Šių metų pabaigoje pasiekė žinia, kad mūsų autorė Gintarė Adomaitytė apdovanota Lietuvos kultūros ministerijos publicistikos premija už objektyvią, tyrinėjančią, akiratį plečiančią publicistiką, įtaigiai, žmogiškai jautriai straipsnyje „Liūdnai šviesi Prano Daunio istorija“ papasakotą Lietuvos istorijos atkarpą, aktualizuojančią aklųjų temą, ir kitus publicistinius tekstus, publikuotus kultūros svetainėje „Meno bangos“. Smagu priminti, kad ir metų pradžia buvo mums maloni: VšĮ „Meno bangos“ įteikta Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premiją už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą ir skaitymą.
Simboliška, kad šios žinios sutapo su „Meno bangų“ dešimtmečiu. Iškilmių nebuvo – nei fejerverkų, nei pokylio, nei oficialių kalbų ar šampano. Mūsų minėjimas – tai paroda Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Eksponavome keliolika kuo puikiausios tapybos darbų, susietų su mūsų – Gintarės Adomaitytės ir mano, „Meno bangų“ vadovo Mariaus Kraptavičiaus – asmeniniais gyvenimais. Atvėrėme tapybą, paveldėtą iš senelių, gautą dovanų iš draugų ankstesniais laikais, kai apie projektus nė nesvajojome. Žinoma, parodoje svarbi vieta buvo skirta ir tapybai, padovanotai „Meno bangoms“ per mūsų rengiamas kūrėjų rezidencijas Ignalinoje.
Būtent menininkų rezidencijos dažnai įvardijamos svarbiausia „Meno bangų“ veikla. Jos Ignalinoje prasidėjo 2020 metų vasarą. Kartais vykdavo du kartus metuose, kartais – vieną. Ne mažiau nei rezidencijos mums svarbi prieš dešimt metų sukurta svetainė menobangos.lt
Rezidencijoms būtina parama – ir Lietuvos kultūros tarybos, ir Ignalinos savivaldybės ar kitų šaltinių. Svetainė yra sukurta asmeninėmis lėšomis, ji banguoja nenutrūkstamai. Buvo taip, kad ją rėmė dabar savo gyvenimą jau baigęs Spaudos, radijo ir televizijos fondas. Buvo ir kitaip: nedidelė, tik dviejų žmonių valdoma svetainė, neįtikino fondo ekspertų – su didžiaisiais portalais tokiai svetainei konkuruoti tiesiog neįmanoma. Pastaruoju metu svetainę iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, pasikliaudama Utenos apskrities Tolygios kultūrinės raidos ekspertų palankiomis rekomendacijomis.
,,Jei kam rūpi, kodėl tos „Meno bangos“ nerimsta, tai atsakymas vienas – randame žmonių, norinčių būti kartu, įžvelgiančių mūsų bangose prasmę“ – taip mano projektų vadovė G. Adomaitytė. Ji mini svetainę prižiūrintį Raimondą Jasiulionį, visada į pagalbą atskriejančią poetę Rasą Milerytę, vertėją Indrę Klimkaitę, dailėtyrininkę dr. Dalią Karatajienę, rašytoją bei literatūrologę dr. Jurgą Žąsinaitę, žurnalistę, rašytoja Loretą Jastramskienę, viešųjų ryšių specialistę Liną Kovalevskienę, žurnalistę Vidą Žukauskaitę, fotomenininką Ričardą Šileiką – asmenybes, galinčias kurti kuo įvairiausių žanrų publikacijas, vis ką nors įdomaus pasiūlančias svetainei menobangos.lt
Šiais metais svetainė baigia įgyvendinti du projektus – „Kultūros puslapiai“ ir „Kultūros kryžkelės“. Pirmasis – švietėjiškas. Jame primenami svarbūs Utenos regionui žmonės. Šiemet – tapytojas Mikas Šileika, poetas Antanas Masionis, literatas Motiejus Miškinis. Kuriami ir dabarties kultūros, meno žmonių portretai – Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos smuiko mokytojos Virginijos Stuglienės, nuo Dusetų kilusio istoriko Aurimo Švedo, Zarasų literatės Giedrės Misiūnienės.
Laisvą mintį, žanrų susiliejimą, autorių saviraišką skatinanti svetainė turi ir kuo laisviausių žanrų rubriką „Pabangavimai“, sumanytą poetės Neringos Dangvydės (1975-2020). Joje reflektuojamas gyvenimo būdas, kultūros reiškiniai, dalinamasi kultūros projektuose patirtais įspūdžiais, kartais – svarbiomis tartum ir nesvarbių įvykių detalėmis.
Rubriką „Kultūros kryžkelės“ inspiravo Utenos regiono Tolygios kultūrinės raidos tarybos ekspertai, pasigedę svetainėje aštresnio pobūdžio publikacijų. Mums beliko į jų nuomonę įsiklausyti. Ir štai: rubrika „Kultūros kryžkelės“ savaip žvelgia į masines šventes, atminimo įamžinimą, kultūros darbuotojų keblias būsenas, Utenos žydų bendruomenės palikimą ir kitus svarbius reiškinius. Ši rubrika itin skaitoma, aptariama ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir privačiuose pokalbiuose.
Mes neįsivaizduojame, kokio likimo sulauks ne taip jau seniai Lietuvos kultūros tarybai išsiųsti projektai. Turime tik vieną prognozę: lėčiau ar smarkiau – vis tiek banguosime. O kol kas tiesiog privalu pasakyti ačiū žmonėms, kurie yra nuolatiniai, nenuviliantys mūsų partneriai. Tai Ignalinos viešoji biblioteka ir asociacija „Slinktys“.