Category Archives: Skelbimai, informacija

LMTA Balkono teatre – pjesė apie mus „(Ne)priklausomybė“

LMTA Balkono teatras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo
LMTA Balkono teatras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo

LMTA Balkono teatre – pjesė apie mus „(Ne)priklausomybė“

Kas yra priklausomybė ir nepriklausomybė? Žodis „Nepriklausomybė“ iš didžiosios raidės daugeliui siejasi su politiniu išsilaisvinimu ir istorine šalies perspektyva. Tačiau šiandien aktualios tampa ir šio žodžio iš mažosios raidės reikšmės: įvairios psichologinės ir fiziologinės priklausomybės ir būdai iš jų ištrūkti.

 Būtent apie tai žada kalbėti jauna dramaturgė Milda Sokolovaitė pjesėje „(Ne)priklausomybė“, kuri sausio 27 d. bus pristatyta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Balkono teatre.

Tai jau trečiasis šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų ir aptarimų Balkono teatre renginys. LMTA „Skaitymai“ – tęstinis ciklas, kurio atsiradimą lėmė dramaturgija besidominčio jaunimo kūrybinis aktyvumas. Jaunuosius dramaturgus ypač paskatino nuo 2015 m. LMTA organizuojamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. Didelis norinčiųjų išbandyti plunksną susidomėjimas, kita vertus, į festivalį ateinančios publikos dėmesys parodė, kad verta rengti ir pjesių skaitymų „sezoną“.

„Skaitymai“ LMTA Balkono teatre vyksta kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio. Ciklą pradėjo daugelio jaunųjų dramaturgų įkvėpėjos, LMTA Teatro ir kino fakulteto dėstytojos, Gabrielės Labanauskaitės-Dienos komedijos „Žalgirės“ skaitymas (beje, pjesės premjera kovo mėn. numatyta Kauno dramos teatre, rež. Vidas Bareikis). Gruodį „Skaitymus“ pratęsė Živilės Zablackaitės pjesės „We are all f**ked“ ir „Gediminas išvažiuoja į Berlyną“. Trečiasis „Skaitymų“ renginys sausio 27 d. skirtas Mildos Sokolovaitės pjesės „(Ne)priklausomybė“ pristatymui.

(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka
(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka

„(Ne)priklausomybės“ eskizas gruodžio pradžioje laimėjo LMTA scenos meno darbų eskizų konkursą „Balkono okupacija“. Konkurso prizas – tolesnio pjesės plėtojimo ir pastatymo galimybės. Taigi netrukus „Skaitymuose“ bus pristatyta visa pjesė, o kovo mėnesį LMTA Teatro dienų festivalyje įvyks pagal šią pjesę sukurto spektaklio premjera.

M. Sokolovaitė LMTA studijuoja vaidybą. Iki tol (2007–2010 m.) jaunoji menininkė Karališkojoje iškalbos ir dramos mokykloje Londone baigė bakalauro studijas, mokėsi Norvegijoje. M. Sokolovaitė jau senokai domisi teatro dramaturgija. Antai dar studijuodama Londone dalyvavo jaunųjų rašytojų programoje su dramaturgais Simonu Stephensu ir Bola Agbaje „Lyric Hammersmith“ teatre. Pastaruosius keletą metų buvo bent penkių spektaklių dramaturgė arba scenarijaus autorė.

Pjesė „(Ne)priklausomybės“, pasak autorės, kvies dialogui apie tai, kas yra priklausomybė, kokios gali būti jos formos ir priežastys: „Priklausomybės sindromas – tai fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kai medžiagos vartojimas ar veiksmo kartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitoks elgesys. Fiziologinė priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar kitokio pobūdžio svaigalų tėra viena iš priklausomybės formų, tačiau šiame projekte norėčiau gvildenti šią temą platesne prasme.“

Autorė žada nemoralizuoti ir nenukrypti į prevencijos formų paiešką, bet stengtis praplėsti kiekvieno mūsų sąmoningumą šia tema: „Tai bus vykdoma kuriant gyvą pasirodymą („live art“), pasitelkiant kolektyvinės kūrybos principus.“

„(Ne)priklausomybės“ skaitymo pradžia 18 val. Įėjimas laisvas.

Organizatorių informacija.

(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka
(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka

Tarpušvenčiu „Teatriukas“ kviečia į spektaklį kūdikiams „Arbatinukai“

arbatinukai_foto

Tarpušvenčiu „Teatriukas“ kviečia į spektaklį kūdikiams „Arbatinukai“

 Tarpušvenčiu, gruodžio 27 d., 10 val. ryto, teatras vaikams „Teatriukas“ pačius mažiausius žiūrovus, kūdikius nuo 0 iki 11 mėn., kartu su tėveliais pakvies į spektaklį „Arbatinukai“. Pristatydama šį savo darbą žiūrovams, spektaklio kūrybinė komanda siekia kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šeimos, gimus kūdikiui, su kokiais sunkumais jos susiduria. Tikima, kad teatras – tinkama vieta apie tai diskutuoti, nes galbūt būtent čia, pažvelgus į situaciją iš šalies – iš žiūrovo pusės, – gims patys tinkamiausi ir racionaliausi sprendimai, kaip spręsti iškilusias problemas. O galbūt tai bus vieta, kurioje tėveliai tiesiog pasijus geriau, būdami kartu, jausdami, kad nėra vieninteliai, kuriuos užklupo ne tik tėvystės džiaugsmai, bet ir rūpesčiai.

Vaidinimas turės dvi versijas: lietuvišką ir anglišką, skirtą mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių bendruomenei. Spektaklio režisierė – Karolina Žernytė, daugeliui žinoma kaip pojūčių teatro Lietuvoje siela. Dramaturgė – Sarah Fitzgibbon iš Airijos. Spektaklyje vaidina aktorės Dalia Mikoliūnaitė (lietuviška versija), Cliodhna Noonan (angliška versija), taip pat Raminta Šniaukštaitė. Scenografas – Žilvinas Ramanauskas. Spektaklio sukūrimą iš dalies parėmė Lietuvos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Airijos ambasada Lietuvoje.

Apie spektaklį pasakoja režisierė Karolina Žernytė, aktorės Dalia Mikoliūnaitė ir Cliodhna Noonan, dramaturgė Sarah Fitzgibbon.

*

Kaip kilo mintis sukurti spektaklį kūdikiams iki 11 mėn., ir kodėl būtent toks amžiaus tarpsnis pasirinktas?

Cliodhna Noonan: Iš tiesų tai – ne tik spektaklis, bet ir savotiška maitinančių mamų palaikymo programa, nes tėveliai, ypač maitinančios mamos, neretai jaučiasi izuoliuotos, atitrūkusios nuo kultūrinio ir socialinio gyvenimo. O taip dažnai yra dėl to, kad trūksta vietų, renginių, kur jos galėtų nueiti kartu su vaikais. Kviečiame tėvelius su kūdikiais iki 11 mėn. todėl, kad tokio amžiaus vaikai dar nevaikšto, todėl tiesiog bus patogiau sėdėti „Teatriuko“ patalpose ir stebėti spektaklį. Vaikštantys, ropojantys vaikai reikalauja kitokių teatrinių priemonių, sprendimų.

Sarah Fitzgibbon: Jungtinėje Karalystėje esama teatrų, kurie rengia specialius dieninius seansus, skirtus būtent tėvams, auginantiems mažus vaikus, maitinančioms mamos. Manau, kad mažus vaikus auginančioms šeimoms labai svarbu neužsidaryti namuose, bendrauti, jaustis reikalingoms – juk šis gyvenimo etapas nesitęs amžinai, ir tėvai grįš prie darbų, įprastų reikalų.

Dalia Mikoliūnaitė: „Teatriukas“ jau ne pirmus metus rengia užsiėmimus, skirtus kūdikiams: 2015 m. vyko „Acting Up“ (Airija) užsiėmimai „Vintage Voices“, taip pat spektaklis „Silver Tree“ su aktore Cliodhna Noonan 0–3 metų amžiaus vaikams. Šie užsiėmimai turėjo didžiulį pasisekimą, susiformavo grupelė iš skirtingų šalių į Lietuvą atvykusių žmonių, šiuo metu gyvenančių mūsų šalyje, kurie noriai lankė užsiėmimus su vaikais. Po pasirodymų gerdavome kartu arbatą, bendraudavome. Tai ir pastūmėjo sukurti naują spektaklį, pavadinimu „Arbatinukai“.

Vis dėlto „Arbatinukai“ – ne tik apie arbatos gėrimą? O gal – visai ne apie tai? Kaip gimė pati spektaklio istorija?

Cliodhna Noonan: Kai dar gyvenome Airijoje, ir vaikai buvo visai maži, jų močiutė turėjo tokį didelį geltoną žaislinį arbatinį, į kurį būdavo labai patogu sudėti mažesnius žaisliukus, šiaip visokias smulkmenas. Vaikai mėgo su juo žaisti. Močiutė išlaikė, išsaugojo tą seną arbatinį daugybę metų. Jis ir dabar atrodo lyg naujas. Atvykus į Lietuvą ir susipažinus su „Teatriuko“ aktoriais, užsukau į jų teatro patalpas… ir apstulbau – čia stovėjo lygiai toks pat geltonas arbatinis, kokį metų metus vaikams saugojo močiutė Airijoje. Tada gimė nuostabi mintis – kad šie arbatinukai – lietuviškasis ir airiškasis – turi, tiesiog privalo, susitikti. Na ir štai – ėmėme kurti istoriją, kuri vėliau tapo naujojo spektaklio ašimi. Čia mums labai padėjo dramaturgė Sarah Fitzgibbon, kuri pagelbėjo istorijas suverti ant vieno siūlo – sukurti vientisą pasakojimą.

Sarah Fitzgibbon: Airijoje, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, arbatos gėrimas yra labai svarbus. Gerdami arbatą, mes bendraujame, atsiveriame, dalijamės patirtimi, džiaugsmais ir vargais, kasdieniais potyriais, rūpesčiais. Airijoje aš daugiausia dirbu su paaugliais, su jais mes taip pat geriame arbatą ir tokiu būdu aptariame svarbiausius, labiausiai rūpimus dalykus, klausimus. O čia, šiame spektaklyje, kviečiame pasikalbėti apie tai, kas nutinka, kaip pasikeičia mūsų gyvenimas, tapus mama ar tėčiu. Aktorės dalijasi savo pačių tikrai išgyventomis istorijomis, perteikdamos savo, kaip mamų, patirtį. Taigi žiūrovai galės lengvai atpažinti ir save, pažvelgti į mamų kasdienybę tarsi iš šalies, pasijuokti, o gal atvirkščiai – susimąstyti…

Dalia Mikoliūnaitė: Spektaklyje mes ne tik pasakosime savo pačių patirtas istorijas – čia veiks ir dar vienas smagus personažas – Bildukas (aktorė Raminta Šniaukštaitė – K. N.), išgirsite ir lietuvių liaudies sutartinių. Iš tikrųjų, nors spektakliai bus skirti tiek lietuvių, tiek kitakalbių auditorijai, nuostabiausia tai, kad ta motinystės ir tėvystės patirtis yra bendra visiems, visi čia atpažins tai, ką patyrė savo gyvenime, nes, gimus vaikeliui, visų išgyvenimai, rūpesčiai būna panašūs.

Tikriausiai nedažnai tenka kviesti žiūrovus į premjerą 10 val. ryto?

Rež. Karolina Žernytė: Taip, tikrai, 10 val. ryto nėra labai įprastas laikas premjerai, tačiau šiuo atveju mes turime taikytis prie žiūrovų – t. y. kūdikių, kurie tokiu metu paprastai būna budrūs. Vėliau jie apsnūsta, tampa irzlesni, todėl tėvams sunkiau mėgautis vaidinimu. Spektaklio trukmė taip pat – tik 30 minučių, kad vaikučiai ir tėveliai nepavargtų, kad laikas „Teatriuke“ neprailgtų.

Karolina, Jūs daugiausia dirbate su pojūčių teatru? Kaip ši patirtis Jums padeda šiuo metu, kuriant spektaklį kūdikiams?

Karolina Žernytė: Taip, daugiausia dirbu pojūčių, objektų teatro srityje, ir ši patirtis yra neįkainojama, kuriant spektaklį kūdikiams, kurie dar nesuvokia, nesupranta kalbos, o pasaulį daugiausia pažįsta per pojūčius: ragaudami, lytėdami, uosdami, klausydami, žiūrėdami… Objektų teatro patirtis čia taip pat labai pasitarnavo: juk kūdikiai pamažu atranda, išmoksta laikyti daiktus, žaislus, atpažįsta juos, pamažu suvokia jų funkcijas, mėgina juos pritaikyti, žaisti su jais…

Kuriant spektaklį, buvo įdomu tyrinėti ne tik naujagimio, bet ir mamos, ypač pirmą vaiką pagimdžiusios moters, pasaulį. Norėjosi suprasti, kas vyksta jos gyvenime tuo svarbiu metu, kai ji pati tampa sau nebesvarbi, kai pradeda visai kitaip vertinti laiką ir jėgas, kai tarsi pasidalija į kelis asmenis, kad spėtų pasirūpinti ir namais, ir vaiku, ir (retkarčiais) savimi. Pažiūrėjome į šiuos rimtus pokyčius su šypsena, norėdamos padrąsinti savo būsimus žiūrovus jaustis taip, kaip iš tikrųjų jaučiasi.

Ar po spektaklio tradiciškai pakviesite žiūrovus pasimėgauti puodeliu karštos arbatos?

Dalia Mikoliūnaitė: Po spektaklio vaišinsimės mūsų rėmėjos – UAB „Nukas“ – dovanotomis ekologiškomis, specialiai kūdikiams ir maitinančioms mamoms pritaikytomis arbatėlėmis bei vandeniu.

Kur ir kada bus rodomas spektaklis „Arbatinukai“? Ar būtina registracija?

Spektaklis „Arbatinukai“ gruodžio 27 d., 10 val., bus rodomas „Teatriuke“, adresu Aukštaičių g. 6, Vilnius (Paupys). Registracija būtina, nes vietų skaičius ribotas! Registruotis galima telefonu 8 686 04 303 bei el. paštu info@teatriukas.lt.

Spektaklis taip pat bus rodomas sausio 27 d., 10  val., Small Size (Europos teatrų ir kūrybinių iniciatyvų tinklas patiems mažiausiems) dienų programoje, šalia kitų penkiasdešimties dalyvaujančių šalių pasirodymų.

Daugiau informacijos:

Dalia Mikoliūnaitė, tel. 8 686 04 303, el. p. info@teatriukas.lt

Geriausiu spektakliu vaikams pripažintas „Žalia gyva“ keliauja pas Vilnijos ir Rytų Lietuvos vaikus

Pegasiukas
Pegasiukas

Geriausiu spektakliu vaikams pripažintas „Žalia gyva“ keliauja pas Vilnijos ir Rytų Lietuvos vaikus

 Šį rudenį Varėnoje vykusiame VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje jau bene dvidešimt metų gyvuojančio ir kuriančio teatro vaikams „Teatriukas“ spektaklis „Žalia gyva“ buvo pripažintas geriausiu spektakliu vaikams. Šį pusmetį „Teatriuko“ įkūrėjai – aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas – su šiuo spektakliu keliauja pas Vilnijos krašto ir Rytų Lietuvos vaikus. Jau spėta aplankyti Šalčininkų, Poškonių, Dieveniškių, Jašiūnų, Varėnos, Nemenčinės, Giedraičių, Pabradės, Utenos, Visagino, Aleksandravėlės, Rokiškio, Zarasų mažuosius žiūrovus. Artimiausiu metu dar planuojama pasiekti Švenčionių ir Švenčionėlių mokyklas.

Spektaklis „Žalia gyva“ skirtas 5–12 metų vaikams. Jis sukurtas pagal smagų vaikišką žaidimą. Čia pasakojama Vilniaus istorija nuo Gedimino laikų iki šių dienų. Šiuo spektakliu jo kūrėjai stengiasi perduoti  žinią, jog nuo senų senovės mūsų krašte draugiškai sugyveno įvairių tautybių žmonės: jie čia dirbo, kūrė ir laikė Lietuvą savo gimtąja šalimi, nors kalbėjo skirtingomis kalbomis, puoselėjo nevienodas tradicijas. „Manau, kad labai svarbu spektaklį „Žalia gyva“ parodyti Rytų Lietuvos ir Vilnijos vaikams, nes šiuose regionuose yra daug lenkiškai, rusiškai kalbančių šeimų, tačiau vaikai lanko mokyklas Lietuvoje ir mokosi Lietuvos istorijos. Šis spektaklis – tarsi trumpa, žaisminga ir įdomi istorijos pamoka, kurios metu vaikai supranta, kad nuo seno Lietuva yra daugiakultūrė šalis. Ir šiandien tiek maži, tiek dideli turime būti tolerantiški, draugiški ir mylėti savo šalį“, – sako aktorė D. Mikoliūnaitė.

img_1927

Spektaklio režisierė – „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė Agnė Sunklodaitė, scenografijos ir kostiumų autorė – „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė dailininkė Giedrė Brazytė, muzikos konsultantas – kompozitorius ir muzikantas Gediminas Žilys. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai D. Mikoliūnaitė ir Ž. Ramanauskas. Spektaklio pastatymą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Pasak režisierės A. Sunklodaitės, spektaklis yra apie atmintį, kuri mumyse gyva ir žaliuojanti. „Atmintis apie Vilnių mums, kaip ir kiekvienam lietuviui, labai svarbi. Norime, kad vaikai suprastų, jog praeitis kuria dabartį, nulemia ateitį. Būtina pažinti savo šaknis, žinoti savo istoriją, nes tik taip mes pažįstame save. Siekiame parodyti vaikams, kad labai svarbu viskas, kas susiję ne tik su šalies, miesto, bet ir su šeimos istorija, todėl nereikia praleisti pro ausis to, ką pasakoja močiutė, senelis… Atmintį privalai turėti, nešiotis su savimi kaip brangų, gyvą daiktą ir būtinai turi ją saugoti“, – įsitikinusi režisierė.

zalia-gyva_1

Spektaklio veiksmas vyksta Vilniuje įvairiais laikotarpiais. Atspirties taškas – legenda apie Vilniaus įkūrimą – Gedimino sapnas. Tačiau, kuriant spektaklio scenarijų, norėta remtis ne tik istoriniais šaltiniais, juose aptiktais įdomiais faktais, bet ir papasakoti tikras istorijas, todėl ypač svarbi buvo dokumentinė medžiaga apie Vilnių. Vienu svarbiausių ir didžiausią įtaką padariusių įkvėpimo šaltinių tapo teatrologės Gražinos Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, kurioje skelbiami autentiški autorės, kaip trečiosios vilniečių kartos atstovės, pasakojimai apie gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje. Tai iš tėvų girdėtos ar pačios autorės patirtos istorijos iš šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių – gyvenimo romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ir Pavilnio apylinkėse.

Aktoriai D. Mikoliūnaitė ir Ž. Ramanauskas spektaklyje įkūnija daugybę personažų, pasakojančių ilgą ir turtingą Vilniaus istoriją: kunigaikštį Gediminą, žynį Lizdeiką, carą, Staliną, Hitlerį, žydų berniuką Romeną (rašytojas Romainas Gary – red. pastaba), Vilniuje ieškantį savo artimųjų, ožkelę, net Napoleono, švedų ar Stalino armijas. „Kuriame gausybę skirtingų personažų, tačiau vaidiname ir patys save“, – sako aktorius Ž. Ramanauskas.

„Tikime, kad spektaklio „Žalia gyva“ kūrybos procesas dar tik įsibėgėja. Viliamės, kad ateityje jis augs, plėsis, pasipildys naujomis įdomiomis istorijomis, galbūt – ir naujais personažais“, – sako aktorė D. Mikoliūnaitė.

Turą po Vilniją ir Rytų Lietuvą parėmus Lietuvos kultūros tarybai ir LR kultūros ministerijai, spektaklis vaikams „Žalia gyva“ vaidinamas už simbolinę kainą. Tuo džiaugiasi kultūros centrų, bibliotekų, muziejų darbuotojai, mokytojai bei tėvai. Be to, tai suteikia galimybę šį geriausiu pripažintą spektaklį išvysti didesniam skaičiui vaikų ir paskleisti „Žalia gyva“ dvasią dar plačiau.

DĖMESIO!!! Keliaudami po Vilnijos krašto ir Rytų Lietuvos kaimus bei miestelius, spektaklio kūrėjai ragina mažuosius žiūrovus dalyvauti vaikų kūrybos konkurse. Vaikai raginami sukurti piešinį, eilėraštį, dainą, šokį, keramikos dirbinį ar pan. Lietuvos istorijos tema ir atsiųsti darbelio nuotrauką, tekstą ar vaizdo įrašą adresu info@teatriukas.lt. Kūrybiškiausių, originaliausių darbelių autorių laukia daugybė puikių prizų. Kiti konkurso dalyviai gaus atminimo dovanėles.

Nuotraukos iš “Teatriuko” archyvo.

Daugiau informacijos:

Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, mob. +370 686 04 303, el. paštas info@teatriukas.lt.

Akimirka iš apdovanojimų renginio. Varėnos kultūros centro nuotrauka.
Akimirka iš apdovanojimų renginio. Varėnos kultūros centro nuotrauka.

 

 

Prasideda miesto festivalis “Atlantida’16”

atlantida1

2016 m. spalio 21‒22 dienomis Vilniuje, Trakų g. 1, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyks miesto festivalis „Atlantida‘16“. Festivalio organizatoriai – VGTU kūrybinių industrijų fakulteto studentai ‒ renginio metu visuomenei ruošiasi priminti primirštas erdves – buvusius Tiškevičių rūmus ir parodyti šių erdvių galimybes.

Pirmąją ‒ praeities vėjų ‒ dieną bus prisiminti miesto istorijos naratyvai: apie seniai primirštą Lietuvos kino teatrų istoriją kalbės miesto tyrinėtojas, knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autorius Darius Pocevičius. Pasakojimas bus gausiai iliustruotas archyvine, viešumoje plačiai neskelbiama, vaizdo medžiaga. Lankytojai bus kviečiami patirti ir gyvąją istoriją – grožio dirbtuvėse bus galima išbandyti skirtingų laikmečių grožio paslaptis, pradedant devyniolikto amžiaus skruostų rusvumu ir baigiant ikoniškiausiais devyniasdešimtųjų lūpų dažais. Miesto pasakojimai neapsiribos vien tik Tiškevičių rūmų kiemeliu, bet iškels koją ir į paskutines dienas skaičiuojantį kino teatrą „Lietuva“. Ekskursiją ves Modernaus meno centro atstovės. Po pasivaikščiojimų dalyviai žinias galės išbandyti protmūšyje „Tarp praeities ir dabarties – istorija prabyla“. O tiems, kas norės prisiminti jau klasika tapusius lietuvių kino filmus, tokius kaip „Gražuolė“ ar „Velnio nuotaka“, festivalis pasiūlys prisėsti kameriniuose rūmų rūsiuose.

atlantida3

Antrąją renginio dieną buvusius Tiškevičių rūmus bei jų rūsius užplūs naujos bangos – vyks jaunų ir drąsių dizainerių, jau spėjusių nuskinti apdovanojimus „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ konkurse – Kornelijos Maslovaitės kolekcijos „Genomas“, nagrinėjančios mezginio ištakas, Dariaus Galankovo kolekcijos, įkvėptos genų inžinerijos poveikio žmonių aplinkai bei sveikatai, KREMER kolekcijos, atspindinčios šiuolaikinės visuomenės vartotojiškumą bei norą išsiskirti, bei Godos Stirnos juodos estetikos kolekcijos moterims pristatymai ir dizaino turgus, kuriame galima bus įsigyti lietuvių rūbų bei aksesuarų kūrėjų Egyboy, GrandSecret, Rasa Accessories, ŠARKA bei smartART produkcijos. Pogrindžiuose bus rodomi jaunosios kartos režisierių trumpametražiai kino filmai, tokie kaip jau du kartus Sidabrinės Gervės kiaušinius už geriausius studentiškus filmus laimėjusios režisierės Marijos Kavtaradzės ir Vytauto Katkaus „Iglu“, Giedrės Narušytės animacinis filmas „Šalti šaltiniai“, pasakojantis nostalgišką Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų“ interpretaciją, Agnės Kupšytės „Sausra“, Lauryno Bareišo tragiška istorija „Dembava“, Živilės Elenos Mičiulytės „Žana (Joan)“ ir „Maša“, Irmos Pužauskaitės „Rytais“ bei Eglės Vertelytės dokumentinis filmas „UB Lama“. Rūsiuose taip pat vyks tapytojo, pasinėrusio į savo vaizduotės mikrokosmosą, Dariaus Joneikos bei fotografų Igno Nefo, mėgstančio fiksuoti įprasto miesto neįprastas akimirkas, Vilmos Deveikytės, atskleidusios moters ir floros ryšį bei menotyrininko ir medijų menininko Remigijaus Venckaus kelionių po Berlyną darbų parodos.

Tačiau juk ne tik stebėti kitų kūrinius, bet ir pačiam kurti yra įdomu – tad vyks Keistotekos dirbtuvės, kurios kvies išbandyti meno terapiją, išgirsti įdomių pasakojimų apie knygas ir jas prikelti antram gyvenimui. O pabodusius drabužius svečiai galės atsinaujinti menininkės dirbtuvėse, kur bus piešiama ant svečių atsineštų tekstilės gaminių.

atlantida8

Viso renginio metu net trijose scenose gros gyva muzika. Svečius linksmins GAN, Black Biceps, Sirupas, Kūjeliai, The Independent, Boikafe, Thomas Tumosa bei daug kitų atlikėjų. Rengėjų informacija.

Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/events/793522674124011

atlantida6

Nuotraukų autorius – Modestas Kirklauskas

Valstybiniame jaunimo teatre ‒ edukacinė Šekspyro savaitė

sekspyras

Valstybiniame jaunimo teatre ‒ edukacinė Šekspyro savaitė

 

Š. m. rugsėjo 26–30 dienomis Valstybinis jaunimo teatras, bendradarbiaudamas su Britų taryba Lietuvoje, Vilniaus miesto ir rajono mokyklų mokytojus bei moksleivius kviečia į edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“. Ši inciatyva skirta 400-osioms Kūrėjo mirties metinėms paminėti ir prisideda prie tęstinumo pasaulinės kampanijos „Šekspyras gyvas“ (angl. Shakespeare Lives), kuri skatina naujai pažvelgti į šio žymaus klasiko kūrybą. Skirtingose Jaunimo teatro erdvėse ir už teatro ribų veiks kūrybinės dirbtuvės, praktiniai ir interaktyvūs seminarai, paskaitos, konferencija ir kitos įdomios veiklos, kurias kuruos Lietuvos ir užsienio teatrų bei akademinės bendruomenės atstovai – profesionalūs aktoriai, pedagogai, šekspyrologai. Edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“ vainikuos teatralizuoti sonetų skaitymai bei spektaklis „Ledi Makbet“ (rež. Algirdas Latėnas).

Pasak projekto idėjos autorės ir vadovės Gintės Jokubaitienės, idėja surengti edukacinę savaitę, skirtą V. Šekspyro kūrybai, brendo jau seniai. Šiuo renginių ciklu siekiama ne tik kitaip, naujai pažvelgti į žymiojo klasiko kūrybą, bet ir skatinti Jaunimo teatro bendradarbiavimą su Vilniaus miesto bei rajono mokyklomis. „Tikiu, kad V. Šekspyro kūrybą skaityti, analizuoti, ja domėtis galima ne tik vyresnėse mokyklos klasėse. Manau, kad pradėti tai daryti galima kur kas anksčiau, tik reikia atrasti būdų, priemonių, kaip šiuos kūrinius pritaikyti, padaryti prieinamus, suprantamus ir jaunesnio amžiaus vaikams. Viliuosi, kad ši edukacinė savaitė įrodys, jog V. Šekspyro kūryba yra aktuali bei įdomi ir šių dienų augančiai kartai“, – teigia G. Jokubaitienė.

Vienas iš pavyzdžių, kaip galima V. Šekspyro kūryba sudominti ne tik vyresniųjų klasių, bet ir jaunesnio amžiaus vaikus, bus „Stalo teatro“ įkūrėjos, režisierės, scenografės ir aktorės Saulės Degutytės vedamos kūrybines dirbtuvės „Daiktų istorija apie Karalių Lyrą“. Renginyje dalyvausiantys vaikai iš popieriaus gamins, lankstys, karpys „Karaliaus Lyro“ personažus ir siūlys savo idėjas, kaip galėjo pasibaigti karaliaus ir jo dukterų istorija. Šios kūrybinės dirbtuvės simboliškai pradės edukacinės savaitės renginių ciklą Jaunimo teatre.

Edukacinės savaitės „Šekspyras gyvas“ metu Vilniuje apsilankys ir savo patirtimi, žiniomis apie V. Šekspyro kūrybą bei jos interpretacijas dalysis ne vienas garbingas svečias iš užsienio šalių. Latvių dramaturgas Lauris Gundars, remdamasis V. Šekspyro dramos „Hamletas“ struktūra, vyresniųjų klasių moksleiviams ves kūrybinio rašymo dirbtuves, pavadinimu „Rašyti ar ne rašyti: ką apie Šekspyro „Hamletą“ privalo žinoti pradedantysis dramaturgas?“. Kitas svečio iš Latvijos vedamas renginys – tai „Pamoka apie Šekspyrą“. Lauris Gundars lankysis mokyklose, kur su mokytojais ir moksleiviais kalbėsis apie tai, kuo įdomi ir aktuali V. Šekspyro kūryba šiandien, kokias temas slepia žymiosios tragedijos „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, galiausiai – kaip atrodė teatras XVII amžiuje.

Iš Didžiosios Britanijos į edukacinę savaitę „Šekspyras gyvas“ atvyksta ir žymi pedagogė, šekspyrologė, edukacinių projektų iniciatorė ir vadovė Genevieve White. Viešnia jau du dešimtmečius dėsto anglų literatūrą, yra dirbusi Rumunijoje, Vengrijoje ir Kinijoje. G. White mokytojams ves praktinį seminarą, kurio metu bus nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduriama pristatant ir analizuojant V. Šekspyro kūrybą klasėje. Užsiėmimo metu mokytojai galės ne tik dalytis patirtimi, bet ir sužinos apie metodus, kurie padės šio žymaus autoriaus kūrybos analizę paversti patraukliu, įdomiu ir smagiu procesu. Lektorė taip pat ves interaktyvų seminarą „Škotų pjesė“, remdamasi V. Šekspyro drama „Makbetas“. Seminaro dalyviai bus supažindinami su legendomis ir prietarais, kurie jau daugelį metų lydi paslaptingąją pjesę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Ledi Makbet personažo analizei. „Šekspyras mane žavi daugeliu aspektų, tačiau labiausiai tuo, kaip jo kūryba tarsi savaime prisitaiko prie laiko ir vietos. Nesvarbu, kas ar kur jūs esate, Šekspyras visada turi, ką jums pasakyti“, – įsitikinusi G. White.

Konferencijos „Šekspyras ir medijos“ metu bus nagrinėjama Šekspyro kūrybos įtaka gana netikėtoms sritims: animaciniams filmukams, kompiuteriniams žaidimams bei fantastiniams filmams, tokiems kaip „Žvaigždžių karai“. Renginys vyks anglų kalba.

Į Jaunimo teatrą taip pat atvyksta ir Gdansko „Šekspyro“ teatro edukacinių programų vadovė Marta Nowicka, kuri ves kūrybines dirbtuves „Teisė pasakyti „ne“ – Romeo ir Džiuljetos atvejis“. Kūrybinių dirbtuvių tikslas yra aptarti Džiuljetos situaciją, įsijausti į ją, žvelgiant iš šių dienų jauno žmogaus perspektyvos. Svarbu suprasti, ar Džiuljeta turi galimybę rinktis – tai seminaro dalyviai mėgins išsiaiškinti, stebėdami skirtingose šalyse, nevienodu metu įvairių režisierių sukurtų filmų, remiantis Romeo ir Džiuljetos istorija, fragmentus bei patys mėgindami kurti savą šios žymios dramos interpretaciją, perkeldami Džiuljetą į šiuos laikus.

Ilgametė Jaunimo teatro aktorė Aušra Pukelytė ves sceninės kalbos seminarą „Šekspyras – monologų meistras“. Užsiėmimo metu aktorė moksleiviams atskleis Šekspyro monologo skaitymo ypatumus, supažindins su balso lavinimo technikomis, retorikos meno, raiškaus skaitymo pagrindais.

Edukacinę savaitę užbaigs du plačiajai visuomenei skirti renginiai. Ilgametė Jaunimo teatro aktorė Janina Matekonytė-Antanėlienė ir Vilniaus miesto vaikai surengs teatralizuotą „Sonetų vakarą“, kurio metu sonetai bus skaitomi net keliomis kalbomis, kuriomis šiuo metu bendraujama Vilniaus mieste ir rajone: lietuvių, anglų, rusų, lenkų. Renginių ciklą iškilmingai vainikuos rež. Algirdo Latėno spektaklis „Ledi Makbet“, kurį bus galima išvysti Didžiojoje Jaunimo teatro scenoje.

Detalią edukacinės savaitės „Šekspyras gyvas“ programą bei informaciją apie registraciją į renginius rasite Valstybinio jaunimo teatro tinklalapyje www.jaunimoteatras.lt.

Daugiau informacijos:

Kristina Noreikienė, specialistė ryšiams su visuomene, el. paštas kristina.n@jaunimoteatras.lt; mob. 8 674 87 494.

Gintė Jokubaitienė, literatūrinės dalies vedėja, el. paštas ginte@jaunimoteatras.lt; mob. 8 610 60 776.

97-asis LNOBT sezonas: „Romeo ir Džuljeta“, „Piaf“ ir nauja Ramintos Šerkšnytės opera

Mauro Bigonzetti baletas „Piaf". Piaf - Monica Garcia Vincent (c) Gent Weigelt. Hanoverio valstybines operos nuotrauka
Mauro Bigonzetti baletas „Piaf”. Piaf – Monica Garcia Vincent (c) Gent Weigelt. Hanoverio valstybines operos nuotrauka

97-asis LNOBT sezonas: „Romeo ir Džuljeta“, „Piaf“ ir nauja Ramintos Šerkšnytės opera

Vasarą teatrai atostogauja, tačiau žiūrovams – tai puikus metas suplanuoti savo kitą teatrinį sezoną. Juolab kad Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 2016–2017 m. sezono renginius skelbia jau nuo gegužės mėnesio: iki rugsėjo pabaigos vyksta abonementinė akcija, kurios metu galima įsigyti bilietų itin palankiomis sąlygomis. Verta suskubti – numatyta įdomių ir neeilinių renginių.  

97-asis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezonas bus intensyvus: nuo rugsėjo 16 iki gegužės 21 d. bus parodyta 15 pavadinimų baletų, 15 operų, 6 veikalai vaikams – 3 operos ir 3 baletai. Įvyks keturi išskirtiniai koncertai, bus rengiama Baleto savaitė, laukia ryškūs debiutai.

Be abejo, sezono viršūnės yra premjeros – jų numatytos trys. Spalio 28 d. įvyks baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjera. Spektaklio choreografas – LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras. Naujasis pastatymas skiriamas Williamo Shakespeare’o 400 metų jubiliejui. „Romeo ir Džuljetą“ Pastoras jau yra pastatęs Škotijos balete, Varšuvoje ir Čikagoje su Geoffrey baleto trupe. Sergejaus Prokofjevo partitūrą pastatymui rengs dirigentas Modestas Pitrėnas, antrasis dirigentas ‒ Modestas Barkauskas.

Premjeros_Romeo ir Dzuljeta_plakatas (c) Jurate Juozeniene
Premjeros “Romeo ir Dzuljeta” plakatas (c) Jūratė Juozėnienė

2016 m. gruodį reikšmingą gyvenimo sukaktį švęs ir Krzysztofas Pastoras. Ta proga gruodžio 14–18 d. rengiama Baleto savaitė, kurioje bus parodyti geriausi LNOBT baleto vadovo spektakliai – „Tristanas ir Izolda“, „Romeo ir Džuljeta“, „Spragtukas“, o gruodžio 17-ąją, choreografo gimimo dieną, įvyks Gala koncertas su pasaulio baleto žvaigždėmis.

Romeo ir Dzuljeta(choreografija: Krzysztof Pastor) (c) Ewa Krasucka. Lenkijos nacionalinio baleto nuotrauka
Romeo ir Dzuljeta(choreografija: Krzysztof Pastor) (c) Ewa Krasucka. Lenkijos nacionalinio baleto nuotrauka

Baleto gerbėjus turėtų pradžiuginti ir Naujieji – gruodžio 31 d. bus rodomas vienas naujausių LNOBT spektaklių „Don Kichotas“ su baleto žvaigždžių duetu Nicoletta Manni („La Scala“) ir Osielu Gouneo (Anglijos nacionalinis baletas).

2017 m. kovo 4 d. LNOBT scenoje įvyks pasaulinė premjera. Tai Ramintos Šerkšnytės opera vaikams „Penki Merės stebuklai“ pagal Pamelos Travers knygas apie Merę Popins, libretą parašė Ramutė Skučaitė. Ši opera – dar vienas LNOBT jau gana seniai surengto operų vaikams konkurso (kurį 2010 m. laimėjo Jono Tamulionio opera „Bruknelė“) rezultatas. „Penkis Merės stebuklus“ stato režisierius Kęstutis Jakštas, dailininkas Gintaras Makarevičius, spektaklio muzikos vadovas Julius Geniušas, taip pat diriguos Modestas Barkauskas.

Raminta Serksnyte (c) Narimantas Serksnys. LMIC archyvas
Raminta Šerkšnytė (c) Narimantas Šerkšnys. LMIC archyvas
Premjeros "Penki Meres stebuklai" plakatas (c) Juratė Juozėnienė
Premjeros “Penki Meres stebuklai” plakatas (c) Jūratė Juozėnienė

Balandžio 21 d. įvyks antroji sezono baleto premjera. Ji ypatinga, mat tai – vieno garsiausių šių dienų Europos choreografų, šiuolaikinio baleto žvaigždės Mauro Bigonzetti baletas „Piaf“ pagal charizmatiškosios prancūzų atlikėjos Édith Piaf dainas. Beje, Bigonzetti yra naujas paskirtasis Milano „La Scala“ baleto vadovas (šių pareigų imsis 2018 m.).

Jau įprasta LNOBT repertuare matyti koncertus. Rugsėjo 28 d. geriausių pasaulio orkestrų, grojusių teatre, galeriją papildys Karališkojo filharmonijos orkestro iš Londono koncertas, diriguos pasaulinį pripažinimą pelnęs batutos meistras Charles’is Dutoit.

Spalio 7 d. mūsų teatro scenoje pasirodys stulbinamą karjerą šiuo metu daranti latvių primadona Kristine Opolais. Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ji laikoma bene pagrindine G. Puccini vaidmenų atlikėja, ji taip pat dainuoja Vienos ir Berlyno valstybinėse operose, Londono „Covent Garden“ teatre ir kitur. Opolais rečitalį diriguos jaunosios kartos italų dirigentas Sesto Quatrini.

Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, teatro scenoje skambės Gioacchino Rossini „Stabat Mater“. Dainuos Sandra Janušaitė, Eglė Šidlauskaitė, Tomas Pavilionis ir Liudas Norvaišas, LNOBT choras (meno vadovas Česlovas Radžiūnas), grieš LNOBT simfoninis orkestras. Diriguos Robertas Šervenikas.

2017 m. žiemą į teatro repertuarą sugrįš Anthony Minghellos statyta „Madam Baterflai“ (sausio 26–vasario 4 d.). Iki tol spektaklis buvo intensyviai rodomas Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre (beje, jame debiutavo ir Kristine Opolais), nes, kaip žinia, tai bendras šio teatro ir LNOBT pastatymas. Pagrindines partijas dainuos Sandra Janušaitė ir Merūnas Vitulskis, diriguos italas Gianluca Marciano.

Užtat Jules’io Massenet „Manon“ nuo 2017 m. išvyks į San Franciską (tai bendras LNOBT, San Francisko operos ir Izraelio operos spektaklis). Tad rudenį bus parodyti trys paskutiniai spektakliai Vilniuje (rugsėjo 29, spalio 14, lapkričio 25 d.).

Naująjį sezoną rugsėjo 16 d. pradės naujausias teatro operos pastatymas „Don Karlas“ su pirmąja solistų sudėtimi: dainuos Adamas Diegelis (JAV), Askaras Abdrazakovas (Rusija), Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Valdis Jansonas (Latvija, Italija), Liudas Mikalauskas. Diriguos spektaklio muzikos vadovas Pierre’as Vallet.

Gruodžio 30 d. bus rodoma ypatinga „Traviata“ – dainuos pernai Violetos vaidmeniu lietuvių melomanus sužavėjusi Katerina Tretyakova (Vokietija) ir Merūnas Vitulskis.

Teatro trupės solistų gretas atskiruose spektakliuose papildys puikią karjerą užsienio teatruose darantys Edgaras Montvidas („Eugenijuje Onegine“), Kostas Smoriginas („Figaro vedybose“, „Eugenijuje Onegine“), Laimonas Pautienius („Figaro vedybose“), Almas Švilpa („Skrajojančiame olande“), Kristianas Benediktas („Karmen“).

Merūnas Vitulskis dainuos net keliose operose („Bohema“, „Eugenijus Oneginas“, „Madam Baterflai“, „Traviata“). Kitą sezoną vėl gana aktyviai į spektaklius įsilies Sandra Janušaitė – ją girdėsime „Skrajojančiame olande“, „Bohemoje“, „Madam Baterflai“, „Figaro vedybose“, „Eugenijuje Onegine“.

LNOBT informacija ir nuotraukos

Premjeroje „Perplex“ – asociatyvaus mąstymo žaidimai

Perplex
Perplex

Premjeroje „Perplex“ – asociatyvaus mąstymo žaidimai

Valstybiniame jaunimo teatre birželio 2–3 d., 18 val., „Salėje 99“ įvyks paskutinė šio sezono premjera. Spektaklį „Perplex“ pagal vokiečių dramaturgo Mariuso von Mayenburgo to paties pavadinimo pjesę pristato sostinėje debiutuojanti režisierė Monika Klimaitė. Premjeroje dalyvauja Jaunimo teatro aktoriai: Jonė Dambrauskaitė, Giedrė Giedraitytė, Ignas Ciplijauskas ir Simonas Storpirštis. Scenografiją kuria šių metų „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Paulė Bocullaitė, kostiumus – Berta Bocullaitė. Spektaklio kompozitorius – grupės „Solo ansamblis“ narys Vytautas Leistrumas.  

26-erių M. Klimaitė teatro režisūros mokėsi Klaipėdos universitete. Studijų metais pagal mainų programą ji iškeliavo mokytis į Plymutą, vėliau Londono universitete baigė teatro magistro studijas.  2015 m. M. Klimaitė stažavosi pasaulinėje režisierių laboratorijoje Linkolno teatro centre, Niujorke, kur turėjo unikalią galimybę dirbti su Brodvėjaus aktoriais. Į Lietuvą grįžusi jaunoji menininkė laimėjo pirmą vietą Juozo Miltinio dramos teatro organizuotame „Jaunųjų režisierių konkurse“. Šiame teatre ji sukūrė neseniai „Tylos!“ festivalyje pristatytą spektaklį pagal M. Ravenhilo pjesę „Baseinas (be vandens)“.

Spektaklis Jaunimo teatre – tai jau penktas profesionalus M. Klimaitės darbas Lietuvoje. Žiūrovai, nusprendę ateiti į premjerą, yra raginami pamiršti bet kokį išankstinį žinojimą apie tai, kas teatre yra siužetas, charakteriai, pasakojimo laikas ir erdvė. Spektaklyje veiksmo logika keisis dažniau už pavasarinį Lietuvos orą. Kaip teigia kūrybinė grupė, reikėtų nusiteikti savitiems asociatyvaus mąstymo žaidimams, kuriuose netrūks farso elementų, kylančių iš gana paradoksalių situacijų. Dėl to ir pavadinimas toks neįprastas lietuviškai publikai – „Perplex“ (liet. „Sutrikę“, iš vokiečių kalbos pjesę vertė Jūratė Pieslytė), kad iš anksto sutrikdytų žiūrovą.

Mariusas von Mayenburgas (g. 1972 m.) – vienas ryškiausių ir dažniausiai prodiusuojamų šiuolaikinių Vokietijos dramaturgų. Tarptautinį pripažinimą jam pelnė 1996 m. parašyta pjesė „Ugnies veidas“ (Lietuvoje pastatyta Oskaro Koršunovo teatre). Absurdo komedija „Perplex“ taps jau septintuoju von Mayenburgo kūriniu, radusiu kelią į lietuvišką sceną.

Berlyno Schaubühne teatre savo kūrybinius sumanymus įgyvendinantis von Mayenburgas, dažnai rašo specialiai šio teatro aktoriams. „Aš reaguoju į tradicijas, su kuriomis tenka susidurti teatre, reaguoju į aktorius. Dirbdamas nuolatos skaitau šiuolaikines pjeses. Visada analizuoju, ko man jose trūksta, kodėl jos nepasiekia adresato, ir tada, norėdamas užpildyti tą trūkumą, pats bandau  rašyti“, – teigia dramaturgas. 2010 m. įvykusią „Perplex“ premjerą žiūrovai stebėjo su dvigubu smalsumu: dramaturgas pirmąkart ryžosi pats režisuoti savo kūrinį.

foto1S. Sirutaviciaus

Pjesėje veiksmas vyksta jaunos poros namuose. Iš atostogų grįžę Giedrė ir Simonas (dramaturgo siūlymu, personažų vardai spektaklyje buvo pakeisti vaidinančių aktorių vardais), įėję į butą, pastebi ženklus, bylojančius apie pakitusią namų atmosferą: nematyti augalai, perstumdyti baldai, dingusi elektra. Netrukus pasirodo jų draugai Jonė ir Ignas, kuriems buvo patikėta prižiūrėti namus. Laikini gyventojai dabar elgiasi taip, lyg būtų teisėti savininkai. Tolimesni įvykiai yra sunkiai nupasakojami: akibrokšto sukrėsti, tikrieji namų šeimininkai pasišalina ir kitą kartą grįžta ne be tie, kas buvo anksčiau. Keturių žmonių bandymas susikalbėti ir išsiaiškinti, kas yra kas, transformuojasi į siurrealistinį balaganą ir pažeria begalę provokuojančių nūdienos temų.

Anot režisierės M. Klimaitės, pjesėje „Perplex“ yra kalbama apie šiuolaikinio žmogaus, kurio gyvybę palaiko nenormalus kiekis (dez)informacijos, tapatybę ir jos trapumą. Naujuoju spektakliu ji bandys demaskuoti ne tik pasąmonės modelio veikimą, bet ir patį teatrą, kuriantį apgavikišką realybės iliuziją. Motyvuodama pjesės pasirinkimą, jaunoji kūrėja sako: „Šiame kūrinyje tarsi viskas aišku ir racionaliai suprantama, bet kartu yra kažkas nepaaiškinama, kaip, pavyzdžiui, Rene Magritteʼo darbuose, – toks siurrealistinis realizmas. Papirko ir toji sodri Mayenburgo ironija. Visgi svarbiausia, renkantis medžiagą spektakliui, man yra tema ir tai, kiek ji aktuali, paveiki. Esu tikra – jei kūrinys svarbus tau, jis bus svarbus ir žiūrovui.“

IMG_2056 S. Sirutaviciaus

Valstybinio jaunimo teatro informacija. Nuotraukos Simo Sirutavičiaus.

„Kūrybinis impulsas 5“ – LNOBT choreografinės kūrybos derlius

K8rybinis impulsas 5. Rimanto Boiko nuotrauka iš organizatorių archyvo
K8rybinis impulsas 5. Imanto Boiko nuotrauka iš organizatorių archyvo

„Kūrybinis impulsas 5“ – LNOBT choreografinės kūrybos derlius

Kartą per metus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro žiūrovai kviečiami į išskirtinį vakarą, kuriame pristatoma teatro baleto artistų choreografinė kūryba. Birželio 2 d. 19 val. vyks choreografinių miniatiūrų vakaras „Kūrybinis impulsas 5“.

Jau penkerius metus vykstančios LNOBT baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro inicijuotos choreografijos dirbtuvės „Kūrybinis impulsas“ trupės šokėjams suteikia galimybę išbandyti save nauju amplua: sukurti šokio kompoziciją, dalyvauti kolegos pastatytoje miniatiūroje, o gal išbandyti jėgas kuriant scenografiją, kostiumus ir pan. Šis projektas jau davė vaisių – vieno pirmųjų jo dalyvių Martyno Rimeikio vienaveiksmis baletas „Visur kur mes nebuvom“ rodomas didžiojoje scenoje, apdovanotas šalies teatralų, o 2017 m. lapkritį LNOBT planuojama ir „ilgojo metro“ M. Rimeikio baleto premjera.

Savaime kyla klausimas: kieno eilė dabar? Kuri(-s) iš projekto dalyvių netrukus pasirodys taip pat ryškiai? O gal naujasis talentas jau gimė, tik mes dar to nežinome? Kaip sužinoti? Ateiti ir pamatyti.

Birželio 2-ąją savo darbus pristatys vienuolika pradedančių ir jau žinomų choreografų. Bene labiausiai išplėtotą kompoziciją „Tiesa ar drąsa?“ publikai pateiks Živilė Baikštytė. Scenografiją kuria Marius Miliauskas, šoks Mantas Daraškevičius, Kristina Gudžiūnaitė, Rūta Juodzevičiūtė, M. Miliauskas, Urtė Bareišytė, Voicechas Žuromskas.

Eligijus Butkus kuria kompoziciją solistų duetui „Juodos grindys“ pagal Jono Jurkūno muziką. Scenografija ir kostiumai – Martos Vosyliūtės, šoks Neringa Česaitytė ir Ernestas Barčaitis.

Pagal Onutės Narbutaitės muziką kompoziciją „Étoiles“ pristatys Kipras Chlebinskas (kostiumai Mildos Čergelytės, šoks Marta Rueda Blanco, Greta Gylytė, Inga Cibulskytė, Maja Dolidzė, Agnė Ramoškaitė).

Kūrybinis Jelenos Lebedevos ir Olgos Rudiakevič-Steponkienės tandemas parodys Botticelli paveikslo įkvėptą „Pavasarį“ pagal Giedriaus Puskunigio muziką (scenografija J. Lebedevos, šoks Olga Konošenko, Igoris Zaripovas, Romas Ceizaris, G. Gylytė, ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Jonas Laucius, Gohar Mkrtchyan, Haruka Ohno, A. Ramoškaitė, Eimantė Šeškutė).

Vakaro metu publika taip pat išvys Vaidos Šniurevičiūtės „Keistas mintis“ pagal Ólafuro Arnaldso muziką (šoks G. Mkrtchyan, A. Ramoškaitė, Agnė Steponkevičiūtė, Karolis Šemetas, Davidas Ollero Santos).

Daria Olefirenko kuria solo miniatiūrą pagal Loreenos McKennitt muziką (kostiumai Viktorijos Zajac, šoks Marta Rueda Blanco), Vesta Gineitytė – kompoziciją „Tekantis“ pagal Nilso Frahmo muziką (šoks Ugnė Milerytė, N. Česaitytė, Greta Leitonaitė). Nedideles miniatiūras „– 39“ ir „Apie moteris ir meilę“ pagal Ólafuro Arnaldso ir Qigango Cheno muziką projektui stato Vasara Visockaitė (šoks Rūta Karvelytė, Charlotte Lejeune, E. Šeškutė). Agnė Steponkevičiūtė kuria „Insides“ pagal Jono Hopkinso muziką (A. Steponkevičiūtės scenografija, šoks Ignas Armalis, Aistis Kavaliauskas, J. Laucius, C. Lejeune, Miquelis Lozano, H. Ohno, Karolis Šemetas, Julija Turkina).

Projekte toliau dalyvauja ir Martynas Rimeikis. Publika išvys jo kompoziciją „Vienas“ septyniems šokėjams pagal Monikos Liu, Marijaus Aleksos ir Aurimo Rimeikio muziką (šoks E. Butkus, Genadijus Žukovskis, Stanislavas Semianiura, Andrius Žužžalkinas, Jeronimas Krivickas, M. Lozano, D. Ollero Santos).

„Kūrybiniame impulse“ bene kasmet dalyvauja ir choreografė Edita Stundytė. Šį kartą ji parengė „Žvilgsnį“ U. Bareišytės ir J. Krivicko duetui pagal Johno Cage’o muziką ir savo scenografiją.

Kompozicijų šviesų dizainą kuria Levas Kleinas ir Andrius Žužžalkinas, daugelio miniatiūrų kostiumų dailininkės yra Jolanda Imbrasienė ir Jelena Lebedeva, vaizdo projekcijų autoriai – Imanto Boiko ir Deividas Podvolskis.

LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė pastebi: „Kūrybinio impulso“ programa sėkmingai vyksta jau penkerius metus ir sulaukia didelio trupės susidomėjimo. Džiugu tarp choreografų matyti naujus veidus, džiugu sekti kūrybinį kelią ir dalyvaujančiųjų jau penktus metus, daugėja ir dalyvaujančių šokėjų. Projektas – ne vien gražūs įspūdžiai žiūrovams, jis svarbus ir baleto trupės tobulėjimui, šokėjams, kurie atsakingai mąsto apie savo ateitį. „Kūrybinis impulsas“ padeda kūrybinėms svajonėms virsti realybe.“

2016 05 18

LNOBT informacija

Tarptautinei teatro dienai paminėti – net du renginiai

Paroda_aktoriai3  

Tarptautinei teatro dienai paminėti – net du renginiai       

          Šiemet simboliškai sutapus dviem didelėms šventėms – šv. Velykoms ir Tarptautinei teatro dienai, – Valstybinis jaunimo teatras pastarąją paminėjo balandžio 1 dieną, surengdamas net du didelio susidomėjimo sulaukusius renginius. Teatro pirmojo aukšto fojė penktadienio popietę atidaryta grimo dailininkės Rūtos Miglinaitės ir fotografės Rasos Kuzmauskaitės paroda „Aktoriai“. Na o vakarop Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje salėje susirinkusiuosius sveikino ir savo pasirodymą dovanojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmo kurso aktorinio meistriškumo specialybės studentai (kurso vadovas – Algirdas Latėnas, pedagogai – Vidas Bareikis ir Elzė Gudavičiūtė).  

Fotografijų paroda „Aktoriai“ skirta supažindinti žiūrovus su skirtingų kartų Valstybinio jaunimo teatro aktoriais. Čia eksponuojama 30 šiuo metu šiame teatre dirbančių aktorių portretų, tarp kurių: Kostas Smoriginas, Arūnas Storpirštis, Gediminas Storpirštis, Saulius Sipaitis, Janina Matekonytė, Kristina Andrejauskaitė, Andrius Bialobžeskis, Dovilė Šilkaitytė, Neringa Varnelytė, Aldona Bendoriūtė, Nerijus Gadliauskas, Giedrė Giedraitytė, Sergejus Ivanovas, Dalia Morozovaitė, Jonė Dambrauskaitė, Lukas Petrauskas ir kt. Pasak parodos autorių, juodai baltose fotografijose norėta atskleisti aktorių asmenybes, pasitelkiant tokias priemones kaip grimas, kostiumas, scena. Ši paroda – tai išties simboliška ir ilgai laukta dovana teatro aktoriams, pačiam teatrui bei žiūrovams. Ekspozicija lankytojus džiugins neribotą laiką, taigi visi norintieji galės ją apžiūrėti kaskart užsukę į Valstybinį jaunimo teatrą. Be to, kaip teigia parodos sumanytojos Rūta Miglinaitė ir Rasa Kuzmauskaitė, planuojama parodą eksponuoti ne tik teatre, bet ir išvežti į kitus Lietuvos miestus ar netgi už Lietuvos ribų – tikimasi ekspoziciją surengti ir Londone esančioje Lietuvos ambasadoje.

Po parodos atidarymo susirinkusieji paminėti Tarptautinę teatro dieną Valstybiniame jaunimo teatre buvo pakviesti į Didžiąją salę, kur jų laukė abejingų nepalikęs ir išties maloniai nustebinęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos aktorinio meistriškumo pirmo kurso studentų pasirodymas. Kaip teigė kurso vadovas Algirdas Latėnas, pasirodymas sukurtas iš atskirų etiudų, muzikinių intarpų, kurie atspindi tai, ko aktorinio meistriškumo studentai mokėsi šiemet, kokios užduotys jiems buvo keliamos, kaip jie turėjo išmokti dirbti su savimi, atsiskleisti. Pusantros valandos trukmės pasirodymas buvo dinamiškas, spalvingas, kupinas puikių muzikinių numerių ir išties atskleidęs skirtingas jaunųjų artistų asmenybes, parodęs jų galimybes bei dideles ambicijas ateičiai. Anot pedagogo, aktoriaus ir režisieriaus Vido Bareikio, džiugu tai, kad studentai pasirodymo metu išdrįso ir improvizuoti, kai kuriuos elementus sugalvoję bei panaudoję čia pat, vietoje, išvydę publiką, kuri tarsi padiktavo tam tikrus sprendimus. Pasirodymu liko sužavėti ir profesionalūs teatro aktoriai, šį kartą užleidę sceną jaunajai – naujajai – kartai ir užėmę žiūrovų vietas.

Daugiau informacijos:

Kristina Noreikienė, Valstybinio jaunimo teatro specialistė ryšiams su visuomene, tel. 8 674 87 494, el. paštas kristina.n@jaunimoteatras.lt.

Gintė Pranckūnaitė, Valstybinio jaunimo teatro literatūrinės dalies vedėja, tel. 8 610 60 776, el. paštas ginte@jaunimoteatras.lt.

Galerijoje – organizatorių nuotraukos:

Paroda_aktoriai1

Paroda_aktoriai2

Paroda_aktoriai4

Paroda_aktoriai5

Paroda_aktoriai6

Paroda_aktoriai7

Paroda_aktoriai9

Paroda_aktoriai10

Paroda_aktoriai11

Pirmoji kompaktinė plokštelė, skirta lietuvių kompozitorių muzikai mušamiesiems

Perkusijos

Pirmoji kompaktinė plokštelė, skirta lietuvių kompozitorių muzikai mušamiesiems

Neseniai Lietuvoje išleista kompaktinė plokštelė, pristatanti lietuvių kompozitorių muziką mušamiesiems. Pasak plokštelės iniciatoriaus, entuziastingai su lietuvių kompozitoriais bendradarbiaujančio ir mušamųjų instrumentų repertuarą plečiančio perkusininko Sauliaus Astrausko, tai pirmoji kompaktinė plokštelė, skirta vien lietuvių muzikai mušamiesiems.

Plokštelėje įrašyti penkių kompozitorių kūriniai. Čia skamba Felikso Bajoro „Improvizacijos Geto tema“ (1995) kontrabosui su garso efektais ir mušamiesiems, Vytauto Barkausko „Intymi muzika“ op. 100 (1993) fleitai ir mušamiesiems, Onutės Narbutaitės „Monograma“ (1992) trim mušamiesiems, Loretos Narvilaitės „Žaibai ir vėjai“ (2009) trombonui ir mušamiesiems bei Vytauto Germanavičiaus „Kosminės erdvės“ (2010) mušamiesiems ir styginių kvartetui. Kompozitoriai atstovauja skirtingas kartas, kūrinių seka atspindi kartų kaitą nuo vyresniųjų kūrėjų iki jaunesniųjų kolegų.

„Norėjosi, kad vienoje kompaktinėje plokštelėje klausytojas išgirstų geriausius lietuvių kompozitorių opusus, sukurtus mušamiesiems kartu su kitais muzikos instrumentais“, – prisipažįsta CD iniciatorius ir pagrindinis atlikėjas Saulius Astrauskas. Plokštelei pasirinktas simboliškas pavadinimas „Skambantys tiltai“ – tai ir aliuzija į su mušamaisiais instrumentais susišaukiančią tilto architektoniką, ir užuomina į simbolines įvairių muzikos instrumentų, atlikėjų, kompozitorių kartų ir kuriamų muzikos vaizdinių jungtis. „Kūrinys, kuriame susitinka kompozitorius ir atlikėjas – tarsi savotiškas skambantis tiltas, jungiantis atlikėjus su klausytojais“, – sako S. Astrauskas.

CD įrašyta muzika atskleidžia mušamųjų skambesio įvairovę, platų dinaminį spektrą, gausias technines galimybes. Plokštelės įdomu klausytis ne vien gilinantis į perkusijos įvairovę, bet ir neriant į įvairias kompozitorių perteikiamas erdves – nuo intymaus vidinio žmogaus pasaulio iki kosminių vaizdinių, bei tarsi keliaujant simbolišku tiltu, jungiančiu XX ir XXI a. lietuvių muziką.

Pasak plokštelę anotavusios muzikologės Paulinos Nalivaikaitės, „Skambančių tiltų“ karkasas – perkusija, sąveikaujanti su kitais instrumentais. Šioje kompaktinėje plokštelėje mušamieji kaskart suskamba vis kitokiame tembriniame derinyje – jie jungiami su fleita, trombonu, styginių kvartetu ir kontrabosu ar gretinami tarpusavio trio. Šiuose deriniuose skleidžiasi perkusijos spalvinė įvairovė ir funkcinės galimybės: nuo subtilių, trapių virpėjimų, atitariant švelniai fleitai V. Barkausko „Intymioje muzikoje“, iki militaristinių manifestų su ekstravertišku trombonu L. Narvilaitės „Žaibuose ir vėjuose“.
Plokštelėje skambančius kūrinius su Sauliumi Astrausku atliko Arnoldas Gurinavičius (kontrabosas su garso efektais), Algirdas Vizgirda (fleita), Zenonas Bagavičius ir Vladislavas Šeibakas (mušamieji), Mike’as Svoboda (trombonas) ir Valstybinis Vilniaus kvartetas: Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas. Plokštelę išleido „Scenos ir estetikos mokykla“.

Skirmantė Valiulytė

Saulius Astrauskas. Ilonos Astrauskienės nuotrauka
Saulius Astrauskas. Ilonos Astrauskienės nuotrauka

Apie Saulių Astrauską: Vienas ryškiausių Lietuvos perkusininkų. Nuo 1988 m. ‒ Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas; taip pat grojo šiuolaikinės muzikos ansambliuose „Saga Duo“ ir „Ex tempore“. Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose šiuolaikinės bei džiazo muzikos festivaliuose, grojo su žymiais Lietuvos ir užsienio atlikėjais bei kolektyvais. Bendradarbiauja su Lietuvos, JAV, Europos šalių kompozitoriais, yra inspiravęs naujų kūrinių mušamiesiems, parengė daugiau kaip 80 šiuolaikinės muzikos kūrinių premjerų. Vedė meistriškumo kursus Prancūzijoje, Austrijoje, Olandijoje, Čekijoje, Perkusijos meno asociacijos (PAS) renginiuose JAV.