Atmintis

Autentiški atsiminimai iš devynioliktojo amžiaus, užrašyti grafo Edvardo Čapskio, skaitytojams leis pažinti kitokią Lietuvą ir tokį pat atšiaurų katorgų Sibirą. Atsiminimų žanras išsaugo artimiausią …

Sapnai, perskaičius Zigmo Vitkaus „Akimirką apsispręsti“, anaiptol nėra lengvi, bet ir ne košmarai. Tiesiog jaučiausi gyvenanti jau ne savo, jau kitų žmonių, dienas, valandas, …

Lietuvių kalba skaitysime profesoriaus Juozapo Jaroševičiaus (Józef Jaroszewicz, 1793–1860) tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ pirmąją …

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido naują leidinį – Sauliaus Kurnicko „Karaimai visada buvo su mumis. Šiaurės Lietuvos karaimų …

Iš Londono atvykęs gydytojas Sesilas Helmanas (Cecil Helman) ieškojo mūsų krašte savo giminės priešistorės. Minėjo protėvių analuose įrašytus Anykščius, Kurklius, Kavarską, žodį „kažkur“. Anykščiuose …

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 15 d. tarptautinio seminaro metu pristatytas dviejų tomų leidinys „Tadeusz Katelbach: atvirai ir slaptai apie Lietuvos politiką“. Lietuvoje …

Su Daiva susipažinome senokai, Lietuvai svarbiais 1988 metais. Dirbome toje pačioje redakcijoje. Laikraštyje, ilgainiui pasivadinusiame ,,Lietuvos rytu”. Ji buvo jaunesnė, kur kas jaunesnė nei …

Šis apsakymas yra meno kūrinys, jame nerasite nieko bendra su autorės gyvenimu – na, beveik nieko. Kur kas svarbiau, kad tekste savaip atspindėtas seserystės …

Literatūros kritiko ir tyrinėtojo, vertėjo, dėstytojo, mokytojo Motiejaus Miškinio (1898 – 1974) laiką žemėje galima vadinti dvasiniu rojumi, iš kurio buvo nepelnytai išvestas, nustumtas …

Birželio pradžioje Antazavės (Zarasų r.) dvare atidaryta unikali paroda. Iš Niujorko čionai atvežti unikalaus menininko, brandžiausius darbus sukūrusio išeivijoje, Vlado Žiliaus (1939–2012) paveikslai. Kaip …