Zarasai: amatų subtilumas

zarasai9

Zarasų krašto muziejuje veikė Zarasų žemės ūkio mokyklos kūrybos darbų paroda ,,Amato subtilumas mokytojo ir mokinio akimis“. Būtent judviejų – jauno ir patirtį turinčio – kūrėjų, dalyvaujančių kūrybos procese, bendradarbiavimas, kūrybinė sanglauda leidžia  atrasti tuos žavius meno klodus.

Mokykla yra surengusi jau ne vieną kūrybos parodą. Jose demonstruoti įvairūs meno darbai, sukurti kūrybingų mokytojų ir jų mokinių. Jau daug metų įvairiose šventėse, parodose daugelį džiugina gražūs metalo, medžio dirbiniai, audiniai, piešiniai, rankdarbiai. Žvakidės puošia Zarasų bažnyčią,  daug meniškų kūrinių rado vietą mokyklos interjere. Pagal specialų projektą pagaminami dirbiniai rengiantis profesinio meistriškumo šventėms ir respublikiniam konkursui-šventei „Žemės vaikai“, respublikiniams renginiams ,,Studijos“ LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje.

Zarasai1

Apie meniškų dirbinių gimimą, kūrybos procesą ir kitas dailiųjų amatų paslaptis parodoje ir buvo labai nuoširdžiai šnekama, džiaugiamasi. Pakalbinti tikri kalvystės meistrai – profesijos vyr. mokytojai Aleksandras Tumalovičius ir Vytautas Kruopis – atskleidė nemažai amato subtilybių, bet, kaip įprasta kūrėjams, savo darbą vertino  kukliai. Anot  Aleksandro, dirbti su metalu nesudėtinga, tad šmaikštavo: medžiagos nekainuoja – akmuo iš lauko, metalo strypai, skarda iš metalo laužo… Pakalei, palenkei, pavirinai, padažei – ir kažkas išeina. Rodos, taip paprasta – tik dirbiniai gimsta nepaprasti, žavintys, stebinantys, išmoningi. Tuo tarpu Vytautas, paklaustas, per kiek laiko pagaminama, tarkime, masyvi žvakidė, prisipažino užtrukęs apie pusę metų, be to, ne kiekviena idėja pasiduoda įgyvendinama. Tenka net darbą atidėti, kad sulauktų ,,savojo laiko“, bet nebuvę taip, kad  viskas nueitų visiškai niekais.

Zarasai2

Šie nagingi mokytojai pastebėjo, sudomino, išugdė nemažai mokinių, palinkusių į  metalo kalybą. Apie tai abudu vyrai mintijo panašiai: reikia pasiūlyti, parodyti, patarti, ir jauni žmonės patys pradeda domėtis, savarankiškai bando kurti. Niekada nekritikuoją mokinių, jei jiems nepavyksta, tiki, kad kitą kartą tikrai sumanymas bus įgyvendintas. Tad Andriaus Lizunovo, Leono Levo Tumalovičiaus, Renato Vietrinio metalo dirbiniai (žvakidės, ,,Voras Leonora“, įrankių rinkinys židiniui) parodoje atrodo ne prasčiau  už jų mokytojų kūrinius.

Zarasai3

Jeigu šaunūs profesijos mokytojai ir jų mokiniai mato grožį metale, kuris šiaip yra juodas ir šaltas, bet paliestas rankų virsta ypatingą šviesą ir prasmę skleidžiančiais meno dirbiniais, tai stalių meistro, profesijos vyr. mokytojo Dmitrijaus Kostygovo rankoms paklūsta medis. Kaip pats meistras sako, vis to laiko trūksta, tad gamina daugiau smulkius dirbinius – suvenyrus, nominacijas, arkliukus. O jų oi kaip prireikia, kai mokykla dalyvauja įvairiose šventėse, konkursuose. Į meistrą pagalbos kreipiasi ir kolegos, kai tenka ką nors mokomuosiuose kabinetuose įrengti.

Zarasai4

Profesijos mokytojos metodininkės Danutės Gražienės mokinių Sandros Karlo, Jolantos Kuzmaitės staltiesės, Gintarės Garšanovos, Julijos Žemaitytės, Gintautės Panavaitės ir Ugnės Narkevičiūtės odiniai paukščiai, Vytautės Pupeikytės meniška svečių knyga, Editos Andrijauskaitės papuošalai, Lauros Mocevičiūtės atnaujinta paprasta sena kėdė, Vladislav Krasnov, Fausto Juškėno, G. Garšanovos mediniai žirgeliai ir kiti  darbai džiugina įvairove, išradingumu, spalvingumu. Beje, pastaroji jaunoji menininkė, pasirodo, įvaldžiusi net kelias kūrybos sritis. Parodoje eksponuojami jos paveikslai. Kai mokytoja Ramunė Dainienė paskatino, mergina labai sėkmingai išbandė ir sieninę tapybą.

Zarasai5

A. Tumalovičiaus ir  D. Kostygovo vadovaujami mokiniai Mantas Venslovas, Martynas Pupeikis ir Audrius Valėnas savitai panaudojo akmens ir medžio jungtį, o Kaimo turizmo organizatoriaus ir technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybių mokiniai (mokyt. A. Tumalovičius ir mokyt. D. Gražienė) taip pat sukūrė įdomią skirtingų medžiagų dermę – ,,sutupdė“ ant akmenų iš lino padarytus paukščius.

Zarasai7

Traukia akį ir profesijos vyr. mokytojos Janinos Panavienės mokinių Gintautės Panavaitės, Renatos Karlo nertos staltiesėlės,  Lauros Navikaitės, Lauros Mocevičiūtės ir Editos Tuzikaitės skiautinių lovatiesė. O kur dar Svetlanos Sokolovos karpiniai, Lauryno Morozovo graviūros.

Zarasai6

Tautodailininkė Adelė Tumėnienė yra išugdžiusi ne vieną jauną audėją, dailiai austi ji išmokė ir Vilmantę Kruopytę, kuri dabar drauge su  savo mokytoja, garsia audėja, ugdo kitas mokines. Tad Vilmantės bei mokinių Žydrūnės Kurlytės ir Reginos  Chaževskajos rankšluosčiai švytėte švyti  D. Gražienės pagamintose rankšluostinėse.

Parodoje savo darbus eksponuojantys  mokytojai bei  kaimo turizmo organizatoriaus, techninės priežiūros verslo darbuotojo, apdailininko, virėjo ir kitų specialybių mokiniai įrodo, koks įvairus, įdomus yra kūrybos pasaulis, atskleidžia amato žavesį ir subtilumus. Ne veltui parodos atidaryme kalbėjusi mokyklos direktorė Nijolė Guobienė dėkojo muziejui už galimybę surengti parodą, džiaugėsi mokytojų ir mokinių kūryba, pabrėžė jos reikalingumą ugdymo procese, sakė, kad labai lengva organizuoti mokykloje renginius, kai yra tokių kūrybingų mokytojų, kurie geba ir patys kurti grožį, ir mokinius įkvėpti kūrybai.

Zarasai8

Muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė apibendrino renginį, dėkojo parodos autoriams ir įteikė po knygą ,,Rytų Aukštaitijos sakralinė skulptūra“ kaip liaudies meno simbolį.

Parodos atidarymo metu dainų puokštę dovanojo mokyklos šaunūs dainorėliai – Maksimas Gluchovas ir Dovydas Pupeikis, dainavę duetu, bei mergaičių ansamblis (mokyt. Danutė Alaunienė).

Vasilijus Trusovas. Nuotraukos iš asmeninio Vasilijaus Trusovo archyvo

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *