Category Archives: Skelbimai, informacija

Iki dramaturgų konkurso pabaigos vos dvi savaitės

Pjesių skaitymai Alytaus miesto teatre 2016 m. Nuotrauka iš rengėjų archyvo
Pjesių skaitymai Alytaus miesto teatre 2016 m. Nuotrauka iš rengėjų archyvo

Iki dramaturgų konkurso pabaigos vos dvi savaitės

Respublikinis dramaturgų konkursas Alytuje vyks jau trečiąjį kartą. Visus norinčius kviečiame aktyviai dalyvauti nepaisant nei amžiaus, nei kūrybinės patirties.
Konkursui galite teikti vienaveiksmes ar daugiaveiksmes pjeses, scenarijus ir kitus komedinius dramos žanro kūrinius. Geriausią pjesę išrinks penkių narių komisija: Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai, teatro kūrėjai, teatrologai, lituanistai. Atrinktų penkių geriausiųjų dramaturgų pjesių skaitymai vyks lapkričio 18 d. Alytaus miesto teatre, 1-3 vietos laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis.
Pjeses konkursui priimame iki 2017 m. liepos 1 dienos imtinai.
Siųsti adresu: kulturosprojektai@alytausteatras.lt ir Rotušės a. 2, LT-62141 Alytus.
 
Dramaturgų konkurso nuostatai ir išsami informacija:
Sandra Anušauskienė, Alytaus miesto teatro kultūrinės veiklos vadybininkė

	

Skelbiamas prozos ir poezijos kūrinių konkursas „IR VĖL GRĮŽTU AŠ Į PALŪŠĘ“

Palūšė I
Palūšė I

PROZOS IR POEZIJOS KŪRINIŲ KONKURSO „IR VĖL GRĮŽTU AŠ Į PALŪŠĘ“ NUOSTATAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

Prozos ir poezijos kūrinių konkursą „Ir vėl grįžtu aš į Palūšę“ (toliau – konkursas) organizuoja Palūšės kaimo bendruomenė ir Palūšės kaimo biblioteka.

KONKURSO ORGANIZAVIMAS

1. Konkursui pateikiami prozos ir poezijos kūriniai apie Palūšę ir jos apylinkes.

2.Vienas autorius konkursui gali pateikti 1 arba 2 kūrinius.

3.Pageidaujama prozos kūrinių apimtis: iki 12 000 spaudos ženklų su tarpais.

4.Kūrinius  siųsti šiuo elektroninio pašto adresu: paluseskonkursas@gmail.com iki 2017 m. rugsėjo 25 d.

5.Kiekvienas autorius, atsiuntęs kūrinį konkursui, gaus konkurso dalyvio anketą, kurią privalės pateikti organizatoriams.

6.Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, ne jaunesni kaip 14 m., gyvenantys Lietuvoje bei užsienyje.

7.Konkurso metu pasirinktus kūrinius publikuos Ignalinos rajono laikraštis „Nauja vaga“.

8.Konkurso nugalėtojai bus pakviesti skaityti savo kūrinius baigiamojoje  šventėje, kuri vyks 2017 m. spalio 21 d. Palūšės kaimo bibliotekoje.

Palūšė II.
Palūšė II.

KŪRINIŲ VERTINIMAS IR NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS

 1.Vertinant kūrinius bus atsižvelgiama į šiuos kriterijus: konkurso temos plėtojimą, vaizdingą ir turtingą kalbą, savitą požiūrį ir stilių.

2.Suaugusiųjų ir jaunimo (14-29 m.) kūryba vertinama atskirai.

3.Konkursui pateiktus kūrinius vertins komisija:

Komisijos pirmininkė: rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Nariai: Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virginija Maskoliūnienė; Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis.

4.Konkurso nugalėtojai abiejose dalyvių grupėse apdovanojami piniginiais prizais:

I vieta – 80 Eur; II vieta –50 Eur; III vieta – 30 Eur.

Palūšė III
Palūšė III

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.Su konkursu susijusiais klausimais konsultuoja konkurso koordinatorė Rita Ramanauskienė: elektroninis paštas paluseskonkursas@gmail.com, kontaktinis telefonas 8 686 54854.

2.Renginio rėmėjai ir partneriai: Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos seniūnija, salonas „Gėlės galerija“.

3.Informaciniai rėmėjai: Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcija, Ignalinos viešoji biblioteka, VšĮ „Meno bangos“, laikraštis „Nauja vaga“.

Palūšė IV
Palūšė IV

Gedimino Šatkausko nuotraukos

Startuoja Mūzos Rubackytės įkvėptas jaunųjų pianistų konkursas „Lisztofonija“

F. Lisztas. Henrio Lehmano paveikslas
F. Lisztas. Henrio Lehmano paveikslas

Startuoja Mūzos Rubackytės įkvėptas jaunųjų pianistų konkursas „Lisztofonija“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Mūzos Rubackytės iniciatyva įsteigta Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LiSZtuania“, kovo 8 d. rengia pirmąjį pianistų konkursą „Lisztofonija“. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos pianistus atlikti ir įrašyti Ferenco Liszto kūrybą.

Konkurso idėja kilo 2016-aisiais, minint 130-ąsias garsaus vengrų pianisto ir kompozitoriaus F. Liszto mirties metines. Šia proga asociacija „LiSZtuania“ ir LMTA Fortepijono katedra sutarė bendradarbiauti, skatinant jaunuosius Lietuvos pianistus atlikti ir įrašyti F. Liszto kūrybą fortepijonui.

Pagal konkurso nuostatus, jame kviečiami dalyvauti Lietuvoje studijuojantys ar studijas baigę aukštųjų muzikos mokyklų, konservatorijų ir gimnazijų studentai bei absolventai nuo 16 iki 30 metų. Dalyviai turi atlikti vieną ar kelis F. Liszto kūrinius fortepijonui, perdirbimus arba transkripcijas.

Vienos dienos konkurse kovo 8 d. pasirodys šeši dalyviai. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Vincenzo De Martino, Aušrinė Garsonaitė ir Natanas Bairakas, LMTA absolventas Paulius Matuzas, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinys Ignas Maknickas bei Londono karališkojoje akademijoje studijuojanti Juozo Naujalio gimnazijos absolventė Gabrielė Sutkutė.

Konkursantus vertins autoritetinga žiuri: prof. Mūza Rubackytė (komisijos pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius, prof. Birutė Vainiūnaitė bei jaunosios kartos pianistės Emilija Žukauskaitė ir Eglė Andrejevaitė.

Mūza Rubackytė. Nuotrauka iš LMTA archyvo.
Mūza Rubackytė. Nuotrauka iš LMTA archyvo.

Konkurso perklausos vyks kovo 8 d. LMTA Didžiojoje salėje nuo 12.00 val. Rezultatų paskelbimas ir laureatų apdovanojimas – 18.00 val. Po ceremonijos – konkurso finalininkų koncertas.

Pagrindinis konkurso prizas – profesionalus garso įrašas, pasitarnausiantis jaunajam atlikėjui lyg garsinė „vizitinė kortelė“. Trim geriausiai „Lisztofonijoje“ pasirodžiusiems pianistams bus sudarytos sąlygos įrašyti programą su garso režisieriumi. Profesionaliai paruoštas įrašas bus perduotas pianisto individualiam naudojimui, atlikėjui sutikus bus pristatomas ir viešinamas internetinėje erdvėje. (Garso įrašai vyks 2017 m. kovo 25–26 d. LMTA Didžiojoje salėje, garso režisierius – Arūnas Zujus, „MAMA Studios“).

„Muzika yra gyvenimo širdis. Be jos nieko nebūtų išties gera, o su ja viskas yra gražu“ – yra sakęs Ferencas Lisztas.

Tikimasi, kad „Lisztofonijos“ konkursas taps vienu iš tradicinių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rengiamų konkursų.

LMTA Didžioji salė. Nuotrauka L. Mykolaičio.
LMTA Didžioji salė. Nuotrauka L. Mykolaičio.

Konkurso organizatorių informacija.

Vieninteliam koncertui buriasi V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio

GTC Mephisto Paris nuotrauka iš organizatorių archyvo.
Mephisto Paris nuotrauka iš organizatorių archyvo.

Vieninteliam koncertui buriasi V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio

Regis, net ištikimiausi melomanai nesitikėjo išvysti Viačeslavą Ganeliną, Vladimirą Tarasovą ir Vladimirą Čekasiną muzikuojant vienoje scenoje. Tačiau jiems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija šią svajonę paverčia tikrove. Po dešimtmečių pertraukos vasario 17 d., penktadienį, LDK Valdovų rūmų salėje šie trys džiazo gigantai kviečia į vienintelį koncertą.

Šiemet švenčiamos net kelios improvizacinei muzikai reikšmingos sukaktys: sueina 45 metai nuo Ganelino–Tarasovo–Čekasino trio (GTČ) įkūrimo ir trisdešimt, kai šis trio iširo. Vasario 16-osios išvakarėse Prezidentūroje jiems bus įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, kurią muzikai vadina ne tik asmeniniu, bet ir visos džiazo kultūros laimėjimu.

Pasak vieno iš koncerto organizatorių, Lietuvos džiazo federacijos valdybos nario saksofonininko Liudo Mockūno, GTČ lėmė tolesnę muzikos raidą. „Tai – lyg „genas“, „užtaisas“. kurį mes įgijome jų dėka ir dėl kurio mūsų muzika šiandien skamba būtent šitaip, tai priežastis, kodėl vyksta tokie įdomūs muzikos festivaliai ir organizuojami tokios „keistõs“ muzikos koncertai, kodėl turim tokią nuostabią, šia muzika besidominčią publiką.“

Premija tapo akstinu grįžti prie GTČ istorijos ir prisiminti gausų, Lietuvoje mažai tyrinėtą muzikinį paveldą: muzikos įrašus, komplikuotą istoriją, kritikų atsiliepimus ir iš naujo pažvelgti į mūsų šalies džiazo identitetą. Nors Vladimiro Tarasovo atsiminimų knyga „Trio“ šiuo metu verčiama į japonų kalbą, į lietuvių kalbą, deja, ji dar neišversta.

„GTČ man visada buvo mistinis kolektyvas: daugybė istorijų, klausytų įrašų, legendų. Niekada nemačiau jų koncerto gyvai ir nebesitikėjau pamatyti. Kadaise GTČ buvo didžiulės energijos ir kūrybingumo pliūpsnis Lietuvos meno padangėje,“ – teigia L. Mockūnas.

Tiesa, džiazo klausytojai dar prisimena kelis pavienius trio koncertus. Tai įvyko 2002-aisiais Frankfurte, kai Lietuva dalyvavo Frankfurto knygų mugėje garbės viešnios teisėmis, ir 2003-iųjų pabaigoje Nacionalinėje filharmonijoje. Visų trijų menininkų pedagoginė ir koncertinė veikla aktyvi, kiekvieno pasirodymas Lietuvoje atidžiai sekamas ir garantuoja didžiausią meistriškumą.

1971–1987 m. gyvavęs Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino trio paženklino Lietuvos džiazo istoriją pasauline šlove, suteikė vieną didžiausių impulsų šio žanro evoliucijai mūsų šalyje, davė pradžią Vilniaus džiazo mokyklai. Šio trio fenomenas dažnai minimas pasaulio improvizacinės muzikos istorijoje. Nepaisant sudėtingų sąlygų, GTČ buvo gerai žinomas visoje Europoje, aplankė JAV, buvo laukiamas žymiausių festivalių scenose ir garbinamas kritikų. Tai skiriamasis ir puikiai atpažįstamas Lietuvos džiazo kultūros ženklas visame pasaulyje. Trio suformavo brandžią, naują, savito meninio braižo kartą ir veikia jaunuosius menininkus iki šiol.

Informaciją teikia:

Julijus Grickevičius / Lietuvos džiazo federacija

Tel.: 8 626 637 30, e.p.: grickevicius@yahoo.com

Tarptautinį projektą vainikuojantis P. Makausko spektaklis – LMTA Balkono teatre

P. Makausko "Disconnection". Performing heritage archyvo nuotrauka
P. Makausko Disconnection projekto Playing identities. Performing heritage archyvo nuotrauka

Tarptautinį projektą vainikuojantis P. Makausko spektaklis – LMTA Balkono teatre

Vasario 9 ir 10 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Balkono teatre bus rodomas naujas jauno teatro režisieriaus Povilo Makausko spektaklis „Disconnection“. Tai tarptautinę, lietuvio režisieriaus ir keturių ispanų aktorių komandą subūręs darbas, kurio premjera įvyko 2016 m. vasarą Italijoje, o dabar bus pristatyta lietuviškoji spektaklio premjera.

 LMTA Teatro režisūrą studijuojantis P. Makauskas (kurso vadovas – doc. Gintaras Varnas) jau gana gerai žinomas Lietuvos teatralams. 2014 m. jis debiutavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje su karo tematikos spektakliu „Yolo“. 2016 m. teatro gerbėjai įsiminė taip pat LNDT P. Makausko pastatytą spektaklį vaikams „Laimingasis princas“ pagal Oscaro Wilde’o to paties pavadinimo pasaką.

Naujausias jaunojo menininko darbas „Disconnection“ (liet. atjungimas) buvo kuriamas drauge su Barselonos teatro instituto aktoriais kaip dvejus metus trukusio ES programos „Kūrybiška Europa“ projekto „Vaidyba ir tapatumas. Performatyvumas ir paveldas“ dalis. Barselonos teatro instituto vaidybos studentai Clàudia Perramon Freixanet, Eloi Gómez Novell, Paula Sunyer Bisbe ir Ricardo S. Castro pasirodys ir spektaklio premjerose Vilniuje.

„Spektaklis „Disconnection“ atskleidžia mūsų santykį su karta, užaugusia internete, žiūrint „youtube“, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, – sako P. Makauskas. – Tai kartu ir požiūris į save – saviironiškas, intymus, skaudus, bet tikras.“

Spektaklyje punktyriškai brėžiama vienišo barseloniečio virsmo istorija. Mirus jo kompiuterinio žaidimo personažui, vaikinas priverstas išeiti iš namų: „Realybių sankirtoje jam kyla mintis sukurti kitokį žaidimą ir įtraukti internetinius draugus, kurių tikrovėje nepažįsta. Pakilus Saulei jie visi susitinka kelyje į kalnus, kelyje į meditacijas… Spektaklio audinys daugiasluoksnis: dainos, ritualai, šokis, malda.“

Prieš P. Makausko spektaklį „Disconnection“ Balkono teatro prieigose bus demonstruojami kitų tarptautinio projekto „Vaidyba ir tapatumas“ spektaklių įrašai: „Identitetas ir mirtis“ (LMTA aktorių ir ispanų režisieriaus Sadurní Vergéso darbas), „Ši žemė neparduodama“ ir „Migracija“.

ES projekte „Vaidyba ir Tapatumas. Performatyvumas ir paveldas“ LMTA atstovai dalyvavo drauge su teatro tyrėjais, pedagogais ir jaunaisiais menininkais iš Italijos (Sienos universitetas), Jungtinės Karalystės (Kento universitetas), Rumunijos (Babes-Bolyai universitetas) ir Ispanijos (Barselonos teatro institutas). Projektas tapo sociologų, filosofų, antropologų, komunikacijos specialistų ir teatro teoretikų susitikimo ir bendradarbiavimo platforma.

Mokslininkai ir teatro kūrėjai tyrinėjo skirtingų tautų požiūrius į panašias problemas bei kūrybos ir visuomenės sąveikos principus šiuolaikiniame pasaulyje. Pavyzdžiui, LMTA aktorių ir ispanų režisieriaus S. Vergéso spektaklio „Identitetas ar mirtis?“ eskizas buvo inspiruotas istorijų apie Lietuvos visuomenėje vyraujančias tolerancijos, diskriminacijos, žmogaus teisių, socialinės atskirties problemas.

Spektaklis „Disconnection“ LMTA Balkono teatre – vasario 9 ir 10 d. Pradžia 19 val. Įėjimas laisvas.

Organizatorių informacija

P. Makausko Disconnection projekto Playing identities . Performing heritage archyvo nuotrauka
P. Makausko Disconnection projekto Playing identities . Performing heritage archyvo nuotrauka

Premjera „Apeirono“ teatre: „Žinduolių perėja“ – pradžios (ne)galimybė

"Žinduolių perėja"
“Žinduolių perėja”

Premjera „Apeirono“ teatre: „Žinduolių perėja“ – pradžios (ne)galimybė

 Sausio 28 d. (šeštadienį) 19 val. „Apeirono“ teatras (Turgaus g.16 / Tiltų g.12, Klaipėda) kviečia į atgimusio spektaklio „Žinduolių perėja“ premjerą.

„Apeirono“ teatras laikomas vienu atkakliausių teatrinių organizmų ne tik Klaipėdoje. Jam būdingas bekompromisis, ryžtingas kūrėjų komandos judėjimas pirmyn; nuoseklus diskursyvaus, savito teatro braižo puoselėjimas; kritiškai aktyvaus žiūrovo auginimas ir didžiulės pastangos suformuoti repertuarą, atspindintį „Apeirono“ teatro ideologinę laikyseną bei filosofinę koncepciją.

Spektaklis „Žinduolių perėja“ pirmąkart viešumoje pasirodė maždaug prieš metus, bet Klaipėdoje buvo parodytas vos du kartus. Dabar, po ilgos pertraukos, kardinaliai pakeitus kūrybinės komandos sudėtį bei paties spektaklio meninius sprendimus, spektaklis „Žinduolių perėja“ vėl scenoje.

„Žinoma, galėjome taip ir palikti. Nemažai vos išleistų spektaklių Lietuvos teatruose gana greitai palydimi į kapinyną, ‒ sako spektaklio pjesės autorė ir režisierė Greta Kazlauskaitė. ‒ Gaila, kad kartais taip būna palaidojami ir labai geri darbai, bet mes savo darbams visada suteikiame antrą šansą.“

Pagrindinis spektaklyje reflektuojamos istorijos „nervas“ – šiuolaikinė sutrikusi moteris, kuriai tiek abortas, tiek gimdymas yra vienodai nepakeliami. Kas šiandien yra moteris? Kodėl joje telpa, stumdosi, grumiasi vaisingumas su žudymo manija? Kodėl ji nebenori (nebesugeba) atliepti motiniškam pašaukimui ir kartu neranda ramybės antimotiniškoje egzistencijoje?

"Žinduolių perėja". Nuotraukoje Vilma Raubaitė
“Žinduolių perėja”. Nuotraukoje Vilma Raubaitė

„Man atrodo, kad „Apeirono“ teatras išsiskiria ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos kontekste, ‒ sako spektaklyje „Žinduolių perėja“ vaidmenį kurianti teatro „cezario grupė“ aktorė Vilma Raubaitė, 2015 metais apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi. ‒ Tai geras intelektualumo ir emocionalaus prado „miksas“. Čia susijungia stipri forma ir simboliai, kurie geba išlaisvinti tarsi pojūčio pojūtį. Tai lyg potėpis akvarele, duodantis nuorodų į visą vaizdą. O bendrą vaizdą sukuria kiekvienas savo. Niekada nėra vienodo paveikslo ‒ ir žiūrovas, ir kūrėjas jį gali tapyti pagal save…“

„Žinduolių perėja“ – tai moters jausenų galerija po to, kai ji pasirašo nuosprendį, bet dar gali kalbėtis su savo įsčių vaisiumi, po to, kai ji eina į kapus ir kasa palaikus visų negimusių kūdikių, kurie galėjo būti poetai, žemdirbiai, žmonės, iš kurių gimtų kiti žmonės…

Spektaklyje vaidina V. Raubaitė, Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, G. Kazlauskaitė / Samanta Pinaitytė. Garsas ir vizualika ‒ Eglės Kazickaitės. Kostiumų dailininkės ‒ Erika Jankauskaitė ir Pelkių Tyla.

"Žinduolių perėja"
“Žinduolių perėja”

***

Premjerinis spektaklis „Žinduolių perėja“ bus rodomas:

Sausio 28 d. 19 val. „Apeirono“ teatre (Turgaus g.16 / Tiltų g.12, Klaipėda),

Vasario 1 d. 18.30 val. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius),

Vasario 17 d. 19.00 val. „Apeirono“ teatre (Turgaus g.16 / Tiltų g.12, Klaipėda)

 

Bilietus galima įsigyti tiketa.lt ir 1 val. prieš spektaklį jo rodymo vietose.

 

„Apeirono“ teatro informacija. Nuotraukos Domo Rimeikos.

LMTA Balkono teatre – pjesė apie mus „(Ne)priklausomybė“

LMTA Balkono teatras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo
LMTA Balkono teatras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo

LMTA Balkono teatre – pjesė apie mus „(Ne)priklausomybė“

Kas yra priklausomybė ir nepriklausomybė? Žodis „Nepriklausomybė“ iš didžiosios raidės daugeliui siejasi su politiniu išsilaisvinimu ir istorine šalies perspektyva. Tačiau šiandien aktualios tampa ir šio žodžio iš mažosios raidės reikšmės: įvairios psichologinės ir fiziologinės priklausomybės ir būdai iš jų ištrūkti.

 Būtent apie tai žada kalbėti jauna dramaturgė Milda Sokolovaitė pjesėje „(Ne)priklausomybė“, kuri sausio 27 d. bus pristatyta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Balkono teatre.

Tai jau trečiasis šiuolaikinės dramaturgijos skaitymų ir aptarimų Balkono teatre renginys. LMTA „Skaitymai“ – tęstinis ciklas, kurio atsiradimą lėmė dramaturgija besidominčio jaunimo kūrybinis aktyvumas. Jaunuosius dramaturgus ypač paskatino nuo 2015 m. LMTA organizuojamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Dramokratija“. Didelis norinčiųjų išbandyti plunksną susidomėjimas, kita vertus, į festivalį ateinančios publikos dėmesys parodė, kad verta rengti ir pjesių skaitymų „sezoną“.

„Skaitymai“ LMTA Balkono teatre vyksta kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio. Ciklą pradėjo daugelio jaunųjų dramaturgų įkvėpėjos, LMTA Teatro ir kino fakulteto dėstytojos, Gabrielės Labanauskaitės-Dienos komedijos „Žalgirės“ skaitymas (beje, pjesės premjera kovo mėn. numatyta Kauno dramos teatre, rež. Vidas Bareikis). Gruodį „Skaitymus“ pratęsė Živilės Zablackaitės pjesės „We are all f**ked“ ir „Gediminas išvažiuoja į Berlyną“. Trečiasis „Skaitymų“ renginys sausio 27 d. skirtas Mildos Sokolovaitės pjesės „(Ne)priklausomybė“ pristatymui.

(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka
(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka

„(Ne)priklausomybės“ eskizas gruodžio pradžioje laimėjo LMTA scenos meno darbų eskizų konkursą „Balkono okupacija“. Konkurso prizas – tolesnio pjesės plėtojimo ir pastatymo galimybės. Taigi netrukus „Skaitymuose“ bus pristatyta visa pjesė, o kovo mėnesį LMTA Teatro dienų festivalyje įvyks pagal šią pjesę sukurto spektaklio premjera.

M. Sokolovaitė LMTA studijuoja vaidybą. Iki tol (2007–2010 m.) jaunoji menininkė Karališkojoje iškalbos ir dramos mokykloje Londone baigė bakalauro studijas, mokėsi Norvegijoje. M. Sokolovaitė jau senokai domisi teatro dramaturgija. Antai dar studijuodama Londone dalyvavo jaunųjų rašytojų programoje su dramaturgais Simonu Stephensu ir Bola Agbaje „Lyric Hammersmith“ teatre. Pastaruosius keletą metų buvo bent penkių spektaklių dramaturgė arba scenarijaus autorė.

Pjesė „(Ne)priklausomybės“, pasak autorės, kvies dialogui apie tai, kas yra priklausomybė, kokios gali būti jos formos ir priežastys: „Priklausomybės sindromas – tai fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kai medžiagos vartojimas ar veiksmo kartojimas individui yra daug svarbesnis nei kitoks elgesys. Fiziologinė priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar kitokio pobūdžio svaigalų tėra viena iš priklausomybės formų, tačiau šiame projekte norėčiau gvildenti šią temą platesne prasme.“

Autorė žada nemoralizuoti ir nenukrypti į prevencijos formų paiešką, bet stengtis praplėsti kiekvieno mūsų sąmoningumą šia tema: „Tai bus vykdoma kuriant gyvą pasirodymą („live art“), pasitelkiant kolektyvinės kūrybos principus.“

„(Ne)priklausomybės“ skaitymo pradžia 18 val. Įėjimas laisvas.

Organizatorių informacija.

(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka
(Ne)priklausomybė. Antano Lučiūno nuotrauka

Tarpušvenčiu „Teatriukas“ kviečia į spektaklį kūdikiams „Arbatinukai“

arbatinukai_foto

Tarpušvenčiu „Teatriukas“ kviečia į spektaklį kūdikiams „Arbatinukai“

 Tarpušvenčiu, gruodžio 27 d., 10 val. ryto, teatras vaikams „Teatriukas“ pačius mažiausius žiūrovus, kūdikius nuo 0 iki 11 mėn., kartu su tėveliais pakvies į spektaklį „Arbatinukai“. Pristatydama šį savo darbą žiūrovams, spektaklio kūrybinė komanda siekia kalbėti apie tai, kaip jaučiasi šeimos, gimus kūdikiui, su kokiais sunkumais jos susiduria. Tikima, kad teatras – tinkama vieta apie tai diskutuoti, nes galbūt būtent čia, pažvelgus į situaciją iš šalies – iš žiūrovo pusės, – gims patys tinkamiausi ir racionaliausi sprendimai, kaip spręsti iškilusias problemas. O galbūt tai bus vieta, kurioje tėveliai tiesiog pasijus geriau, būdami kartu, jausdami, kad nėra vieninteliai, kuriuos užklupo ne tik tėvystės džiaugsmai, bet ir rūpesčiai.

Vaidinimas turės dvi versijas: lietuvišką ir anglišką, skirtą mūsų šalyje gyvenančių užsieniečių bendruomenei. Spektaklio režisierė – Karolina Žernytė, daugeliui žinoma kaip pojūčių teatro Lietuvoje siela. Dramaturgė – Sarah Fitzgibbon iš Airijos. Spektaklyje vaidina aktorės Dalia Mikoliūnaitė (lietuviška versija), Cliodhna Noonan (angliška versija), taip pat Raminta Šniaukštaitė. Scenografas – Žilvinas Ramanauskas. Spektaklio sukūrimą iš dalies parėmė Lietuvos Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Airijos ambasada Lietuvoje.

Apie spektaklį pasakoja režisierė Karolina Žernytė, aktorės Dalia Mikoliūnaitė ir Cliodhna Noonan, dramaturgė Sarah Fitzgibbon.

*

Kaip kilo mintis sukurti spektaklį kūdikiams iki 11 mėn., ir kodėl būtent toks amžiaus tarpsnis pasirinktas?

Cliodhna Noonan: Iš tiesų tai – ne tik spektaklis, bet ir savotiška maitinančių mamų palaikymo programa, nes tėveliai, ypač maitinančios mamos, neretai jaučiasi izuoliuotos, atitrūkusios nuo kultūrinio ir socialinio gyvenimo. O taip dažnai yra dėl to, kad trūksta vietų, renginių, kur jos galėtų nueiti kartu su vaikais. Kviečiame tėvelius su kūdikiais iki 11 mėn. todėl, kad tokio amžiaus vaikai dar nevaikšto, todėl tiesiog bus patogiau sėdėti „Teatriuko“ patalpose ir stebėti spektaklį. Vaikštantys, ropojantys vaikai reikalauja kitokių teatrinių priemonių, sprendimų.

Sarah Fitzgibbon: Jungtinėje Karalystėje esama teatrų, kurie rengia specialius dieninius seansus, skirtus būtent tėvams, auginantiems mažus vaikus, maitinančioms mamos. Manau, kad mažus vaikus auginančioms šeimoms labai svarbu neužsidaryti namuose, bendrauti, jaustis reikalingoms – juk šis gyvenimo etapas nesitęs amžinai, ir tėvai grįš prie darbų, įprastų reikalų.

Dalia Mikoliūnaitė: „Teatriukas“ jau ne pirmus metus rengia užsiėmimus, skirtus kūdikiams: 2015 m. vyko „Acting Up“ (Airija) užsiėmimai „Vintage Voices“, taip pat spektaklis „Silver Tree“ su aktore Cliodhna Noonan 0–3 metų amžiaus vaikams. Šie užsiėmimai turėjo didžiulį pasisekimą, susiformavo grupelė iš skirtingų šalių į Lietuvą atvykusių žmonių, šiuo metu gyvenančių mūsų šalyje, kurie noriai lankė užsiėmimus su vaikais. Po pasirodymų gerdavome kartu arbatą, bendraudavome. Tai ir pastūmėjo sukurti naują spektaklį, pavadinimu „Arbatinukai“.

Vis dėlto „Arbatinukai“ – ne tik apie arbatos gėrimą? O gal – visai ne apie tai? Kaip gimė pati spektaklio istorija?

Cliodhna Noonan: Kai dar gyvenome Airijoje, ir vaikai buvo visai maži, jų močiutė turėjo tokį didelį geltoną žaislinį arbatinį, į kurį būdavo labai patogu sudėti mažesnius žaisliukus, šiaip visokias smulkmenas. Vaikai mėgo su juo žaisti. Močiutė išlaikė, išsaugojo tą seną arbatinį daugybę metų. Jis ir dabar atrodo lyg naujas. Atvykus į Lietuvą ir susipažinus su „Teatriuko“ aktoriais, užsukau į jų teatro patalpas… ir apstulbau – čia stovėjo lygiai toks pat geltonas arbatinis, kokį metų metus vaikams saugojo močiutė Airijoje. Tada gimė nuostabi mintis – kad šie arbatinukai – lietuviškasis ir airiškasis – turi, tiesiog privalo, susitikti. Na ir štai – ėmėme kurti istoriją, kuri vėliau tapo naujojo spektaklio ašimi. Čia mums labai padėjo dramaturgė Sarah Fitzgibbon, kuri pagelbėjo istorijas suverti ant vieno siūlo – sukurti vientisą pasakojimą.

Sarah Fitzgibbon: Airijoje, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, arbatos gėrimas yra labai svarbus. Gerdami arbatą, mes bendraujame, atsiveriame, dalijamės patirtimi, džiaugsmais ir vargais, kasdieniais potyriais, rūpesčiais. Airijoje aš daugiausia dirbu su paaugliais, su jais mes taip pat geriame arbatą ir tokiu būdu aptariame svarbiausius, labiausiai rūpimus dalykus, klausimus. O čia, šiame spektaklyje, kviečiame pasikalbėti apie tai, kas nutinka, kaip pasikeičia mūsų gyvenimas, tapus mama ar tėčiu. Aktorės dalijasi savo pačių tikrai išgyventomis istorijomis, perteikdamos savo, kaip mamų, patirtį. Taigi žiūrovai galės lengvai atpažinti ir save, pažvelgti į mamų kasdienybę tarsi iš šalies, pasijuokti, o gal atvirkščiai – susimąstyti…

Dalia Mikoliūnaitė: Spektaklyje mes ne tik pasakosime savo pačių patirtas istorijas – čia veiks ir dar vienas smagus personažas – Bildukas (aktorė Raminta Šniaukštaitė – K. N.), išgirsite ir lietuvių liaudies sutartinių. Iš tikrųjų, nors spektakliai bus skirti tiek lietuvių, tiek kitakalbių auditorijai, nuostabiausia tai, kad ta motinystės ir tėvystės patirtis yra bendra visiems, visi čia atpažins tai, ką patyrė savo gyvenime, nes, gimus vaikeliui, visų išgyvenimai, rūpesčiai būna panašūs.

Tikriausiai nedažnai tenka kviesti žiūrovus į premjerą 10 val. ryto?

Rež. Karolina Žernytė: Taip, tikrai, 10 val. ryto nėra labai įprastas laikas premjerai, tačiau šiuo atveju mes turime taikytis prie žiūrovų – t. y. kūdikių, kurie tokiu metu paprastai būna budrūs. Vėliau jie apsnūsta, tampa irzlesni, todėl tėvams sunkiau mėgautis vaidinimu. Spektaklio trukmė taip pat – tik 30 minučių, kad vaikučiai ir tėveliai nepavargtų, kad laikas „Teatriuke“ neprailgtų.

Karolina, Jūs daugiausia dirbate su pojūčių teatru? Kaip ši patirtis Jums padeda šiuo metu, kuriant spektaklį kūdikiams?

Karolina Žernytė: Taip, daugiausia dirbu pojūčių, objektų teatro srityje, ir ši patirtis yra neįkainojama, kuriant spektaklį kūdikiams, kurie dar nesuvokia, nesupranta kalbos, o pasaulį daugiausia pažįsta per pojūčius: ragaudami, lytėdami, uosdami, klausydami, žiūrėdami… Objektų teatro patirtis čia taip pat labai pasitarnavo: juk kūdikiai pamažu atranda, išmoksta laikyti daiktus, žaislus, atpažįsta juos, pamažu suvokia jų funkcijas, mėgina juos pritaikyti, žaisti su jais…

Kuriant spektaklį, buvo įdomu tyrinėti ne tik naujagimio, bet ir mamos, ypač pirmą vaiką pagimdžiusios moters, pasaulį. Norėjosi suprasti, kas vyksta jos gyvenime tuo svarbiu metu, kai ji pati tampa sau nebesvarbi, kai pradeda visai kitaip vertinti laiką ir jėgas, kai tarsi pasidalija į kelis asmenis, kad spėtų pasirūpinti ir namais, ir vaiku, ir (retkarčiais) savimi. Pažiūrėjome į šiuos rimtus pokyčius su šypsena, norėdamos padrąsinti savo būsimus žiūrovus jaustis taip, kaip iš tikrųjų jaučiasi.

Ar po spektaklio tradiciškai pakviesite žiūrovus pasimėgauti puodeliu karštos arbatos?

Dalia Mikoliūnaitė: Po spektaklio vaišinsimės mūsų rėmėjos – UAB „Nukas“ – dovanotomis ekologiškomis, specialiai kūdikiams ir maitinančioms mamoms pritaikytomis arbatėlėmis bei vandeniu.

Kur ir kada bus rodomas spektaklis „Arbatinukai“? Ar būtina registracija?

Spektaklis „Arbatinukai“ gruodžio 27 d., 10 val., bus rodomas „Teatriuke“, adresu Aukštaičių g. 6, Vilnius (Paupys). Registracija būtina, nes vietų skaičius ribotas! Registruotis galima telefonu 8 686 04 303 bei el. paštu info@teatriukas.lt.

Spektaklis taip pat bus rodomas sausio 27 d., 10  val., Small Size (Europos teatrų ir kūrybinių iniciatyvų tinklas patiems mažiausiems) dienų programoje, šalia kitų penkiasdešimties dalyvaujančių šalių pasirodymų.

Daugiau informacijos:

Dalia Mikoliūnaitė, tel. 8 686 04 303, el. p. info@teatriukas.lt

Geriausiu spektakliu vaikams pripažintas „Žalia gyva“ keliauja pas Vilnijos ir Rytų Lietuvos vaikus

Pegasiukas
Pegasiukas

Geriausiu spektakliu vaikams pripažintas „Žalia gyva“ keliauja pas Vilnijos ir Rytų Lietuvos vaikus

 Šį rudenį Varėnoje vykusiame VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje jau bene dvidešimt metų gyvuojančio ir kuriančio teatro vaikams „Teatriukas“ spektaklis „Žalia gyva“ buvo pripažintas geriausiu spektakliu vaikams. Šį pusmetį „Teatriuko“ įkūrėjai – aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas – su šiuo spektakliu keliauja pas Vilnijos krašto ir Rytų Lietuvos vaikus. Jau spėta aplankyti Šalčininkų, Poškonių, Dieveniškių, Jašiūnų, Varėnos, Nemenčinės, Giedraičių, Pabradės, Utenos, Visagino, Aleksandravėlės, Rokiškio, Zarasų mažuosius žiūrovus. Artimiausiu metu dar planuojama pasiekti Švenčionių ir Švenčionėlių mokyklas.

Spektaklis „Žalia gyva“ skirtas 5–12 metų vaikams. Jis sukurtas pagal smagų vaikišką žaidimą. Čia pasakojama Vilniaus istorija nuo Gedimino laikų iki šių dienų. Šiuo spektakliu jo kūrėjai stengiasi perduoti  žinią, jog nuo senų senovės mūsų krašte draugiškai sugyveno įvairių tautybių žmonės: jie čia dirbo, kūrė ir laikė Lietuvą savo gimtąja šalimi, nors kalbėjo skirtingomis kalbomis, puoselėjo nevienodas tradicijas. „Manau, kad labai svarbu spektaklį „Žalia gyva“ parodyti Rytų Lietuvos ir Vilnijos vaikams, nes šiuose regionuose yra daug lenkiškai, rusiškai kalbančių šeimų, tačiau vaikai lanko mokyklas Lietuvoje ir mokosi Lietuvos istorijos. Šis spektaklis – tarsi trumpa, žaisminga ir įdomi istorijos pamoka, kurios metu vaikai supranta, kad nuo seno Lietuva yra daugiakultūrė šalis. Ir šiandien tiek maži, tiek dideli turime būti tolerantiški, draugiški ir mylėti savo šalį“, – sako aktorė D. Mikoliūnaitė.

img_1927

Spektaklio režisierė – „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė Agnė Sunklodaitė, scenografijos ir kostiumų autorė – „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantė dailininkė Giedrė Brazytė, muzikos konsultantas – kompozitorius ir muzikantas Gediminas Žilys. Pagrindinius vaidmenis kuria aktoriai D. Mikoliūnaitė ir Ž. Ramanauskas. Spektaklio pastatymą rėmė Lietuvos kultūros taryba.

Pasak režisierės A. Sunklodaitės, spektaklis yra apie atmintį, kuri mumyse gyva ir žaliuojanti. „Atmintis apie Vilnių mums, kaip ir kiekvienam lietuviui, labai svarbi. Norime, kad vaikai suprastų, jog praeitis kuria dabartį, nulemia ateitį. Būtina pažinti savo šaknis, žinoti savo istoriją, nes tik taip mes pažįstame save. Siekiame parodyti vaikams, kad labai svarbu viskas, kas susiję ne tik su šalies, miesto, bet ir su šeimos istorija, todėl nereikia praleisti pro ausis to, ką pasakoja močiutė, senelis… Atmintį privalai turėti, nešiotis su savimi kaip brangų, gyvą daiktą ir būtinai turi ją saugoti“, – įsitikinusi režisierė.

zalia-gyva_1

Spektaklio veiksmas vyksta Vilniuje įvairiais laikotarpiais. Atspirties taškas – legenda apie Vilniaus įkūrimą – Gedimino sapnas. Tačiau, kuriant spektaklio scenarijų, norėta remtis ne tik istoriniais šaltiniais, juose aptiktais įdomiais faktais, bet ir papasakoti tikras istorijas, todėl ypač svarbi buvo dokumentinė medžiaga apie Vilnių. Vienu svarbiausių ir didžiausią įtaką padariusių įkvėpimo šaltinių tapo teatrologės Gražinos Mareckaitės knyga „Šiapus ir anapus Vilniaus vartų“, kurioje skelbiami autentiški autorės, kaip trečiosios vilniečių kartos atstovės, pasakojimai apie gyvenimą prieškario ir pokario Vilniuje. Tai iš tėvų girdėtos ar pačios autorės patirtos istorijos iš šeimos, kaimynų, bendraamžių – žinomų ir nežinomų žmonių – gyvenimo romantiškame Vilniaus priemiestyje, vaizdingose Rasų ir Pavilnio apylinkėse.

Aktoriai D. Mikoliūnaitė ir Ž. Ramanauskas spektaklyje įkūnija daugybę personažų, pasakojančių ilgą ir turtingą Vilniaus istoriją: kunigaikštį Gediminą, žynį Lizdeiką, carą, Staliną, Hitlerį, žydų berniuką Romeną (rašytojas Romainas Gary – red. pastaba), Vilniuje ieškantį savo artimųjų, ožkelę, net Napoleono, švedų ar Stalino armijas. „Kuriame gausybę skirtingų personažų, tačiau vaidiname ir patys save“, – sako aktorius Ž. Ramanauskas.

„Tikime, kad spektaklio „Žalia gyva“ kūrybos procesas dar tik įsibėgėja. Viliamės, kad ateityje jis augs, plėsis, pasipildys naujomis įdomiomis istorijomis, galbūt – ir naujais personažais“, – sako aktorė D. Mikoliūnaitė.

Turą po Vilniją ir Rytų Lietuvą parėmus Lietuvos kultūros tarybai ir LR kultūros ministerijai, spektaklis vaikams „Žalia gyva“ vaidinamas už simbolinę kainą. Tuo džiaugiasi kultūros centrų, bibliotekų, muziejų darbuotojai, mokytojai bei tėvai. Be to, tai suteikia galimybę šį geriausiu pripažintą spektaklį išvysti didesniam skaičiui vaikų ir paskleisti „Žalia gyva“ dvasią dar plačiau.

DĖMESIO!!! Keliaudami po Vilnijos krašto ir Rytų Lietuvos kaimus bei miestelius, spektaklio kūrėjai ragina mažuosius žiūrovus dalyvauti vaikų kūrybos konkurse. Vaikai raginami sukurti piešinį, eilėraštį, dainą, šokį, keramikos dirbinį ar pan. Lietuvos istorijos tema ir atsiųsti darbelio nuotrauką, tekstą ar vaizdo įrašą adresu info@teatriukas.lt. Kūrybiškiausių, originaliausių darbelių autorių laukia daugybė puikių prizų. Kiti konkurso dalyviai gaus atminimo dovanėles.

Nuotraukos iš “Teatriuko” archyvo.

Daugiau informacijos:

Dalia Mikoliūnaitė, aktorė, mob. +370 686 04 303, el. paštas info@teatriukas.lt.

Akimirka iš apdovanojimų renginio. Varėnos kultūros centro nuotrauka.
Akimirka iš apdovanojimų renginio. Varėnos kultūros centro nuotrauka.

 

 

Prasideda miesto festivalis “Atlantida’16”

atlantida1

2016 m. spalio 21‒22 dienomis Vilniuje, Trakų g. 1, Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyks miesto festivalis „Atlantida‘16“. Festivalio organizatoriai – VGTU kūrybinių industrijų fakulteto studentai ‒ renginio metu visuomenei ruošiasi priminti primirštas erdves – buvusius Tiškevičių rūmus ir parodyti šių erdvių galimybes.

Pirmąją ‒ praeities vėjų ‒ dieną bus prisiminti miesto istorijos naratyvai: apie seniai primirštą Lietuvos kino teatrų istoriją kalbės miesto tyrinėtojas, knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autorius Darius Pocevičius. Pasakojimas bus gausiai iliustruotas archyvine, viešumoje plačiai neskelbiama, vaizdo medžiaga. Lankytojai bus kviečiami patirti ir gyvąją istoriją – grožio dirbtuvėse bus galima išbandyti skirtingų laikmečių grožio paslaptis, pradedant devyniolikto amžiaus skruostų rusvumu ir baigiant ikoniškiausiais devyniasdešimtųjų lūpų dažais. Miesto pasakojimai neapsiribos vien tik Tiškevičių rūmų kiemeliu, bet iškels koją ir į paskutines dienas skaičiuojantį kino teatrą „Lietuva“. Ekskursiją ves Modernaus meno centro atstovės. Po pasivaikščiojimų dalyviai žinias galės išbandyti protmūšyje „Tarp praeities ir dabarties – istorija prabyla“. O tiems, kas norės prisiminti jau klasika tapusius lietuvių kino filmus, tokius kaip „Gražuolė“ ar „Velnio nuotaka“, festivalis pasiūlys prisėsti kameriniuose rūmų rūsiuose.

atlantida3

Antrąją renginio dieną buvusius Tiškevičių rūmus bei jų rūsius užplūs naujos bangos – vyks jaunų ir drąsių dizainerių, jau spėjusių nuskinti apdovanojimus „Baltic Fashion & Textile Vilnius“ konkurse – Kornelijos Maslovaitės kolekcijos „Genomas“, nagrinėjančios mezginio ištakas, Dariaus Galankovo kolekcijos, įkvėptos genų inžinerijos poveikio žmonių aplinkai bei sveikatai, KREMER kolekcijos, atspindinčios šiuolaikinės visuomenės vartotojiškumą bei norą išsiskirti, bei Godos Stirnos juodos estetikos kolekcijos moterims pristatymai ir dizaino turgus, kuriame galima bus įsigyti lietuvių rūbų bei aksesuarų kūrėjų Egyboy, GrandSecret, Rasa Accessories, ŠARKA bei smartART produkcijos. Pogrindžiuose bus rodomi jaunosios kartos režisierių trumpametražiai kino filmai, tokie kaip jau du kartus Sidabrinės Gervės kiaušinius už geriausius studentiškus filmus laimėjusios režisierės Marijos Kavtaradzės ir Vytauto Katkaus „Iglu“, Giedrės Narušytės animacinis filmas „Šalti šaltiniai“, pasakojantis nostalgišką Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų“ interpretaciją, Agnės Kupšytės „Sausra“, Lauryno Bareišo tragiška istorija „Dembava“, Živilės Elenos Mičiulytės „Žana (Joan)“ ir „Maša“, Irmos Pužauskaitės „Rytais“ bei Eglės Vertelytės dokumentinis filmas „UB Lama“. Rūsiuose taip pat vyks tapytojo, pasinėrusio į savo vaizduotės mikrokosmosą, Dariaus Joneikos bei fotografų Igno Nefo, mėgstančio fiksuoti įprasto miesto neįprastas akimirkas, Vilmos Deveikytės, atskleidusios moters ir floros ryšį bei menotyrininko ir medijų menininko Remigijaus Venckaus kelionių po Berlyną darbų parodos.

Tačiau juk ne tik stebėti kitų kūrinius, bet ir pačiam kurti yra įdomu – tad vyks Keistotekos dirbtuvės, kurios kvies išbandyti meno terapiją, išgirsti įdomių pasakojimų apie knygas ir jas prikelti antram gyvenimui. O pabodusius drabužius svečiai galės atsinaujinti menininkės dirbtuvėse, kur bus piešiama ant svečių atsineštų tekstilės gaminių.

atlantida8

Viso renginio metu net trijose scenose gros gyva muzika. Svečius linksmins GAN, Black Biceps, Sirupas, Kūjeliai, The Independent, Boikafe, Thomas Tumosa bei daug kitų atlikėjų. Rengėjų informacija.

Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“: https://www.facebook.com/events/793522674124011

atlantida6

Nuotraukų autorius – Modestas Kirklauskas