Ar susimąstėte, kokia yra laiko spalva? Balta, sakysite pagalvoję, o kaip kitaip – juk žiema, artėja Kalėdos, jei pasiseks, ir sniego bus, o ant lygaus užšalusio ežero paviršiaus skaitysime smulkių paukščių žingsnelių paliktus laiškus. Ką patys norėtumėte parašyti ant sniego? O mums?..
Ar susimąstėte, kuo laikas kvepia? Cinamonu, sakysite, arba imbieriniais sausainiais, ištirpstančiais burnoje greičiau nei snaigė ant delno. Eglutėmis, kurių niekas nenukirto, skleidžia jos dabar miške savo žalius sijonėlius, staiposi, į dangaus veidrodį žiūrėdamos.
Ar susimąstėte, koks laiko skonis? Kaip varveklio, sakysite, to ledinuko, kurį tik žiemą tegalima gauti. Įsižiūrėkite, ten pagal vėjo pirštų melodiją dar šoka saulės kibirkštys.
Ar susimąstėte, kaip gera tiesiog stovėti ir žiūrėti į tolumoje pranykstančią baltą brydę? Ją paliko laikas, praleistas ieškant savojo kelio į kūrybą. Esate čia ir dabar, su mumis. Visais metų laikais. Ačiū.
„Meno bangų“ komanda – Marius, Gintarė, Neringa.