Vieno teatrinio pastebėjimai

KUNČIUSKarta operoje 1 (2)

VIENO TEATRINIO PASTEBĖJIMAI

apie Herkaus Kunčiaus knygą ,,Kartą operoje“ (leidykla ,,Gelmės“, 2014)

Marius Kraptavičius

 

Rašytojas Herkus Kunčius (g. 1965) – romanų, pjesių, libretų autorius. Matyt, tie libretai itin ,,kalti“, kad pas skaitytojus atkeliavo dar viena Kunčiaus knyga – ,,Kartą operoje“.

O dar… Vikipedija mini: rašytojas – ilgamečių Kauno muzikinio teatro solistų Aniceto Kunčiaus ir Aldonos Mikšytės sūnus, dainininkės Sigutės Trimakaitės sutuoktinis. Taigi, operoje ir operetėje lankytasi ne kartą, ir lankytasi ne šiaip sau…  Akivaizdu: rašytojas pažįsta užkulisių gyvenimą, retsykiais savo paslaptimis žiūrovus viliojantį net labiau negu scenoje besiklostantis veiksmas.

Literatūrinė fantazija – taip apibūdina knygos žanrą leidykla ,,Gelmės“. Žinoma – tai fantazija, tai jau tikrai: pagrindinis veikėjas – Pacukas, retsykiais priglundantis prie fortepijono klaviatūros, besigėrintis ,,kaip garsai virpčioja, plazdena, banguoja“ (p. 26). Svarbu minėti, kad ta Herkaus Kunčiaus fantazija balansuoja tarp klasikinės pasakos ir grotesko, nuolat slysteldama parodijos link: ritmiškai paraštėse ar tarp eilučių pasigirsta salstelėję Andrew Lloydo Webberio ,,Operos fantomo“ garsai, Pacukas norom nenorom verčia prisiminti žiurkių armiją, įsukančią Piotro Čaikovskio baleto ,,Spragtukas“ veiksmą.

O juk ne tik garsai ataidi. Jaukiai šlama ir knygų puslapiai. Sušlama E.T.A. Hoffmanno pasakojimai, išnyra Gastono Leroux nartus veiksmas.

Siužetas nėra sudėtingas: operos ,,Paukščių takas“ peržiūra patiria gėdingą fiasko. Tokį gėdingą, kad teatras pakimba ant plauko: premjeros nebus, o pastatas atiteks lošimo namams. Kvailesnis už kvailą princas – ne iš tų valdovų, kurie imtųsi gelbėti aukštąją kultūrą. Tačiau pasaka be karaliaus – lyg ir ne pasaka. Šalies valdovas Pranciškus Juozapas grįžta iš tolimos kelionės laiku. Teatras ir vėl atveria duris, premjera pavyksta. Dirigento Modesto mostai tikslūs, primadona Violeta gaidžių negaudo.

Gaidys – štai personažas, apie kurį verta kalbėti daugiau. Jis, kaip ir Pacukas, yra teatro ,,siela“ – juodoji jos pusė. Požemyje gaidys turi savo karalystę. Šešėlinę… Tapti šešėliais ir kalėti požemyje pasmerkti beveik visi dainininkai, muzikantai, šokėjai – kiekvienas, savo partiją atlikęs netobulai. Štai ką apie požemius mąsto Pacukas: ,,Amžiams uždaryti požemyje pro šalį prapūtusį solo partiją klarnetininką, nespėjusią laiku išeiti į sceną choristę ar pamiršusį arijos žodžius baritoną – visa tai atrodė drakoniška ir nepateisinama. Juk galbūt tą vakarą, kai mirštančią gulbę šokusi balerina drėbėsi ant užpakalio, buvo pilnatis?…“ (p. 88).

Jei ko pristinga siužetui, tai vienos vienintelės linijos: nėra fantazijoje meilės istorijos, nė menkiausios. Autoriaus valia pabrėžtinai nėra.

Kam skirta ši knyga? Man, šiokiam tokiam teatro peliukui (ištikimam žiūrovui bei klausytojui) būtų gera matyti, kad Herkaus Kunčiaus knyga platinama Lietuvos teatruose. Jos paantraštė – ,,Vieno teatrinio istorija“. Nemanykime, kad teatrinių žmonių Lietuvoje nebeliko. Mūsų yra – ir dar kiek. Mes ir esame pagrindinis adresatas.

Būtų malonu ir įdomu, jei apie knygos kontrastus savo nuomonę pareikštų tie, kurie tapo pagrindiniais personažais – muzikantai, baleto šokėjai, režisieriai, dailininkai. Linkėkime, kad taip ir įvyktų.

Kita vertus, knyga gali tapti svarbi tiems, kurie į teatrą tik praveria duris – visų pirma paaugliams, mėgstantiems greitą siužetą, jo netikėtumus, vingius. Teatriniai dėdės ir tetos bei jų jaunieji giminaičiai, meninio ugdymo pedagogai bei jų mokiniai – jie ras apie ką kalbėtis, jei tik turės narsos ne tik čiuožti knygos paviršiumi, bet ir nerti į gelmes.

Bravo – drįstu šūktelti Herkui Kunčiui.

Bravissimo – šaukiu knygos dailininkei Mortai Griškevičiūtei. Jos tušu atliktos iliustracijos yra raiškios, žaismingos, pagaulios, oriai ir garbingai tarnaujančios (geriausia žodžio prasme) tekstui. Akivaizdu: dailininkė literatūrinę fantaziją perskaitė įdėmiai, įsijautė į veiksmą, į charakterius.

Aplodismentai leidyklai ,,Gelmės“. Už tai, kad atrado ,,Kartą operoje“ (literatūrologės Neringos Mikalauskienės dėka), kad dailiai išleido.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *