Eilėraščiai – tai būdas susipažinti

Eglė Baranauskaitė
Eglė Baranauskaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Esu Eglė Baranauskaitė, man 25 metai. Gyvenu Palangoje.     Pradėjau kurti devintoje klasėje, kai man buvo 17 metų. Pirmą eilėraštį  skyriau rudeniui. Rašau apie tai, ką išgyvenu, kas mane stipriai sukrečia. Eilėraštį turiu subrandinti kaip vyną, todėl jis gali negimti ir iki pusės metų.     Mama ir užimtumo centro darbuotojai padeda užrašyti eilėraščius. Pati negaliu rašyti ranka (dėl cerebrinio paralyžiaus), rašau tik kompiuteriu su specialia pele. Man yra sunku vienu metu dėlioti mintis ir rašyti, todėl kreipiuosi pagalbos į kitus. Kreipiuosi į tuos  darbuotojus, kurie supranta mano kalbą. O kai jaudinuosi, jaudulys dar labiau užspaudžia artikuliaciją.     Man yra svarbu, kad mane išgirstų, kad mano eilėraščiai nedulkėtų kampe. Kūryba  bandau atkreipti į save dėmesį: kad aš esu, esu vertinga ir kažką galiu padaryti visuomenės labui. Kai pradėjau kurti, turėjau įrodinėti, kad tai mano, o ne mamos mintys.  Taigi eilėraščiai – tai būdas susipažinti su manimi, pažinti mane.

Eglė Baranauskaitė, Palanga

RUDUO

Žemė pradeda savo šokį

Su Dievo kūriniais,

O vaisių davėjai stovi nusiminę.

Jų ašaros – lietaus lašai.

.

ŽIEMA

Žemė užsidengė žiemos šilku,

Šaltos žvaigždės pradėjo savo vaidinimą,

Šerkšnas paglostė medžius.

Jūrą, bet ne jausmus surakino ledas.    

 

PAVASARIS

Šiltas pavasario lietus groja dainą,

Rasos lašai užkloja žolę,

Pumpurais rengiasi medžiai.

Vėjas niūniuoja meilės melodiją.

 

Vandens gyvenimas I
Vandens gyvenimas I

MUZIKA

 Muzika – jūros gelmė.

Bangos – tai žmogaus mintys.

Dangus – kaip aukštas mėlynas tiltas,

Po kuriuo teka natų upelis.

 

MEILĖ

 Meilė – širdies muzika

Išsiveržia kaip ugnikalnis.

Ir pradeda spurdėti, daužytis širdis,

O kūnas skrajoja žvaigždynais

Ant erelio sparnų.

 

Vandens gyvenimas II
Vandens gyvenimas II

NAKTIS

Daungus užsidengė paslapties šydu.

Ateina burtininkai…

Gyvenimas – nakties stebuklų miestas.

Smuikas man griežia serenadą,

O mėnulis su žvaigždėmis šoka meilės šokį.

PAVEIKSLAS

 Paveikslo paslaptis

Kaip laisvo paukščio balsas.

Ugniniai lašai, prisilietę prie lapo, atsiveria.

Kalbasi spalvos.

Atskrenda Dievo šviesa.                                                                     

                                                           

MANO DIENA

Jaučiuosi kaip žvaigždė tamsioj nakty,

Tik kūnas uždarytas

Auksiniame narve.

Noriu pabėgti į šaltą rūką.

Širdis dainuoja meilės ir laiko dainą.

 

NEBYLI  KALBA

Kužda delne pojūčiai,

Kūnas bando pasakyti žodį

Be garso.

Pirštai lyg aktoriai

Išreiškia visas mintis.

Tylos skraistė pakyla.

 

MEDINIS ŽMOGELIUKAS

Nespalvotas medinis žmogeliukas

Sėdi ir mąsto,

Kaip pasveikt nuo pagiežos.

Sutryptas purve,

Jis suranda savy baltą šukę

Ir bando žingsniuoti

Mažom pėdom link tikslo ‒

Tobulo pasaulio.

TROŠKIMAI

Jis keliauja per dykumą,

O po kojom

Girgžda smėlis.

Užsimerkęs įsivazduoja

Debesų paletę.

Keliautojas pamato

Nubalusį akmenį,

Ant kurio išraižyti

Vėjo sparnai.

Iš tos laimės

Sekundės sustoja.

 

GUBOJA

Guboja liūliuoja

Nakties apsuptyje.

Didingesnė už jūrą

Ir biri kaip žmogaus kūnas.

Jos minčių nespaudžia

Mediniai rėmai.

Vandens gyvenimas III
Vandens gyvenimas III

Nuotraukos Arūno Eduardo Paslaičio.

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *