės bei pašnekovai.
Sumanymų turime daug: publikuosime pokalbius su Aukštaitijos literatūrinio gyvenimo asmenybėmis, recenzuosime ne sostinėje, bet Utenos apskrityje leistas knygas, dalinsimės įspūdžiais apie įdomius Rytų Aukštaitijos renginius.
Svarbūs šio mano rašinio žodžiai skiriami rašytojai Neringai Dangvydei. Ačiū Tau už svetainės administravimą, tekstų redagavimą, recenzijų ir kito pobūdžio tekstų rašymą.
Galbūt aš pats, šios svetainės įkūrėjas, kartą kitą ir abejojau: ar tikrai mums reikia tų MENO BANGŲ, gal tegu ateina visiška ramybė, o gal kitaip – tegu užlieja mus abejingumo, nieko neveikimo maloni banga.
Aha. Nesulauksi jos – tos abejingumo bangos. Ar Neringa Dangvydė, ar Gintarė vis tiek ką nors sumanys – be jokio merkantilizmo, bet itin romantiškai, nuoširdžiai, net naiviai.
Prieš vienuolika metų apsigyvenau Ignalinoje, prie šešerius įkūriau MENO BANGAS. Neapvalios datos. Aštrios. Ir gerai, kad tas aštrumas truputį bado. Jis neleidžia vaitoti ar dejuoti: gyvenimas eina pro šalį.
Mes gyvename su Jumis, gerbiami mūsų skaitytojai.
Ten, už jų, atspindžiai. Neringos Dangvydės nuotrauka