Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė. Eilėraščiai

Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė. Vlado Braziūno nuotrauka
Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė. Vlado Braziūno nuotrauka

Esu Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, verčiu ir rašau tik dėl vienos priežasties – mane domina istorijos. Jos tarsi pačios mane susiranda: įsiskverbia į kiekvieną dieną ir akimirką, atsiskleidžia pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis ir nebelieka nieko kito, tik jas užrašyti. Taigi vertimas man – tarsi atostogos nuo nuosavų istorijų. Tuomet savo nerimstančiai vaizduotei galiu pasakyti: „Labai atsiprašau, bet juk matai, kad esu užsiėmusi! Prašau ateiti vėliau.“ Tik ji ilgai nesnaudžia, toji vaizduotė. Aš niekada nežinau, ką ji gali iškrėsti ir kada. Jaučiuosi tarsi gyvenčiau tarp dviejų paralelių pasaulių – vienas yra šis, kurį vadiname tikruoju, o kitas, vaizduotės pasaulis, – tas, kuris tikresnis man. Man telieka pastarąjį prisijaukinti, išmokti su juo gyventi, o gal, jei labai pasiseks, iš tų šėlstančių vaizduotės bangų išgriebti vieną kitą gintarą.

1

Į SAVE

GIMIMAS 

Rodos dar vakar buvai tik sėklelė

Netyčia įkritusi man tarp minčių

Tik idėjos užuomazga

 

O dabar štai – užaugai

Jaučiu tavo judesius

Plaudama grindis

Dainuodama vaikams lopšinę

Rūšiuodama kojines

 

Pradėjau tave netyčia

Palaimingo užsimiršimo akimirką

Kas dabar bus?

 

Rangosi naujos siužeto linijos

Personažai kalba mano galvoje

Atkakliai ryškėja detalės

 

Laikas gimdyti, žinau

Bet renkuos nežinoti

 

Indai neplauti

Drabužiai nelyginti

Lovos nepaklotos

 

Nesiveržk taip stipriai iš manęs

Palauk, kol skalbiniai

Tvarkingai suguls į spintą

Kol bus suvalgytos

paskutinės vakarienės

 

Ne, liaukis! Ne!

 

Ek, tebūnie

Tavo valia…

 

KIEK  KARTŲ

 

Kiek kartų tavęs atsižadėjau

Paniekinau

Apsimečiau, kad nepažįstu

 

O tu ištikimai sekei iš paskos

Kaip šuo, kuris myli net ujamas

 

Kiek kartų su tavimi skyriausi

 

Vijau iš namų

Pakeičiau spynas

 

Tu vis grįždavai

Pro rakto skylutę

Pro orlaides kartu su vėju

 

Kantriai tarsi motina

Kęsdavai mano ožiavimąsi

Pabėgimą į darbus ar santykius

Pastangas apsimesti tuo, kas nesu

 

Tarsi mylintis tėvas

Supdavai glėbyje

Kai parsliūkindavau

Apipešiota

Nuvarvėjusiu tušu

Girta nuo gyvenimo

 

Neprašydavai, kad atgailaučiau

Neklupdydavai kampe ant žirnių

 

Tik duodavai

Baltą popieriaus lapą, rašiklį

 

O jei nebepajėgdavau jo nulaikyti

Drebančiom rankom

 

Įrašydavai man žodžius

Tiesiai į širdį

 

PALAIMINIMAS

 

Baba

Man dažnai

Sapnuose pasirodo

 

Štai ir šiąnakt atėjo

Didžiai susirūpinus

 

Vėl eilėraščius rašai? – klausia.

 

Žiūrėk

Kad tik ko neišeitų.

 

O tai vyras paliks.

 

Kas paskui tave ims

Pagyvenusią.

 

Ką žmonės pasakys

Ir kaip čia atrodys.

 

Bent jau būk atsargi

 

Venk moterų tuščiais kibirais

 

Apeik iš tolo

Juodus katinus

 

Neik per kapines

Mėnesio tryliktą dieną

 

Ale ką jau

Matau, kad kitaip negali

 

Eikš, palaiminsiu

 

SUSIGRĄŽINIMAS

 

Surankioju save

Nuo grindų

Po šapelį

 

Susišluoju

Iš kiekvieno kampo

Po trupinį

 

Iškratau

Iš senų rankinių

 

Nugrandau

Nuo pridegusių keptuvių

 

Nulaižau

Tau nuo krūtinės

 

Iščiulpiu

Vaikams iš tarpupirščių

 

Godžiai susiglemžiu

Viską, ką buvau išdalinusi

Lengva ranka išmėčiusi

 

Įlindus į kampą

Šiepiu dantis ir urzgiu

Net kai nieks nebegraso atimti

 

PRIEŠ AUDRĄ

 

Laukimas kybo virš galvos

Kartu su debesim

 

Tvanki tyka

Išsklinda po laukus

 

Tik vėjo malūnėlis

Nepailsdamas vis tarška

Tarsi įkyri kaimynė

 

Kuri seniai pasislėpė

Namuos, pabūgus

Vis tirštėjančios tamsos

 

O vėjas šiurkščiai glamonėja

Ką tik išskalbtas paklodes

 

Baltas ir nekaltas

Lyg nieks ant jų

Dar niekuomet nesimylėjo

 

Staiga dangus suskyla

Kaip aprūkęs stiklas

Ir pažyra šukėm

 

O aš išsitiesiu visu ūgiu

Sutikdama sau lygią

 

Išrauk mane su šaknimis

Nunešk ant vėjo keteros

 

Ten, kur derlinga žemė

Pasirengusi priimti

Mano subrandintas sėklas

 

Neklausinėdama,

Kas gi iš jų išaugs

Šalia dangaus. Neringos Dangvydės nuotrauka
Šalia dangaus. Neringos Dangvydės nuotrauka

2

IŠ (ŠEIMOS) FRONTO

 

VIRTUVĖJE

 

Kas vakarą

Skiriame pasimatymą

Prie viryklės

 

Kas vakarienei?

(Ar manęs pasiilgai?)

 

Virtos bulvės su padažu

(Taip, tu juk žinai)

 

Palei garuojančius puodus

Stovim įraudę, sunkiai alsuodami

 

Aistringai žvanginam

Peiliais, šakutėm

 

Ir vėl bulvės?

(Noriu pabūt su tavim)

 

Vaikai jas mėgsta

(Dabar neturiu laiko)

 

Siekdami lėkščių

Lyg netyčia susiduriam

 

Ir vėl skubiai atsitraukiam

Puodų dangčiais apsiginklavę

 

SUSITIKIMAS

 

Pagaliau

Diena baigiasi

 

Pasakos pasektos

Žaislai sutvarkyti

Vaikai pagaliau užmigdyti

 

Tylu

Kad net atima žadą

 

Griūnu į lovą

Apdujus iš nuovargio

 

Apgraibom nusirengiu

Guliu nuoga

Išsipleikusi

 

Kojos neskustos

Plaukai susivėlę

Dantys, ir tie nevalyti

 

Nieko o nieko nenoriu

 

Net jei penki bradai pitai

Šoktų striptizą

Stručių plunksnomis apsikaišę

 

Man būtų vis vien

 

Bet čia virsteli durys

Tu įsėlini

Nesiskutęs

Dvelkiantis prakaitu

 

Jokio šampano, gėlių

Pažadų mylėt iki grabo lentos

 

Tiktai sumurki

„Aš be tavęs negaliu“

 

Ir naktis štai prasideda

 

 

NORŲ SKRYNELĖ

 

„Mano raktelis!

Jis užkrito už lovos!“

 

Tu stovi tarpdury

Basa, trumpais naktinukais

 

Lopšinės seniai išgiedotos

Nuovargis lipdo akis

 

Rytoj man į darbą

Pageidaučiau

Trupučio ramybės

 

„Mama! Mano raktelis!“

 

„Koks dar raktelis?

Kodėl tu ne lovoj?“

 

Mano pyktis

Užgniaužtas

Dėl to dar baisesnis

Prikausto tave prie grindų

 

Bet vis tiek atkakliai

Pakartoji

 

„Raktelis! Nuo norų skrynelės!

Padėk jį surasti!“

 

Staiga pabundu

Lyg iš sapno

 

Juk tokį raktelis ir aš

Kadaise pametus esu!

Iki šiol jo vis ieškau…

 

Ropščiuosi iš lovos

Dundu į tavo kambarį

 

Klaupiuosi ant kelių

Šliaužioju ir čiupinėju

 

Tarp žaislų ir išmėtytų kojinių

Tarp savo praeities draiskanų

Naršau it pamišusi

 

„Štai jis! Tu jį radai!“

Radau, kokia laimė

 

TĖVO BARZDA

 

Daugelį metų laikiau

Stalčiaus dugne

Tavo embrioną

 

Vis nedrįsau

Išmesti

 

O gal dar

Atgysi?

 

Buvai mažas ir susigūžęs

 

O taip norėjau, kad taptum

Neaprėpiamas

Visur esąs

Galingas

 

Kad galėčiau pasislėpti

Tau pažastyje

 

Užmigti barzdoje

Lyg lizdelyje

 

***

Kartą sutikau tave

feisbuke

 

Buvai beveik tikras

 

Nuotraukas keitei

Tarsi žmonas

 

Žadei futbolą

Su savo vaikų galvomis

 

Beldžiausi

Į kompiuterio stiklą

 

Ir vis laukiau

Kol tau užaugs barzda

 

Kol ji nusidrieks

Machačkalos gatvėmis

 

Vešli ir juoda

Sugers ant grindinio telkšantį

Herojų kraują

 

Sūnų netekusios motinos

Ja šluostysis ašaras

Keikdamos Alacho karius

Ir melsdamos to paties

Alacho pasigailėti

 

Vis dar laukiu, kol toji barzda

išsirangys per Kaukazo kalnus

tarsi gyvatė įšliauš per langą

į mano namus

 

Kad aš galėčiau

į ją įsikniaubti

ir užmigti

bent kartą

saugi.

Šalia rašto. Neringos Dangvydės nuotrauka
Šalia rašto. Neringos Dangvydės nuotrauka

 

3

MOTERŲ ISTORIJOS

 

I

 KAMBARYS

 

Slepiamės

už kavos puodelių

(cappuccino, latte, machiatto)

madingų apdarų

(zara, next, victoria’s secret)

už savo karjerų

(CEO, CFO, COO)

 

Mūsų vyrai – sėkmingi,

Vaikai – teisingai ugdomi,

O mes – daug pasiekusios.

 

Šypsomės

Aštriais dantimis

 

Ant puodelių

Paliekam raudonus

Lūpdažių pėdsakus

 

 

II

KITAS KAMBARYS

 

Žiūrim viena į kitą

Nuogos

Randuotos

Pailsusios

 

Pasenau

Jis manęs nebemyli

Mano krūtys nukaro

Liemuo niekuomet nebebus toks, kaip buvęs

 

Mano kūdikis sunkiai serga

Apraudojau jį dar nemirusį

 

Nerandu darbo

Nežinau, kas esu ir ko noriu

 

Sudedam savo rūbus į katilą

Purvinus kruvinus sudėvėtus

Virinam skalbiam skalaujam

 

Tol, kol vėl tampa balti ir skaistūs

 

Tol, kol nebesvarbu,

Kur kieno suknelė ar palaidinė

 

 

III

 UŽ KAMBARIŲ

 

Į gaivų girios šnaresį

panyram

 

Ir nuplaukiam

Be jokių pastangų

 

Ne žmonos mes

Ne motinos

Ne moterys

 

Tiktai bebalsės žuvys

verpete

 

Giria ištvinsta

Išsilieja

 

O mes iš lėto

Palaimingai

Grimztam

 

Pro čiuptuvus

šakų

 

Pro vėjų

Jūržoles

 

Į susiraizgiusią

Šaknų koralų tylą

Iš nėrinių. Neringos Dangvydės nuortauka
Iš nėrinių. Neringos Dangvydės nuotrauka

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *