Balandžio 11 d., 18 val. Kamilė Petruškevičiūtė kartu su kitais aktoriais Visagine pristatys Oskaro Koršunovo spektaklį „Vestuvės“, įkvėptą ne tik Bertolto Brechto kūrinio, bet ir lietuviškų aktualijų. Artėjant spektakliui kalbamės su aktore, atliekančia žiūrovų simpatijų sulaukiantį Janinos vaidmenį.
Kamile, kokius atspirties taškus ir akcentus jums, aktoriams davė ir prieš „Vestuvių“ spektaklius vis dar duoda režisierius Oskaras Koršunovas?
Visų pirma – atsiminti, jog šis spektaklis nėra tik tuščias, paviršutiniškas bandymas prajuokinti žiūrovą. Jame yra daug svarbių temų: meilė, vertybės, tradicijos, kurios buvo iškreiptos ir liko mums kaip palikimas iki šių dienų. Pasak režisieriaus, visa tai, ką mes vaidiname, yra veidrodis žiūrovui, tam tikra prasme dokumentika. Tai santykiai tarp šventės svečių, kuriuos bandoma paslėpti po šventės „kauke“, ir visų laikoma paslaptis, kurios dabar negaliu atskleisti – tam reikia pažiūrėti spektaklį.
Nuo ko atsispyrusi kūrei Janinos vaidmenį? Ar turėjai galvoje kažkokius konkrečius gyvenime matytus pavyzdžius, ar vis dėlto Janina – 100% autentiška?
Žinoma, kad turėjau omenyje gyvenime matytus pavyzdžius. Tai pavyzdžiai, matyti vaikystės šventėse ar kaimynų, draugų, tėvų, močiučių situacijose, kuriose tekdavo dalyvauti. Kita vertus, tai nereiškia, kad Janina yra neautentiška – tai yra Janina, kurią sukūriau aš, todėl ji tokia vienintelė. (šypsosi)
„Vestuvės“ Briuselyje, Vilniuje ir Josvainiuose arba tos, kurios įvyks Visagine – kuo jos skirtingos ir kuo panašios?
Kiekvienas spektaklis yra skirtingas, nes ir žiūrovai ateina skirtingi. Užsienyje dažnai sulaukiame labai įdomių reakcijų, kurių niekada nesulaukdavome Lietuvoje – pavyzdžiui, į tam tikras vietas ten reaguoja išgąsčiu, kai Lietuvoje toje pačioje vietoje plūsta juoko banga. Spektaklį rodome jau ilgai ir pastebėjome, kad ir Lietuvoje reakcijos pradėjo keistis – mūsiškiai kartais irgi išsigąsta ar kitaip sureaguoja. Visgi, be juoko neapsieina nė vienas spektaklis, nesvarbu kur esi – Ispanijoje ar Josvainiuose. Galbūt vaidindami Lietuvoje turime daugiau laisvės, nes nesame įrėminti titrų. Čia mes galime laisviau improvizuoti įvairiomis aktualiomis temomis, o ten esame labiau įrėminti klasikinio varianto.
Kiekvienas spektaklis – tarsi naujas pasirodymas su dar neregėtais socialiniais akcentais. Kaip rašote šį „Vestuvių“ scenarijų?
O gi labai paprastai.Kiekvieną kartą susitikę prieš spektaklį pasikalbame apie įvykius, vykstančius Lietuvoje (politikoje, pop kultūroje, sporte, mene) ir aptariame, ką ir kur galime panaudoti. O tada jau tepadeda improvizacijos Dievai.
Bertolto Brechto „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas) – jau balandžio 11 d., 18 val., Visagino kultūros centre (Vilties g. 5, Visaginas)