Algio Jakšto nuotrauka
Ieva Toleikytė – poetė, prozininkė, vertėja, verčianti iš danų kalbos. Jai galime jaustis dėkingi už tai, kad lietuviškai skaitome intriguojančius, makabriškus psichologinius, istorinius romanus ir kitus šiuolaikinės danų literatūros kūrinius, tarp jų – ir poeziją. Be to, į lietuvių kalbą ji išvertė ne vieną Hanso Kristiano Anderseno pasaką. Dalis naujausio Ievos vertimo – Madame Nielsen romano „Begalinė vasara“ – baigiamųjų darbų buvo atlikti „Meno bangų“ rezidencijoje. O ką ji pamatė ir patyrė Ignalinoje? Apie tai – čia parašytas eilėraštis.
„Meno bangų“ inf.
Naujas mėnuo
Kai plaukdama plaštakom
praskiriu vandenis – pirštai švyti
dugno smėlis žvilga toks minkštas
blyksi žuvų peiliukai – – –
šio miestelio žmonės kasdien devintą ryto
slaptoje maudyklėje šeria raudes – lyg savo vaikus
nes jų pelekai žaižaruoja šermukšniais
nes likus namie graužia sąžinė
atėjus maudytis žuvys supuola
mažytės ir didžiulės senės, užverda sriuba
jos kimba bukais snukeliais į blauzdas, slysta iš rankų
atsispirdamos uodega, kas matęs tokią gausybę?
jas ryja kragai, jie net panašūs į savo maistą –
sidabras ir bronza, prisiveisęs visas ežeras
įdegęs lieknas kūnas baltu užpakaliu
sieksniais glosto žibančius vandenis
tuo metu jame slapta, lyg į mažytę saują
sunkiasi klampus kraujas
ir niekaip, nors tu ką, neišeina
pasidauginti
Ignalina, 2026.08.15