Marius Kraptavičius
Jau įpusėjo 2020 metai, jau tuoj ims smuikuoti svirpliai, o nuo ežerų kylantys rūkai ir vėjai primins amžiną laikinumą: keičiasi, viskas keičiasi…
Vasaros vidurys – geriausias metas dirstelti atgal ir, žinoma, bandyti įžvelgti, kas mūsų laukia ateityje.
2020 metų pavasarį netekome Neringos Dangvydės Macatės – mūsų draugės, stiprintojos, guodėjos. Neringa pasiaukojamai dirbo Meno bangų naudai: ji rašė tekstus, rasdavo naujų įdomių autorių, dalyvavo kuo įvairiausiuose renginiuose, nuolat skleidė žinią apie mūsų veiklą.
Apie Neringą Dangvydę šioje svetainėje pasakosime dar ne kartą, pateiksime ir jos nepublikuotos kūrybos fragmentų. Savo bičiulę prisiminsime ir 2020 liepos 24 dieną 12 valandą Ignalinos krašto muziejuje, atsiveikindami su rezidencija ,,Po Ignalinos dangumi“. Juk Neringa rimtai ruošėsi tapti mūsų rezidente, puoselėjo kūrybines svajones.
Kas ji ir kokia, ta rezidencija?
Prabėgo, praskriejo ji smagiai ir kūrybingai kaimo turizmo sodyboje ,,Saulėtekis“. Likome laimingi, nes radome naują draugę ir talkininkę – tai dailininkė prof. Giedrė Riškutė. Labai ačiū jai už atrastus kolegas iš Latvijos, meistriškus tapytojus, įdomias asmenybes Marį Čačką, Agniją Germanę. Iki liepos 24 dienos jų tapyba galime gėrėtis Ignalinos krašto muziejuje. Ir ne tik jų… Šalia puikuojasi, akį traukia kartu rezidavusių ignaliniečių tapytojos Nijolės Trinkūnienės, keramikės bei akvarelininkės Aldonos Jakubovskienės kūriniai.
Netrukus mūsų svetainė pasipildys turiningu pluoštu literatūros. Savo kūrybą, atspindinčią Ignalinos krašto savastį, pateiks rezidentai vilniečiai Vladas Braziūnas ir Ričardas Šileika, Aldona Ruseckaitė (Kaunas), Ona Jautakė (Kelmė), ignalinietės Lina Kovalevskienė bei Gintarė Adomaitytė.
2020 metais Meno bangų projektus remia Lietuvos kultūros taryba. Paminėsiu visus tris: Rašytojų ir dailininkų rezidencija ,,Po Ignalinos dangumi“ (4000 EU), Menininkų rezidencija ,,Kūrėjų rugsėjis“ (4400), rašinių ciklas ,,Portretai“ (3700 EU).
Ar prisimenate seną posakį ,,Geriau šimtas draugų, nei šimtas pinigų“? Galbūt kai kam – tai banalybė. Bet ne mums. Rezidentės ir rezidentai apstulbo, lankydami Ladakalnį, Ginučių piliakalnį, Stripeikių bičių muziejų, Palūšę. O apstulbo ne tik nuo gamtos grožybių, bet ir dėl Ignalinos savivaldybės vairuotojo Broniaus Žilėno paslaugumo. Ačiū, gerbiamas Broniau, kad tapote nepavargstančiu vedliu ir pasakotoju.
Už vertingus patarimus dėkojame kur kas labiau nei mes patyrusiai organizatorei Ignalinos savivaldybės vyr. specialistei Rasai Juodagalvienei, Ignalinos viešosios bibliotekos darbuotojoms.
,,Saulėtekio“ sodyboje Račkų šeima mus skaniai maitino ir patogiai nakvydino, vis pasiteiraudami, gal dar ko nors trūksta.
Netrūko nieko. Juk jautėme ir projekto partnerių petį: mums padėjo, apie mus žinias skleidžia laikraščio ,,Nauja vaga“ redakcija ir Ignalinos televizija, dailininkų paroda ir rašytojų literatūriniais skaitymais rūpinasi Ignalinos krašto muziejus.
Mes, Meno bangų žmonės, daug išmokome, daug sužinojome, kiek sustiprėjome. Tai – ne tik mūsų pirmoji rezidencija. Tokio pobūdžio renginio, kai drauge kuria ir dailininkai, ir rašytojai, Ignalinos krašte dar nebuvo. Kai projekto vadovė Gintarė Adomaitytė patekdavo į šiek tiek keblesnę padėti ir imdavo neramiai dairytis, stebuklingais būdais šalia atsirasdavo Nijolė Trinkūnienė. ,,Palaukit, – sakydavo ji, – tuoj pabandysime…“. Ji kažkam skambindavo, su kažkuo tardavosi, ir gyvenimas imdavo banguoti ramiau.
O vis dėlto – banguoti. Ramybė kol kas ne mums.
Ričardo Šileikos nuotraukos
1 komentaras
[…] pirmąją rezidenciją skaitykite čia Mūsų keliai ir takeliai Šviesos […]