Dante Alighieri; tikrasis vardas Durante (Dantė Aligjeris)
Gimė: 1265 metais Florencijoje, palūkininko, turėjusio bajoro titulą, šeimoje.
Išsilavinimas: baigė viduramžių mokyklą, išmoko prancūzų ir provansalų kalbas, studijavo antikos poetus, ypač Vergilijų (jį laikė savo mokytoju), gerai susipažino su to meto italų literatūra. Daug naudos Dante’i davė Bruneto Latini paskaitos: šis enciklopedijos autorius ir politinis veikėjas supažindino Dante su retorikos subtilybėmis ir rašymo menu.
Cechas: 1295 metais įstoja į vieną iš vyresniųjų cechų, jungusį vaistininkus, gydytojus, knygų pirklius ir dailininkus.
Meilės istorija: būdamas devynerių, įsimyli bendraamžę Beatrice Portinari (Beatričę Portinari), ji išteka už bajoro Simonės de Bardžio (Simone de Bardi). Poeto mūza Beatričė miršta maždaug 24-erių, 1290 metais.
Santuoka: būdamas dvylikos, sužieduojamas su Gemma Donati, apie 1285 metus su ja susituokia; auga keturi (kai kurie šaltiniai teigia, kad penki) vaikai.
Politika: apie 1295 metus įsitraukia į politinį gyvenimą. Priklauso baltiesiems gvelfams (popiežiaus šalininkai). Su ginklu rankose kovoja prieš gibelinus (imperijos šalininkai), o vėliau – oponuoja ir juodiesiems gvelfams. Paskutiniajame XIII amžiaus dešimtmetyje posėdžiauja miesto taryboje, atlieka diplomatines užduotis. 1300 metais birželio 15 išrenkamas dviem mėnesiams vienu iš šešių Florenciją valdžiusių priorų.
Tremtis: 1301 metais prancūzų princas (Charles Valois (Karolis Valua) susidoroja su baltaisiais gvelfais; Dante, tuo metu išvykęs iš Florencijos, į ją jau niekada nebegrįžta – jis 1302 metais už akių nuteisiamas mirti. Poetas klajoja po Italiją. Paskutinieji gyvenimo metai – Ravenoje.
Žymiausi kūriniai: eilėraščiai apie meilę, autobiografinio pobūdžio apysaka ,,Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova, 1921‒1292), moralinis filosofinis traktatas ,,Puota“ (Il Convivio, 1307‒1308), filologinis traktatas lotynų kalba ,,Apie liaudies kalbą“ (De vulgari elequentia, 1305), poema ,,Komedija“ (Comedia), vėliau praminta Dieviškąja.
Mirė: 1321 metais Ravenoje nuo maliarijos, kuria užsikrėtė pakeliui į Raveną iš Venecijos.
Kūrybai būdingas prozos ir poezijos kaitaliojimas viename kūrinyje, alegoriškumas, naujo švelnaus stiliaus (dolce stil nuovo) tradicijų puoselėjimas, meilės šlovinimas, dėmesys pomirtiniam gyvenimui, skaičių simbolika. Dante padėjo pagrindus grožinei italų literatūrai, tapo bendrinės italų kalbos pradininku. Laikomas paskutiniuoju viduramžių, pirmuoju Renesanso poetu.
Parengė Gintarė Adomaitytė