Category Archives: Skelbimai, informacija

Siurrealistinio pasaulio kontūrai

V.K. Slavinskas "Pažintis".
V.K. Slavinskas “Pažintis”

Siurrealistinio pasaulio kontūrai

Miglė Munderzbakaitė

Spalio pabaigoje, skambant gerai kauniečiams pažįstamo menininko Gražvydo Kardoko saksofonui, Girstučio kultūros rūmuose buvo pristatyta dailininko Viliaus Ksavero Slavinsko paroda „Naujos vizijos“.

Menininkas yra surengęs daugybę parodų skirtingose ekspozicijų erdvėse: tiek Lietuvoje, tiek užsienyje; šioje parodoje jis lieka ištikimas figūrinei abstrakcijai, kurią plėtodamas vis ieško naujų perspektyvų, būdų – kaip drobės paviršiuje perteikti skirtingą, dažnai keliaprasmį subjektą bei naratyvą

V.K. Slavinsko kūryboje esama ir itin abstrakčių kūrinių, pasitelkiamos įvairios kūrybos technikos, jų samplaikos, tačiau parodoje eksponuojama išskirtinai tapyba, kur dominuoja figūros ‒ veikėjai, dažniausiai į juos tyrinėjantį parodos lankytoją žvelgia en face arba pateikiami profiliu. Kūriniuose gausu įvairių būtybių, kurių vienos lengvai susiejamos su atpažįstamais animalistinio pasaulio atstovais, o kiti personažai ‒ siurrealistiniai.

Kūrinyje „Keistuoliai“ grupelė būtybių glaudžiai susibūrusi viename paveikslo krašte, vienas personažas kiek nutolęs, tačiau visi, atrodytų, mąsliai žvelgia į keistuolį, stovintį prieš juos ir tyrinėjantį šią mizansceną.

Menininko kūryboje svarbus pastebėto momento, konkrečios akimirkos, jos nuotaikos, supančios aplinkos perteikimas. Vienas ryškesnių, pasirinkto abstraktaus subjekto būseną atskleidžiančių darbų, paprastai įvardytas „Nuotaika“. Jame ekspresyviu, net galbūt šiek tiek agresyviu potėpiu perteiktas veikėjo portretas. Veidas, kuriame itin išraiškinga emocija, atrodytų, liudija desperatišką būseną, susipinančią su pykčiu, liūdesiu… Kūrinys kupinas energijos, ypač dinamiškas.

V.K. Slavinskas "Nuotaika"
V.K. Slavinskas “Nuotaika”

„Pažinimas“ – tai kūrinys, galintis apimti įvairias vaizduojamos situacijos interpretacijas.  Dailininko pasirinktame tamsiame fone kyšančios figūros nurodo į sudėtingus pažinimo procesus. Kitame kūrinyje ‒ paukščio figūra: ryškus jos kontūras, užpildantis visą paveikslo erdvę, kuriame potėpiais, spalvomis, dažų faktūra kuriamas sudėtingų, jame slypinčių emocijų, jausenų pojūčio įspūdis.

V.K. Slavinskas "Pažinimas"
V.K. Slavinskas “Pažinimas”

Darbas „Pažintis“ lyg nurodo į neįprastą trijų veikėjų komunikaciją. Centrinė figūra primena mistinį pasakų veikėją, tarsi kokį burtininką su skrybėle. Jis atrodo ramus, net su tam tikra ironiška šypsena, o kitos būtybės šalia ‒ sutrikusios, abejojančios dėl šio pokalbio.

„Miško dvasia“ ‒ ryški, energinga, užtektinai grynų spalvų būtybė. „Apsireiškimas“ ‒  ekspresyviu teptuko mostu reflektuojama chaotiška, netvari ir kartu didinga veikėjų, įsitaisiusių skirtinguose kūrinio kraštuose, būsena.

V.K. Slavinskas. "Apsireiškimas"
V.K. Slavinskas. “Apsireiškimas”

V.K. Slavinsko pasirinktuose eksponuoti darbuose vyrauja realių ir fantastinių būtybių sintezė, kuri komunikuoja tarpusavyje: veikėjams ši komunikacija kartais atrodo įprasta, kartais sudėtinga, komplikuota, kartais dialogas vyksta jaukioje aplinkoje, kartais atmosfera šalta, nepalanki fiksuojamoms būtybėms. Koloritas, drąsus, neretai ekspresyvus teptuko potėpis, tamsus vaizduojamų figūrų kontūras išlieka atpažįstamu V. K. Slavinsko kūrybos ženklu.

 

Paroda eksponuojama Girstučio kultūros rūmuose iki lapkričio 19 d.

Daugiau V.K.Slavinsko kūrybos galima pamatyti menininko internetinėje svetainėje: http://www.artvikas.lt/

 

Kūrybos džiaugsmu dalysis neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Lenkijos

"Begaso" prizas.
“Begaso” prizas.

Kūrybos džiaugsmu dalysis neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Lenkijos

Lapkričio 16-ąją, minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) Vilniuje, Menų spaustuvėje, organizuoja tradicinį tarptautinį neįgaliųjų teatrų festivalį konkursą „Begaso“ prizui laimėti. Jau devintą kartą vykstantis festivalis šiemet yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pažymi: „Neįgaliems žmonėms svarbu būti pastebėtiems, pripažintiems, reikalingiems. Gera publikos reakcija pakylėja neįgaliuosius, kurie nemažai laiko gyvena uždarą gyvenimą. Meno kolektyvas neįgaliam žmogui tampa tarsi antra šeima, kurioje jis gauna didžiulę gerų emocijų puokštę.“ Festivalyje dalyvauja įvairias negalias turintys artistai – judėjimo, regos, klausos ir kitas.

Festivalio meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Norime mažinti neįgalių žmonių socialinę atskirtį, kelti neįgaliųjų teatrų profesionalumo lygį, formuoti visuomenės pozityvius pokyčius kultūrinėje ir socialinėje srityse bei praplėsti teatro teritorijos ribas.“

Renginį ves aktoriai Darius Rakauskas ir Inga Filipovič, gerą nuotaiką padės kurti džiazo grupė ,,Brave noises“ (kompozitorius ir vadovas Mantvydas Pranulis).

Dėl didžiojo „Begaso“ prizo varžysis 9 teatrai

Vertinimo komisija (pirmininkas – režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, nariai – režisierius Januszas Szymanskis iš Lenkijos, aktorė Rasa Kulytė-Polini, choreografė Birutė Banevičiūtė, Kultūros ministerijos atstovė Jolita Bečienė) visas festivalio trupes apdovanos mažomis „Begaso“ skulptūrėlėmis (autorius tautodailininkas Eugenijus Paukštė), o sėkmingiausiai pasirodžiusiajai įteiks didįjį „Begasą“.

Viena įdomiausiai mūsų šalyje „kitokio teatro“ teritorijoje besireiškianti LŽNS muzikinio teatro trupė atliks kompozitorės S. Dikčiūtės misteriją ,,Skambantis miestas“ (rež. Saulė Degutytė). Audiovizualinėse miniatiūrose, kuriose dalyvauja ir profesionalūs menininkai, skambės su Vilniaus miestu susijusių autorių eilės, proza, ištraukos iš įvairaus laikotarpio spaudos leidinių lietuvių, lenkų, jidiš, gudų, rusų kalbomis bei kiekvieno istorinio laikotarpio aplinką atspindintis garsinis fonas.

Misterijos "Skambantis miestas" kūrėjai. J. Banevič nuotrauka
Misterijos “Skambantis miestas” kūrėjai. R. Banevič nuotrauka

Tradiciškai festivalyje vyrauja judesio spektakliai. Vilniaus m. biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa“ teatro terapinė trupė TTT parodys spektaklį ,,Barbora ir Augustas“ (rež. Silvijana Bilskytė), VšĮ „Kurčiųjų reabilitacijos centro“ liaudies teatras ,,Mimika“ – spektaklio ,,Barbora Radvilaitė“ ištrauką „Karūna Vilniui“ (rež. Titas Varnas), Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro ,,Plastinės dramos teatriukas“ – pantomimą ,,Šypsena“ (rež. Virginijus Bortkevičius). O festivalyje pirmą kartą dalyvausiantis BĮ neįgaliųjų centras ,,Klaipėdos lakštutė“ – breiko kompoziciją ,,Klaipėdos skulptūros parkas“ (vadovas Artiomas Kazakovcevas). Festivalio svečiai – Lenkijos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Ratas“ teatro – šokio grupė ,,Entuziastai“ parodys emocingą spektaklį ,,Vienos meilės istorija“ (vadovė Žaneta Adamek).

Kūrybos ratas. Neįgaliųjų kūrybinės laboratorijos akimirka. Nuotrauka iš LŽNS archyvo
Kūrybos ratas. Neįgaliųjų kūrybinės laboratorijos akimirka. Nuotrauka iš LŽNS archyvo

Žiūrovus į komedijos stichiją panardins Vilniaus neįgaliųjų dienos centro improvizacinio skaitymo teatrinės grupės sceninis veikalas ,,Pagyvensime – pamatysime“ pagal A. Tendzegolskio, J. Gimberio, V. Žilinskaitės, ir V.V. Landsbergio humoreskas (vadovas Darius Rakauskas). Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupė „Molėtuvka“ suvaidins spektaklį ,,Mūsų gyvenimo jūros ir uostai“ (vadovas Pranas Pliuška).

Klaipėdos regos ugdymo centro socialinio ugdymo skyriaus teatro trupė ,,Palėpė“ suvaidins publicistinį veikalą ,,Renkamės šviesą“ (vadovės Marcelė Balčiūnienė ir Loreta Aukštuolienė).

Įėjimas į renginį – laisvas. Rėmėjai ‒ Lietuvos kultūros taryba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkų neįgaliųjų asociacija ,,LitPolinva“, VšĮ ,,Juodosios keramikos centras“. VšĮ ,,Stalo Teatras“, Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

LŽNS informacija

Daugiau informacijos teikia Snieguolė Dikčiūtė (tel. mob. +370 683 19477, sniegamuza@gmail.com)

Šventė: Vytautas Tamulaitis, bet ne tik jis…

Vytautas Tamulaitis
Vytautas Tamulaitis

Šventė: Vytautas Tamulaitis, bet ne tik jis…

ir Aidas Jurašius, Neringa Dangvydė, Gintaras Kaltenis

Gintarė Adomaitytė

  • Keli žodžiai apie primirštą, bet nepamirštamą rašytoją

 

Ar jūs žinote, kas yra Vytautas Tamulaitis?

Taip, rašytojas…  Taip, gamtos žinovas ir tylus  filosofas. Daugybės knygų vaikams autorius. Kaip norėčiau narsiai rašyti: augau, brendau kartu su Vytautu Tamulaičiu. Ne, labai gaila, bet ne. Vaikystėje jo neskaičiau. Kita vertus, Vytauto Tamulaičio oru kvėpuoju dabar.  Ir dar kaip…

Šį rudenį mes minime Vytauto Tamulaičio vieną šimtą ir penkerius metus. Jis gimė prie Nemuno Sutkiškiuose (dabar Šakių rajonas), studijavo Kauno universitete, tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dirbo redakcijose, 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos, apsigyveno Kanadoje. Mirė Toronte 1993 metais. Tai – jo biografijos trupiniai.

O esmė?

Visada šalia manęs, svarbių knygų lentynoje,  glaudžiasi  „Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai“,   „Vieną kartą“,  „Vasaros pasaka“…  Ir mano mylimiausia, skaityta ir nuskaityta   ‒ „Svirplio muzikanto  kelionės“.

Kažin, ar Lietuvoje rasime daug žmonių, kurie galėtų vadintis tamulaitininkais, tamulaičiukais ar kaip nors panašiai. Bet… mūsų – Vytautui Tamulaičiui ištikimų žmonių  būrys ‒ ramiai ir tykiai auga.

Sugrizimas

  • Keli žodžiai – apie save. Be jokio kuklumo

 

Vaje… Man regis, tuoj pat peržengsiu kuklumo ribas. O nuoširdumo ribos, kur jos?

Tad nekukliai, bet nuoširdžiai pasakoju, kad prieš daugybę metų (XXI amžiaus pradžioje) aš pateikiau savo pasakas Vytauto Tamulaičio konkursui.

Kuo buvau tuo metu?

Buvau niekas. Jau nebe žurnalistė, bet dar ne rašytoja. Rašąs žmogus, pakibęs ore.

Kad jūs žinotumėte, kaip ta netikėtai gauta  Vytauto Tamulaičio premija mane augino ir drąsino.

Kaip prisirišau aš prie Vytauto Tamulaičio – ilgam. Visiems laikams.

 

  • Svarbiausioji žinia – orūs žodžiai apie šių metų Vytauto Tamulaičio premijos laureatus

 

Gintare, ar tai tu?

Štai ko klausiu savęs, kopdama Mykolo Sluckio kadaise aprašytais „laiptais į dangų“.

Ar tai aš lipu Rašytojų sąjungos rūmų laiptais viršun, kad su kolegomis nutarčiau, kad šiemt skiriama Vytauto Tamulaičio premija?

Neįtikėtina – tikrai aš. Išaugusi, patyrusi, gaL kiek pasenusi, šiek tiek įtakinga, bet visada įsibaiminusi. Turiu savo nuomonę, bet ar apginsiu?

Ginti nereikėjo. Buvome reta komisija, darniai atrinkusi šių metų Vytauto Tamulaičio premijos laureatus. Posėdis neužtruko.

Pirmasis lauretas?

Žinoma, Aidas Jurašius. Vienbalsiai. Užbūrė jo knygos : „Pypas ir jo nutikimai“,  dar labiau kita ‒  „Naktis su raktininku: pasakos žmonėms ir kitiems tolimojo kaimo gyventojams“

 

Ką čia slėpsi…

„Pypas ir jo nutikimai“ – meistriškai sukalta knyga. Bet  ji „ne mano“.   Visai ne mano, absoliučiai ne adomaitytška, nemėgstu aš to nonsenso žanro, gal stinga man pačiai šio bei to, kad likčiau ištikima lietuvių autorių nesąmonėnėms.

Pypas

Aido Jurašiaus  raktinininkas  ir tolimo kaimo erdvės pritrenkia. Glumina.  Pribloškia. Nervina.  Jaudina ir išlieka. Kiek daug tekste pagarbos senajai literatūrai, kiek tradicijos paisymo. Kita vertus, kiek jos laužymo ‒ autorius jau taip mums  atsiveria, jau taip juokaudamas išsiduoda, taip… taip…

Naktis_su_Raktininku

…kad man belieka jį pamiršti ir keliauti toliau – pas dar du kitus Vytauto Tamulaičio premijos lauretaus.

Štai Neringa Dangvydė. Štai jos knyga „Vaikas su žvaigžde kaktoje“.  Ir mūsų ‒  Vytauto Tamulaičio konkurso komisijos narių ‒ pagarba  autorei.

Už  viską.

Už sąžiningai, jautriai parašytą  „Vaiką…“,  už jos lituanistinę veiklą, už savanorystę visada ir visur, kai tik prireikia. Už Dangvydės vedlę žvaigždę – neįmanoma spėti, kur ta žvaigždė gabią poetę ir prozininkę nuvilios.

Su_zvaigzde

Belieka minėti raitelį, keliautoją, žurnalistą ir rašytoją Gintarą Kaltenį – jo pažintinę  knygą „Rainiukio Pikselio kelionės po Lietuvos miestus“. Ir jis Vytauto Tamulaičio premijos laureatas. Naujas vardas, nauja pavardė Lietuvos vaikų literatūroje.

Pikselis

O, kad aš galėčiau, kad mokėčiau ar gebėčiau prognozuoti, kas bus, kas įvyks, ką mums ilgainiui parašys šių metų Vytauto Tamulaičio premijos laureatai.

Galbūt nieko neberašys. Niekada.

Baugu tvirtinti, bet drįstu: jie niekada nerašys pigaus šlamšto.

skelbimas_Tamulaičio

,,Aš vėl grįžtu į mokyklą“

Būna ir taip... Neringos Dangvydės nuotrauka
Būna ir taip… Neringos Dangvydės nuotrauka

Ignalinos viešoji biblioteka ir VšĮ MENO BANGOS kviečia

Rugsėjo 4 d. 17 val. Edukacinis pokalbis ,,Per prancūzų literatūrą – į save“. Bus aptariamos šios knygos: H. Azoulay, P.-E. Dauzat ,,Ir pragaras turi savo orkestrą“, G. Faye ,,Maža šalis“, H. Cixous ,,Auksas. Mano tėvo laiškai“.

Edukacijai vadovauja vertėja Neringa Mikalauskienė

Rugsėjo 5 d. 17 val. Edukacinis pokalbis ,,Vaizduotės vitražai ir mes“.

Dalyvauja Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė, Jeronimo ir Metų vertėjo krėslo laureatė Irena Aleksaitė, literatūrinių premijų laureatės Neringa Dangvydė, Ignė Zarambaitė.

Edukacijai vadovauja rašytoja, svetainės www.menobangos.lt žurnalistė Gintarė Adomaitytė

Šie renginiai – projekto ,,Aš vėl grįžtu į mokyklą“ dalis. Remia Lietuvos kultūros taryba. Projekto partnerės ‒ Ignalinos viešoji biblioteka, laikraštis ,,Nauja vaga“. ­

 

Vilniuje įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“

"Karaliauk" programa
“Karaliauk” programa

Vilniuje įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“

Lapkričio 6 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“, kuris sukvies įvairaus amžiaus mokinius iš sostinės, Plungės ir Skapiškio. Festivalyje taip pat dalyvaus ir neįgaliųjų teatro trupė.

Važimėliai - ne kliūtis vaidinti!
Važimėliai – ne kliūtis vaidinti!

Festivalį organizuoja Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“ – seniausia teatro studija Lietuvoje, kuri daugybei kūrybingų Lietuvos teatro asmenybių buvo dramos meno pradžiamokslis (prisimintini pirmieji: menininkas Saulius Vaitiekūnas, a. a. Vytautas Kernagis, kino kritikė Izolda Keidošiūtė ir kiti). Teatro studijos „Elementorius“ įkūrėja, aktorė Valerija Marcinkevičiūtė -Karalienė (1926–2010) mokiniams sakydavo: „Jei esi scenoje, – karaliauk!“. Taip gimė festivalio pavadinimas.

"Elementoriaus" jaunesnieji.
“Elementoriaus” jaunesnieji.

Festivalis „Karaliauk!“ (meno vadovai – Eglė ir Gediminas Storpirščiai) kviečia žiūrovus susipažinti su aukščiausius Lietuvos mėgėjų teatrų apdovanojimus pelniusiais teatrais. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro „Improvizacinio skaitymo grupė“ parodys spektaklį „Permainų medis“ (pagal N. Gumiliovą, rež. G. Storpirštis), Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“ – spektaklius „Pasakojimai apie laimę“ (rež. E. Storpirštienė ir G. Urniežiūtė) ir „Mano Vilnius“ (rež. E. Storpirštienė), Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“ – spektaklį „Mintys apie Lietuvą“ (rež. V. Vadoklytė), Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Saula“ – vaidinimą „Kita mokykla“ (pagal M. Nastaravičiaus pjesę, rež, S. ir R. Matuliai), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro studija „N-7“ – spektaklį „Oskaras“ (pagal E. E. Schmitt kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė“, rež. J. Matekonytė-Antanėlienė).

Vaidintojai iš Plungės
Vaidintojai iš Plungės
...ir iš Skapiškio.
…ir iš Skapiškio.

Vaidinimus aptars Gediminas Storpirštis, teatro kritikai Aistė Verpečinskaitė ir Ridas Viskauskas. „Spektaklis gimsta tik aktoriams susitikus su žiūrovais. Neturint savo salės, sostinėje tokius renginius organizuoti labai sunku. Festivalis – nekomercinis, įėjimas į spektaklius – laisvas. Tikimės, kad festivalis taps tradiciniu. Be vaikų ir jaunimo teatro studijų, kurios pažadina jaunuolių norą kurti, nebūtų ir profesionalių teatrų“, – sako G. Storpirštis.

Daugiau informacijos apie festivalio programą: www.vilniuskc.lt.

VKC teatro studijos „Elementorius“ informacija. Nuotraukos iš organizatorių archyvo.

 

 

Vilniuje septintą kartą susiburs neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Latvijos

Begaso-prizas

Vilniuje septintą kartą susiburs neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Latvijos

Spalio 19 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) Vilniaus lenkų kultūros namuose organizuoja VII tarptautinį neįgaliųjų teatrų festivalį konkursą „Begaso“ prizui laimėti.

Visuomeninė organizacija LŽNS jungia organizacijas, dirbančias neįgalių žmonių integracijos srityje. LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pažymi: „Neįgaliems žmonėms svarbu būti pastebėtiems, pripažintiems, reikalingiems. Gera publikos reakcija pakylėja neįgaliuosius, kurie nemažai laiko gyvena uždarą gyvenimą. Meno kolektyvas neįgaliam žmogui tampa tarsi antra šeima, kurioje jis gauna didžiulę gerų emocijų puokštę.“

Nuolat festivalyje dalyvaujantis molėtiškis poetas Robertas Pikčiūnas sako: „Festivalis – puiki galimybė parodyti bendros kūrybos vaisius ir pamatyti bei įvertinti bičiulių iš visos Lietuvos darbus.“ O kaunietė, judesio teatro atstovė Ernesta Žemaitytė džiaugiasi gerėjančia sveikata: „Šiame festivalyje dalyvauju daug metų. Laimėjome ne vieną „Begasą“. Pirmasis laimėtas dar man sunkiai judant vežimėlyje, dabar žengiu į sceną savo kojomis.“

Festivalyje dalyvauja įvairias negalias turintis artistai – judėjimo, regos, klausos ir kitas.

Dėl didžiojo „Begaso“ prizo varžysis 10 teatrų

Atidarant festivalį jo dalyvius žada pasveikinti LR  socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, LŽNS prezidentė R. Kavaliauskaitė ir lenkų neįgaliųjų asociacijos ,,LitPolinva“ pirmininkas Gžegožas Saksonas. Renginį ves LŽNS muzikinio teatro trupės ,,Impulsas“ atlikėjai ir aktorė Saulė Degutytė.

Festivalio meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Norime mažinti neįgalių žmonių socialinę atskirtį, kelti neįgaliųjų teatrų profesionalumo lygį, formuoti visuomenės pozityvius pokyčius kultūrinėje ir socialinėje srityse bei praplėsti teatro teritorijos ribas. Džiaugiamės, kad šiemet pavyko užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir su Latvijos teatru.“

Vertinimo komisija (pirmininkas – režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, aktoriai Rasa Kulytė – Polini ir Saulius Čėpla, teatro apžvalgininkas Ridas Viskaukas) visas festivalio trupes apdovanos mažomis „Begaso“ skulptūrėlėmis (autorius tautodailininkas Eugenijus Paukštė), o sėkmingiausiai pasirodžiusiai įteiks didįjį „Begasą“.

Tradiciškai festivalyje išsiskiria judesio spektakliai. Vilniaus m. biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa“ teatro terapinė trupė TTT parodys spektaklį ,,Parduotas brolis“ (rež. Silvijana Bilskytė), VšĮ „Kurčiųjų reabilitacijos centro“ liaudies teatras ,,Mimika“ – judesio miniatiūrą ,,Vanduo – tai gyvybė“ (rež. Titas Varnas), o Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro ,,Plastinės dramos teatriukas“ – fantaziją Vincento van Gogo paveikslų temomis ,,Mergina baltume“ (rež. Virginijus Bortkevičius)..

Žiūrovus į komedijos stichiją panardins sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Plungės viltis“ teatro grupės „Kaukė“ vaidinimas ,,Baba ir brolis“ (vadovė Romualda Šimkuvienė), Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupės „Molėtuvka“ vaidinimas ,,Noriu į Molėtuvką“ (vadovas Pranas Pliuška), Klaipėdos regos ugdymo centro socialinio ugdymo skyriaus teatro trupės ,,Palėpė“ pasaka ,,Amatą mokėsi – išsigelbėsi“ (vadovės Marcelė Danutė Balčiūnienė ir Loreta Aukštuolienė).

Kai kurie teatrai kūrybinės atramos ieško lietuvių literatūroje. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro improvizacinio skaitymo grupė ,,Lyra“ žiūrovams pasiūlys trumpas istorijas pagal Kęstučio Kasparavičiaus knygą ,,Apie daiktus“ (vadovai Darius Rakauskas ir Stanislovas Karalius), Lavėnų socialinės globos namų teatro trupė – inscenizaciją pagal Petro Cvirkos apsakymą ,,Kurpės“ „Tarnaitės Domicelės gyvenimo istorija“ (vadovas Sigitas Paliulis), Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro dramos studija ,,Arka“ – spektaklį ,,Barbora pasiskubino“ (pagal Liudvikos Didžiulienės – Žmonos kūrinį; vadovė Rima Žostautienė).

Festivalyje pirmą kartą dalyvaus svečiai iš Latvijos pozityvių žmonių teatras ,,Be sienų“ suvaidins jausmingą spektaklį ,,Kitoks iš Noterdamo“  (vadovė Zanda Vitola).

Įėjimas į renginį – laisvas. Kultūrinę iniciatyvą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkų neįgaliųjų asociacija ,,LitPolinva“, VšĮ ,,Juodosios keramikos centras“. VšĮ ,,Stalo Teatras“, Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

 

LŽNS informacija

Biržų festivalyje – rudeniškai spalvinga lietuviškos chorinės muzikos paletė

Nuotrauka iš organizatorių archyvo.
Kauno valstybinis choras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo.

Biržų festivalyje – rudeniškai spalvinga lietuviškos chorinės muzikos paletė

Rasa Aukštuolytė

Rugsėjo 26–spalio 24 d. Biržus užplūs žinomi atlikėjai. Beveik mėnesį truksiančiame Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje bus surengti devyni nemokami koncertai, kuriuos klausytojams dovanos atlikėjai ne tik iš šio krašto, bet iš visos Lietuvos. 1998 m. pirmą kartą surengtą festivalį pastaraisiais metais organizuoja altininkas Mantas Makrickas ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Ramutė Petronytė.

Dažnas festivalio svečias – Kauno valstybinis choras, diriguojamas Petro Bingelio, spalio 3 d. Biržų kultūros centre surengs spalvingą koncertą „Lietuviškos muzikos paletė“. Apie šios paletės spalvas bei festivalio organizavimo ypatumus kalbamės su viena iš rengėjų – Ramute Petronyte bei Kauno valstybinio choro viešųjų ryšių atstovu Rimantu Klevečka.

Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis „Biržai“ yra tapęs neatsiejama Aukštaitijos regiono tradicija. Kokios buvo pirmosios patirtys rengiant festivalį ir kaip jis atrodo šiandien?

Ramutė Petronytė: Biržai – miestas, turintis senas istorines bei kultūrines tradicijas. Nuo pat Biržų muzikos mokyklos įkūrimo 1956 m. čia nuolat vykdavo klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su žymiais atlikėjais. 1998 m. drauge su muzikologu Viktoru Gerulaičiu inicijavome pirmąjį Šiaurės Lietuvos muzikos festivalį „Biržai“. Biržų pilies menės ir jos aplinka, miesto bažnyčių bei kultūros centro erdvės sudarė galimybes pasikviesti koncertuoti įvairius atlikėjus, orkestrus ir chorus. Gražia festivalio tradicija tapo jaunų ir talentingų iš šio krašto kilusių atlikėjų bei muzikų pristatymas. 2004–2010 m. festivalis nevyko, tačiau 2011 m. jį atgaivinti nutarė biržietis altininkas Mantas Makrickas. Nuo tada festivalis rengiamas kasmet ir sulaukia tiek atlikėjų, tiek klausytojų palankių atsiliepimų .

Rimantas Klevečka: Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų renginys buvo ir išlieka pakankamai ambicingas, siekia į unikalias Biržų erdves pasikviesti koncertuoti geriausius, aukščiausiu meistriškumu pasižyminčius atlikėjus ir tuo tikrai nenusileidžia muzikos festivaliams, vykstantiems didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Manau, kad laikui bėgant festivalio rengėjai festivalio programą praturtino įvairių epochų, žanrų ir stilių muzika, pakvietė unikalių atlikėjų, todėl renginys tapo išties įvairiapusis ir įdomus.

Kauno valstybinis choras – dažnas festivalio dalyvis. Kas traukia kolektyvą grįžti į Biržus?

  1. Klevečka:Biržai – unikalus Lietuvos kampelis, alsuojantis iki šiol gyva iškiliųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – Radvilų, Tiškevičių istorija, jų kurtu ir puoselėtu architektūriniu, kultūriniu, taip pat ir muzikos paveldu. Prasminga, kad festivalio rengėjai tartum priartina garbingą ir išskirtinę šio krašto praeitį kasmet pakviesdami koncertams į ypatingą aurą turinčias erdves – kunigaikščius Radvilas menančią Biržų pilies menę, grafų Tiškevičių pastangomis statytą, florentiečio architekto Cezario Anikinio projektuotą katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje darniai susipina baroko ir klasicizmo bruožai, ar įstabia neogotika žavinčią evangelikų reformatų šventovę. Užsiminus apie šį Radvilų platintą tikėjimą, dera pasakyti, kad viešnagė Biržuose šiemet įgyja ypatingos prasmės ir dėl to, kad visas pasaulis, o kartu ir Lietuva iškilmingai mini 500 metų Reformacijos judėjimo jubiliejų. Šis judėjimas paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, davė pradžią spausdintam lietuviškam žodžiui, o Biržai ir šiandien yra vienas didžiausių ir svarbiausių reformatų centrų Lietuvoje. Mėginant apibrėžti, kas skatina chorą vėl grįžti į Biržų kraštą, negalima nepaminėti ir turtingų muzikinių Biržų tradicijų. Šis kraštas Lietuvai davė nemažai iškilių kompozitorių ir chorvedžių, o jų palikimas ir šiandien stropiai puoselėjamas Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos bendruomenėje. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad biržiečiai išties nuoširdžiai myli chorinę muziką. Tai akivaizdžiai patvirtina Biržuose susibūrusių chorų gausa. Todėl Biržuose choras jaučiasi laukiamas ir visuomet yra svetingai sutinkamas. Dar viena svari priežastis atvykti į Biržus – šiemet minimos bene svarbiausios kultūrinės miesto erdvės, su kuria chorą sieja ilgametis bendradarbiavimas – Biržų kultūros centro 25-osios veiklos metinės.

Choras dalyvauja gausybėje įvairių renginių bei festivalių. Kuo šis yra savitas ir skiriasi nuo kitų muzikos festivalių?

  1. Klevečka: Biržuose rengiamas festivalis išsiskiria ypatingu dėmesiu ir jautrumu lietuviškai muzikai bei žodžiui ir, visų pirma, savojo krašto kūrėjams. Prieš kelerius metus festivalyje iškilmingai paminėtas Biržuose gimusio, o vėliau išeivijoje gyvenusio kompozitoriaus Vlado Jakubėno 110-ies metų jubiliejus. Tuomet kompozitoriaus kūrybą Kauno valstybinis choras atliko Biržų pilies menėje. Manau, kad festivalio šeimininkų gebėjimas šiais laikais, kai vis intensyvėja emigracijos ir globalizacijos procesai, atsigręžti į savo krašto kultūrą, muzikines tradicijas, atverti savojo kultūrinio paveldo klodus ir įtaigiai pristatyti juos klausytojui, Biržuose vykstantį festivalį daro unikalų ir išties patrauklų.

Ar šių metų festivalis turi išskirtinę idėją ar koncepciją?

  1. Petronytė:Šių metų festivalis skirtas kamerinei muzikai.

Spalio 3 d. Biržų kultūros centre Kauno valstybinis choras klausytojams dovanos koncertą „Lietuviškos muzikos paletė“. Lietuviškos muzikos repertuaras itin platus ir įvairiapusis. Kuo remiantis buvo sudaryta konkreti šio koncerto programa? Ką bus siekiama atskleisti klausytojams?

  1. Klevečka:Renkant „Lietuviškos muzikos paletės“ spalvas, visų pirma, stengtasi pristatyti žymiausius iš Biržų krašto kilusius muzikus, todėl koncerte skambės Pabiržėje gimusių muzikų – Broniaus ir Antano Budriūnų, biržiečio Vlado Jakubėno kūryba. Prisiminta ir tai, jog šį rudenį minimos 115-osios A. Budriūno, kurio vadovaujamoje klasėje Lietuvos muzikos akademijoje mokėsi ir choro vadovas Petras Bingelis, gimimo metinės. Tiek Lietuvoje gyvenusio A. Budriūno, tiek nemažą gyvenimo dalį išeivijoje praleidusių B. Budriūno ir V. Jakubėno kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas gimtajam kraštui, apdainuojamas jo gamtos grožis, istorijos didybė, stipriai juntamas gimtinės ilgesys. Taigi į „Lietuviškos muzikos paletę“ stengėmės įlieti kuo daugiau spalvų ir tonų, būdingų pačiam Biržų kraštui.

Įsivaizduokite situaciją, kad smalsiam užsieniečiui žodžiais turėtumėte apibūdinti tą „Lietuviškos muzikos paletę“. Koks būtų jos koloritas?

  1. Klevečka:Lietuviškos muzikos paletė veikiausiai daug kuo primena mūsų krašto gamtą. Galbūt retai kada susimąstome apie tai, kad, tarkime, savo didinga praeitimi ir architektūra, menu taip traukiantys pietų Europos kraštai, deja, negali pasigirti tokia metų laikų, spalvų ir nuotaikų kaita, kokia būdinga mūsų kraštui. Mūsų muzikinėje paletėje taip pat nestinga spalvų ir įvairovės. Stengėmės įtraukti įvairių epochų lietuvių muziką, todėl programoje skambės ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ir tarpukariu bei XX a. viduryje rašę kompozitoriai, ir moderniąją lietuvių muziką atstovaujantys Vladas Švedas, Vaclovas Augustinas. Manau, kad kontrastų neturėtų stigti ir šios muzikos perteikiamose nuotaikose: skambės ir lyriniai kūriniai, tarytum primenantys melancholišką Lietuvos peizažą, tačiau netruks ir optimizmu pasižyminčių kompozicijų.

Kuo Kauno valstybinis choras patrauklus Biržų festivalio publikai?

  1. Petronytė: Su Kauno valstybiniu choru ir jo vadovu Petru Bingeliu festivalio klausytojus bei rengėjus sieja nemažas pluoštas prasmingų bendrai įgyvendintų koncertinių projektų. Pirmajame festivalyje 1998 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru choras atliko Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Minint 100-ąsias ir 110-ąias kompozitoriaus Vlado Jakubėno gimimo metines skambėjo choro atliekami šio kompozitoriaus choriniai opusai. Šiemet dėmesys choro programoje, kuri bus atlikta festivalio metu, sutelktas į iš Biržų krašto kilusių brolių Budriūnų chorinę muziką. Manau, jog ilgametis bendradarbiavimas, dėmesys Biržų krašto kompozitorių kūrybiniam palikimui ir jo puoselėjimas lemia tai, kad choras festivalio klausytojų visada šiltai sutinkamas.

Ko palinkėtumėte festivaliui ateityje?

  1. Klevečka: Linkėtume ir toliau likti ištikimiems savo užsibrėžtam tikslui – Šiaurės Lietuvos regiono klausytojams kasmet pristatyti ambicingą, įvairią, intriguojančią festivalio programą, užtikrinti, kad festivalio renginiuose apsilankęs klausytojas, gerus įspūdžius ir emocijas išsaugotų iki kitų metų festivalio ir vėl noriai į jį sugrįžtų.
  2. Petronytė: Puikių menininkų atliekamos muzikos, nes muzika – garsuose prabėgantis laikas, bendravimas dalinantis tuo, ką turime geriausio. Sau ir atlikėjams norisi palinkėti paties brangiausio – klausytojo ir atlikėjo dialogo, pasiekiančio slapčiausias sielos kerteles, nepamirštamų išgyvenimų ir pažinimo džiaugsmo.

Ačiū už pokalbį.

kaunas_birzai

 

Tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“ Jonavoje ‒ jau XIII-asis

Jonavos teatro jaunimas
Jonavos teatro jaunimas

Tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“ Jonavoje ‒ jau XIII-asis

„Jonava, turėdama tokį festivalį kaip „Aidas“, tapo Lietuvos mėgėjų teatrų centru“ (Klaipėdos Universiteto docentas Gediminas Šimkus)

„Aidas“ – vienintelis festivalis Lietuvoje, skirtas kraštiečio dramaturgo Raimundo Samulevičiaus atminimui, jo kūrybos populiarinimui, tuo pačiu – lietuviškosios dramaturgijos propagavimui.  1993 m. režisieriaus Jono Andriulevičiaus inicijuotas ir kas dveji metai Jonavos savivaldybės teatro jėgomis organizuojamas „Aidas“ sparčiai peraugo vietinio renginio ribas: dėl plačios edukacinės veiklos forumu vadinamas renginys pritraukia ne tik geriausius Lietuvos mėgėjų teatrus, bet ir bendraminčius iš kitų kraštų, užsienio šalių. Tai svarbus suvažiavimas Lietuvos ir užsienio mėgėjų teatro dalyviams, kuriame vyksta keitimasis patirtimi, aktyvus mokymasis, socialinis bendravimas. Jis įtrauktas į pasaulinės mėgėjų teatro sąjungos AITA/IATA renginių planą kaip atitinkantis tarptautiniams renginiams keliamus reikalavimus, pripažintas ir respublikiniu mastu: LR Kultūros ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-687 forumas „Aidas“ patvirtintas prioritetiniu mėgėjų meno 2015‒2017 m. renginiu.

Iki šiemetinio, XIII-ojo „Aido“, Jonavos krašto gyventojams ir svečiams parodyti 74 Lietuvos teatrų spektakliai bei 26 užsienio kolektyvų darbai iš Ispanijos, Danijos, Latvijos, Rusijos, Islandijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, JAV, Slovakijos, Azerbaidžano ir kt. (išsamias visų „Aido“ forumų programas galima rasti www.jonavosteatras.lt/projektai/Aidas).

Jonavos rajono savivaldybės teatro organizuojamas „Aidas“ garsėja ne vien stipriais ir savitais pasaulinio garso spektakliais, bet ir plačia edukacine programa, skatinančia intelektinės ir kūrybinės raiškos potencialą, ugdančia novatoriškumą ir plečiančia akiratį. Kolektyvai į „Aidą“ mielai vyksta ne tik vaidinti: forumo metu profesionaliai aptariami spektakliai, dalyvaujant ekspertams KU dėstytojui doc. G. Šimkui, KU režisūros katedros vedėjai dr. doc. D. Vaigauskaitei, LLKC teatro poskyrio vadovei I. Maciulevičienei, VDU dėstytojai teatrologei V. Truskauskaitei, Allai Zorinai (Rusija) ir kt.; kūrybines laboratorijas vedė garsūs teatro meno autoritetai J. Vaitkus, G. Padegimas, V. Bagdonas, V. Masalskis, Rusijos teatro akademijos docentai O. Snopkovas, O. Volyncevas, režisierius Lazlo Lukascius iš Vengrijos. Per „Aido“ dienas Jonavoje Lietuvos mėgėjų teatro bendruomenei sudaroma galimybė dalyvauti seminaruose-praktikumuose: virš 350 dalyvių jau gavo Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, klausytasi įžymių lektorių, kritikų, vyko susitikimai su dramaturgais ir jų kūrybos nagrinėtojais K. Urba, N. Indriūnaite, E. Ignatavičium ir kt. Nuo 2001 m. organizuojant forumo edukacines programas bendradarbiaujama su Klaipėdos  ir Vytauto Didžiojo universitetais.

Už visos šios statistikos slepiasi ilgas, nuoseklus ir įtemptas viso Jonavos teatro kolektyvo darbas. „Aidui“ ir „Aide“ atsidavę dirba visi teatro aktoriai, siekdami  sukurti šiltą, šeimynišką, svetingą, draugišką ir jaukią atmosferą. „Jūs kuriate teatrinio bendravimo erdvę, kuri jungia, o ne skiria žmones. Taip suprantu teatro paskirtį“ – padėkos laiške „Aido‘‘ forumo organizatoriams rašė teatrologė Vitalija Truskauskaitė.

Akimirka iš Jonavos teatro spektaklio.
Akimirka iš Jonavos teatro spektaklio.

XIII TARPTAUTINIS TEATRŲ FORUMAS „AIDAS 2017“ RUGSĖJO 20-23 DIENOMIS (PROGRAMA)

Rugsėjo 20 d. 18.00 Jonavos sporto arenoje (trečiadienis) Tarptautinio teatrų forumo „Aidas 2017“ atidarymas.

Rugsėjo 21 d. 16.00 Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje (ketvirtadienis) Jonavos rajono savivaldybės teatro jaunimo grupė ir Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ugdytiniai. V. V. Landsbergis „Uodų pasakos“, rež. Živilė Martinaitienė.

Įėjimas nemokamas.

18.00 Ukmergės kultūros centre Charkovo teatras „Publicistas“ (Ukraina). A. Jablonskaja „Gal ir apie“ (rusų kalba), rež. Ana Oniščenko ir Konstantinas Vasiukovas.

Bilieto kaina 4,35 Eur. Bilietai parduodami Ukmergės kultūros centro kasoje, tel. (8 646) 90230, darbo laikas II-V 15.00-19.00.

Rugsėjo 22 d. 11.00 Jonavos kultūros centro mažojoje salėje (penktadienis) ir 13.00 Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“. R. Katinaitė-Lumpickienė „Pasakų vežėčios“, rež. Janina Baldauskienė.

Bilieto kaina 2,90 Eur. Bilietų užsakymas ir informacija tel. (8 349) 62085 arba el. paštu.

16.00 Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios požemyje Jonavos rajono savivaldybės teatras. J. Andriulevičius „Eik!“, rež. JonasAndriulevičius.

Įėjimas su kvietimais, kreiptis tel. (8 670) 85505.

18.00 Jonavos r. Juškonių kultūros centre Kelmės mažasis teatras. Keturakis ,,Amerika pirtyje“, rež. Algimantas Armonas.

Įėjimas nemokamas.

20.00 Punsko teatras „Aurora“ (Lenkija). V. V. Landsbergis „Vilis“, rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Įėjimas nemokamas.

Rugsėjo 23 d. 13.00 Jonavos r. Juškonių kultūros centre (šeštadienis) Rezeknės teatras (Latvija). D. Čepauskaitė „Pupos“, rež. Mara Zalaiskalns.

Įėjimas nemokamas.

16.00 Jonavos sporto arenoje Birštono Vienkiemio teatras. S. Kymantaitė-Čiurlionienė „Kuprotas oželis“, rež. Beata Klimavičienė.

Įėjimas nemokamas.

19.00 Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje Mažeikių Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras. K. Voityla „Jobas“ (Senojo Testamento drama), rež. Airida Lementauskienė.

Įėjimas nemokamas.

Arčiau nei arti

arabu

„TEATRIUKO“ aktoriai ir studijos „JUOKDARYS“ moksleiviai kviečia pažinti tai, kas yra arčiau nei arti

Teatras vaikams „Teatriukas“ jau dvidešimt metų nuotaikingai vaidina, muzikuoja ir skaito įdomias istorijas. 1997 m. baigę studijas Vilniaus Universitete ir drauge su kolegomis įkūrę „Teatriuką“, aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas puoselėja pagrindines trupės vertybes: paprastai ir išradingai perteikti žiūrovui svarbiausius dalykus – meilę artimui, kasdienybės grožio ir pasaulio spalvų magiją, siekiant paskatinti kurti bei tuo dalintis. Aktoriai kuo puikiausiai žino, kad gražiausi žiedai išauga iš pačių mažiausių sėklyčių, tad naujas menininkų iššūkis – susipažinti su arabų kultūra ir ją pristatyti Lietuvoje.

Idėja surengti edukacinę programą vaikams kilo apsilankius Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuriame gyvena skirtingomis kalbomis kalbantys gyventojai. Susitikimo metu vieni iš karto dalyvavo siūlomose veiklose, o kiti buvo nedrąsūs, nes nesuprato kalbos. Tuomet menininkai suvokė, kad tai puiki proga pažinti arabų kultūrą, susidraugauti su žmonėmis iš kitų šalių ir prisidėti prie to, kad vaikai, išgyvenę pabėgėlio dalią, pasijustų Lietuvoje ramiau ir saugiau.

Prisijungus prie Anna Lindh fondo Lietuvos tinklo iniciatyvos buvo parengta speciali veikla programai „Arabų kultūros dienos 2017“. Su vaikais geriausiai susikalba vaikai, tad į šį projektą „Teatriukas“ pakvietė Antakalnio gimnazijos moksleivių teatro studiją „Juokdarys“. Studijos vadovė Aušra Grendaitė ir moksleiviai, sėkmingai dalyvavę įvairiuose projektuose bei festivaliuose, sukūrė spektaklį pagal A.Liobytės pasaką „Kuršiukas“, kuriame jautriai vaizduojama Baltijos pakrantės žvejo ir sultono dukters jausmų istorija. Po moksleivių spektaklio „Teatriuko“ aktoriai kviečia žiūrovus pažinti arabų kultūros ženklus mūsų gyvenime, išgirsti tų kraštų muziką ir užuosti paslaptingus rytiečių aromatus. Edukacinė veikla skatina pamąstyti, apie tai, kad nors ir esame toli vieni nuo kitų – svajonės ir pasakos yra beveik apie tą patį.

Nemokamas spektaklis „Kuršiukas“ ir teatrinės edukacinės veiklos rugsėjo mėnesį vyks Vilniuje, Kirtimų kultūros centre, Kauno įvairių tautų kultūrų centre, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje, bus vaidinama Romų bendruomenės vaikams ir kitose erdvėse.

„Teatriuko“ inicijuojamus pasirodymus, kurie yra programos „Arabų kultūros dienos 2017“ dalis, remia Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Erdves suteikia partneriai Lietuvos Teatro, Muzikos ir kino muziejus, Kirtimų Kultūros centras, Kauno įvairių tautų kultūrų centras ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centras.

„Arabų kultūros dienos“ rugsėjo 12‒16 dienomis vyks Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Šis renginių ciklas suburs menininkus, muzikantus, dėstytojus, žurnalistus, rašytojus bei valstybių atstovus iš Omano, Saudo Arabijos, Irako, Sirijos ir Palestinos. Anos Lindh fondo tinklo nariai organizuos edukacinę ir kultūrinę veiklą: paskaitas, literatūros vakarus, parodas, seminarus, sportinius renginius bei daugelį kitų renginių, kuriais bus siekiama supažindinti su arabų kultūriniu arealu.

 

Programa ir daugiau informacijos: arabiccultureforum.wixsite.com/arabudienos

 

Organizatoriai Anna Lindh fondas-Lietuvos tinklas, Užsienio reikalų ministerija ir kt.

VšĮ „Teatriukas“ informacija

tel.: +37068604303, www.teatriukas.lt

 

Kino stovykla: sveiki atvykę į gamtą, kiną ir antropoceną

594a69fca1bd5

Kino stovykla: sveiki atvykę į gamtą, kiną ir antropoceną

Šiemet kino stovyklos rengėjai dalyvius pasitinka ne už kalnų klasika tapsiančiu šūkiu: „Sveiki atvykę į antropoceną“. Renginyje, kuriame kasmet nagrinėjama kita tyrimų sritis, šįkart kviečiama kalbėti apie gamtos ir žmogaus ryšį kine. Šiuo tikslu su Kino stovyklos dalyviais susitiks garsūs menininkai ir teoretikai: filmų kūrėjai Denisas Côté (Kanada), Benas Riversas (Jungtinė Karalystė), Joshua Bonetta (JAV), Pavelas Wojtasikas (Lenkija), ekologijos filosofas Timothy Mortonas (Rice universitetas, JAV), kino teoretikas Tiago de Luca (Voriko universitetas, Jungtinė Karalystė) bei būrys Lietuvos kino ir šiuolaikinio meno padangės žvaigždžių. VšĮ „Meno avilys“ rengiama Kino stovykla vyks buvusiame Antalieptės vienuolyne paskutinį liepos savaitgalį (27–30 d.).

594a6990bffa3

„Šių metų kino stovyklos tema – tai reakcija į ekologines ir politines pasaulio tendencijas. Neribotas gamtos išnaudojimas yra pasiekęs tokį mastą, kad žmogaus veikla prilygsta gamtos stichijai. Tai naujas Žemės istorijos etapas – mūsų gyvenama geologinė epocha, vadinama antropocenu“, – reziumavo vienas iš Kino stovyklos organizatorių, kino teoretikas Lukas Brašiškis (Niujorko universitetas). Jo teigimu, Kino stovykla į aktualią temą siūlo žvelgti per kino pavyzdžius ir taip permąstyti gamtos ir žmogaus ryšį antropoceno epochoje bei diskutuoti ekologijos, gamtos, gyvūnijos ir kino gamtiškumo temomis.

Režisierius D. Côté Kino stovykloje pristatys savo dokumentinį filmą „Bestiariumas“ (Bestiaire, 2012), filmuotą zoologijos sode. Kino kritikų itin vertinamas D. Côté dėl originalaus braižo yra apdovanotas prestižiniuose Berlyno, Lokarno kino festivaliuose. Režisierius teigia: „Žmonės svarbu turėti aiškias taisykles ir primesti savo tvarką. Tačiau man į zoologijos sodą norėjosi pažvelgti kitu būdu – parodyti gyvūnus kaip iš konteksto išimtus paveiksliukus, tačiau nieko nepasakoti. Sukurti paprastą filmą, galintį suintriguoti keturmetį. Čia ir slypi triukas – publikai reikia žinutės. „Bestiariumas“ – paklusnus kaip gyvūnas, kuris tik ir laukia būti žiūrimas, įvardytas, kategorizuotas.“ Filmo peržiūra ir diskusija su režisieriumi įvyks penktadienio vakarą.

594a6a01862f0

Šeštadienio vakare laukia Venecijos kino festivalyje apdovanoto britų menininko B. Riverso filmų peržiūra, po kurios – klausimų ir atsakymų sesija. Jis teigia, jog kurdamas filmus stengiasi sulieti du pasaulius – realųjį ir vaizduotės: „Mane domina vaiduoklių istorijos, tik jas suprantu ne kaip pasakojimus apie dvasias, bet kaip tam tikroje vietoje išlikusią istoriją. Tai gali būti nebegyvenamose patalpose aptikti žmogaus pėdsakai arba kadaise plėtotos, bet dabar apleistos industrijos likučiai, kuriuos tuoj pasiglemš žmogaus pastangas slepianti gamta.“

Taip pat Kino stovykloje pranešimus skaitys kino kritikas Narius Kairys, L. Brašiškis, įvyks susitikimas su režisiere Akvile Anglickaite bei jos filmo „Ežerų dugne“ peržiūra. Penktadienį renginio dalyviai taps pirmaisiais, kurie turės progą užmesti akį į kol kas niekur nedemonstruotą Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ ištrauką, taip pat galės susipažinti su režisiere Aiste Žegulyte ir jos būsimu filmu „Apie žmones, žvėris ir daiktus“, sudalyvauti kūrybinėse filmų kūrėjo J. Bonettos dirbtuvėse „Klausantis gamtos“, vakarėjant susitikti su filmų kūrėju P. Wojtasiku ir skirti laiko jo filmo „Kiaulės“ (Pigs, 2010) peržiūrai.

Šeštadienį pradės filosofės Audronės Žukauskaitės (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) pranešimas, vėliau – susitikimas su kino teoreriku T. de Luca, kuris aptars pasaulio pabaigos vaizdavimą Nikolauso Geyrhalterio kino juostoje „Homo Sapiens“ (2016), taip pat išgirsime filosofo T. Mortono paskaitą, įvyks susitikimas su menininke Emilija Škarnulyte.

Sekmadienį Kino stovyklą vainikuos susitikimas su kūrėjais Rugile Barzdžiukaite ir Dovydu Korba, kurių filmo „Rūgštus miškas“ premjeros Lietuvos žiūrovai jau nekantriai laukia, taip pat J. Bonnettos filmo „Jūra jūra“ (El Mar la Mar, 2017), šiemet pristatyto Berlyno kino festivalyje, peržiūra, galiausiai – jungtinė diskusija „Kinas antropoceno amžiuje“ su D. Côté, M. Survila, B. Riversu, J. Bonnetta, P. Wojtasiku, R. Barzdžiukaite, D. Korba, A. Anglickaite, E. Škarnulyte.

Aštuntus metus iš eilės vykstanti Kino stovykla – neformali kino kūrėjų, kritikų, kinotyrininkų, studentų ir žiūrovų diskusijų erdvė. Šiemet VšĮ „Meno avilio“ rengiama Kino stovykla „Sveiki atvykę į Antropoceną“ vyks liepos 27‒30 d. Antalieptėje (Zarasų raj.) įsikūrusiame „Inovatorių slėnyje“. Dalis pranešimų bus skaitomi anglų kalba. Renginio partneriai – „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuras Lietuvoje, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, „Video projektai“, VšĮ „Inovatorių slėnis“. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos kultūros ministerijos.

594a69ff539c3

Visą Kino stovyklos programą ir informaciją apie bilietus rasite www.kinostovykla.lt.

Nuotraukos organizatorių.