Rašytoja, vertėja, redaktorė, leidėja, aktorė Aldona Liobytė-Paškevičienė

Aldona Liobytė
Aldona Liobytė

Rašytoja, vertėja, redaktorė, leidėja, aktorė Aldona Liobytė-Paškevičienė

 

Gimė: 1915 metų vasario 24 dieną Vilniuje.

Tėvai: gėlininkas Antanas Liobis (1886‒1939) ir Marija Matelionytė (1887‒1979). Abu kilę nuo Alantos.

Seserys ir brolis: aktorė ir skulptorė Emilija (1916‒1955), farmacininkė Valerija (1921), inžinierius-mechanikas Vytautas (1923‒1967).

Santuoka: 1937 metais Kaune išteka už mediko Vytauto Paškevičiaus.

Dukros: muzikė Laisvė Korienė (1944‒1988) ir medikė Gintarė Breivienė (1947).

Mokykla: Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija.

Studijos: Stepono Batoro universitetas, lenkų kalba ir literatūra (1932‒1935); Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, lietuvių kalba ir literatūra (1935‒1939).

Tremtis: Vilniaus vaivados Bocianskio ištremiama už demarkacinės linijos, apsigyvena Kaune (1935). Į Vilnių grįžta 1939 m.

Aktorės veikla: Vilniaus lietuvių Meno ir literatūros draugijos Studentų dramos sekcija (1932‒1935), ,,Vaidilos“ teatras (1942‒1945), Vilniaus miesto dramos teatras (1945‒1949).

 Žymiausi vaidmenys: Ieva Blaumanio ,,Indranuose“ (1942), Laima Petro Vaičiūno ,,Naujuosiuose žmonėse“ (1943), Natalija Stepanonovna Antono Čechovo ,,Piršlybose“ (1945).

Dramaturgija: pradžia ‒ ,,Kupriukas muzikantas“ (1955, premjera Vilniaus akademiniame dramos teatre, režisierė Stefa Nosevičiūtė).

Vėliau: ,,Meškos trobelė“ (1956), ,,Trys negražios karalaitės“ (1967), ,,Kuršiukas“ (1971), Devyniabrolė“ (1973), ,,Aukso obuolys“ (1978) Lietuvos profesionaliuose ir mėgėjų teatruose.

Scenarijus ,,O palaiminta šalie gimta!“ pagal Salomėjos Nėries poeziją (1974).

Petro Cvirkos ,,Žemės maitintojos“, ,,Meisterio ir sūnų“, Antano Vienuolio ,,Paskenduolės“ inscenizacijos (kartu su Kazimiera Kymantaite).

Knygos: ,,Šimto zuikių piemuo“ (1959), ,,Mėnuo saulužę vedė“ (1963), ,,Nė velnio nebijau“ (1964), ,,Gulbė karaliaus pati“ (1963), ,,Mėnuo saulužę vedė“ (1963), ,,Pabėgusi dainelė“ (1966), ,,Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970), ,,Tėveli, būk mažas“ (1973, papildytas antras leidimas 1983); ,,Kiškelis Baltakakliukas“ (2005; rankraštis rastas archyvuose po autorės mirties).

Vertimai: iš lenkų (Halinos Snopkiewicz ,,Svajonės ir dvejonės“), rusų, vokiečių kalbų (Johanneso Bobrowskio apsakymai). Bibliografuojama 20 pavadinimų.

Leidyba: Grožinės literatūros leidyklos (vėliau tapo ,,Vaga“) Vaikų ir jaunimo literatūros redakcijos vedėja (1949‒1961).

Mirė: nuo plaučių vėžio 1985 metų rugsėjo 1 dieną Vilniuje. Palaidota Rokantiškių kapinėse, šeimos kape šalia motinos Marijos Liobienės.

Kūrybai būdinga tautosakos šaltinių ir XX amžiaus aktualijų jungtis, humoro jausmas, gėrio ir blogio ryžtingos kovos atspindžiai, gamtos pažinimas ir jutimas.

Parengė Gintarė Adomaitytė

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *