Category Archives: Skelbimai, informacija

Vilniuje įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“

"Karaliauk" programa
“Karaliauk” programa

Vilniuje įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“

Lapkričio 6 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) įvyks pirmasis moksleivių teatrų festivalis „Karaliauk!“, kuris sukvies įvairaus amžiaus mokinius iš sostinės, Plungės ir Skapiškio. Festivalyje taip pat dalyvaus ir neįgaliųjų teatro trupė.

Važimėliai - ne kliūtis vaidinti!
Važimėliai – ne kliūtis vaidinti!

Festivalį organizuoja Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“ – seniausia teatro studija Lietuvoje, kuri daugybei kūrybingų Lietuvos teatro asmenybių buvo dramos meno pradžiamokslis (prisimintini pirmieji: menininkas Saulius Vaitiekūnas, a. a. Vytautas Kernagis, kino kritikė Izolda Keidošiūtė ir kiti). Teatro studijos „Elementorius“ įkūrėja, aktorė Valerija Marcinkevičiūtė -Karalienė (1926–2010) mokiniams sakydavo: „Jei esi scenoje, – karaliauk!“. Taip gimė festivalio pavadinimas.

"Elementoriaus" jaunesnieji.
“Elementoriaus” jaunesnieji.

Festivalis „Karaliauk!“ (meno vadovai – Eglė ir Gediminas Storpirščiai) kviečia žiūrovus susipažinti su aukščiausius Lietuvos mėgėjų teatrų apdovanojimus pelniusiais teatrais. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro „Improvizacinio skaitymo grupė“ parodys spektaklį „Permainų medis“ (pagal N. Gumiliovą, rež. G. Storpirštis), Vilniaus kultūros centro teatro studija „Elementorius“ – spektaklius „Pasakojimai apie laimę“ (rež. E. Storpirštienė ir G. Urniežiūtė) ir „Mano Vilnius“ (rež. E. Storpirštienė), Skapiškio vaikų ir jaunimo teatro studija „Ku-kū“ – spektaklį „Mintys apie Lietuvą“ (rež. V. Vadoklytė), Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Saula“ – vaidinimą „Kita mokykla“ (pagal M. Nastaravičiaus pjesę, rež, S. ir R. Matuliai), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro studija „N-7“ – spektaklį „Oskaras“ (pagal E. E. Schmitt kūrinį „Oskaras ir ponia Rožė“, rež. J. Matekonytė-Antanėlienė).

Vaidintojai iš Plungės
Vaidintojai iš Plungės
...ir iš Skapiškio.
…ir iš Skapiškio.

Vaidinimus aptars Gediminas Storpirštis, teatro kritikai Aistė Verpečinskaitė ir Ridas Viskauskas. „Spektaklis gimsta tik aktoriams susitikus su žiūrovais. Neturint savo salės, sostinėje tokius renginius organizuoti labai sunku. Festivalis – nekomercinis, įėjimas į spektaklius – laisvas. Tikimės, kad festivalis taps tradiciniu. Be vaikų ir jaunimo teatro studijų, kurios pažadina jaunuolių norą kurti, nebūtų ir profesionalių teatrų“, – sako G. Storpirštis.

Daugiau informacijos apie festivalio programą: www.vilniuskc.lt.

VKC teatro studijos „Elementorius“ informacija. Nuotraukos iš organizatorių archyvo.

 

 

Vilniuje septintą kartą susiburs neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Latvijos

Begaso-prizas

Vilniuje septintą kartą susiburs neįgaliųjų teatrai iš Lietuvos ir Latvijos

Spalio 19 d. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga (LŽNS) Vilniaus lenkų kultūros namuose organizuoja VII tarptautinį neįgaliųjų teatrų festivalį konkursą „Begaso“ prizui laimėti.

Visuomeninė organizacija LŽNS jungia organizacijas, dirbančias neįgalių žmonių integracijos srityje. LŽNS prezidentė Rasa Kavaliauskaitė pažymi: „Neįgaliems žmonėms svarbu būti pastebėtiems, pripažintiems, reikalingiems. Gera publikos reakcija pakylėja neįgaliuosius, kurie nemažai laiko gyvena uždarą gyvenimą. Meno kolektyvas neįgaliam žmogui tampa tarsi antra šeima, kurioje jis gauna didžiulę gerų emocijų puokštę.“

Nuolat festivalyje dalyvaujantis molėtiškis poetas Robertas Pikčiūnas sako: „Festivalis – puiki galimybė parodyti bendros kūrybos vaisius ir pamatyti bei įvertinti bičiulių iš visos Lietuvos darbus.“ O kaunietė, judesio teatro atstovė Ernesta Žemaitytė džiaugiasi gerėjančia sveikata: „Šiame festivalyje dalyvauju daug metų. Laimėjome ne vieną „Begasą“. Pirmasis laimėtas dar man sunkiai judant vežimėlyje, dabar žengiu į sceną savo kojomis.“

Festivalyje dalyvauja įvairias negalias turintis artistai – judėjimo, regos, klausos ir kitas.

Dėl didžiojo „Begaso“ prizo varžysis 10 teatrų

Atidarant festivalį jo dalyvius žada pasveikinti LR  socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, LŽNS prezidentė R. Kavaliauskaitė ir lenkų neįgaliųjų asociacijos ,,LitPolinva“ pirmininkas Gžegožas Saksonas. Renginį ves LŽNS muzikinio teatro trupės ,,Impulsas“ atlikėjai ir aktorė Saulė Degutytė.

Festivalio meno vadovė Snieguolė Dikčiūtė teigia: „Norime mažinti neįgalių žmonių socialinę atskirtį, kelti neįgaliųjų teatrų profesionalumo lygį, formuoti visuomenės pozityvius pokyčius kultūrinėje ir socialinėje srityse bei praplėsti teatro teritorijos ribas. Džiaugiamės, kad šiemet pavyko užmegzti bendradarbiavimo ryšius ir su Latvijos teatru.“

Vertinimo komisija (pirmininkas – režisierius Vitalijus Liubota iš Ukrainos, aktoriai Rasa Kulytė – Polini ir Saulius Čėpla, teatro apžvalgininkas Ridas Viskaukas) visas festivalio trupes apdovanos mažomis „Begaso“ skulptūrėlėmis (autorius tautodailininkas Eugenijus Paukštė), o sėkmingiausiai pasirodžiusiai įteiks didįjį „Begasą“.

Tradiciškai festivalyje išsiskiria judesio spektakliai. Vilniaus m. biudžetinės įstaigos dienos centro „Šviesa“ teatro terapinė trupė TTT parodys spektaklį ,,Parduotas brolis“ (rež. Silvijana Bilskytė), VšĮ „Kurčiųjų reabilitacijos centro“ liaudies teatras ,,Mimika“ – judesio miniatiūrą ,,Vanduo – tai gyvybė“ (rež. Titas Varnas), o Kauno neįgalaus jaunimo užimtumo centro ,,Plastinės dramos teatriukas“ – fantaziją Vincento van Gogo paveikslų temomis ,,Mergina baltume“ (rež. Virginijus Bortkevičius)..

Žiūrovus į komedijos stichiją panardins sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos ,,Plungės viltis“ teatro grupės „Kaukė“ vaidinimas ,,Baba ir brolis“ (vadovė Romualda Šimkuvienė), Molėtų krašto žmonių su negalia sąjungos bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Molėtų filialo trupės „Molėtuvka“ vaidinimas ,,Noriu į Molėtuvką“ (vadovas Pranas Pliuška), Klaipėdos regos ugdymo centro socialinio ugdymo skyriaus teatro trupės ,,Palėpė“ pasaka ,,Amatą mokėsi – išsigelbėsi“ (vadovės Marcelė Danutė Balčiūnienė ir Loreta Aukštuolienė).

Kai kurie teatrai kūrybinės atramos ieško lietuvių literatūroje. Vilniaus neįgaliųjų dienos centro improvizacinio skaitymo grupė ,,Lyra“ žiūrovams pasiūlys trumpas istorijas pagal Kęstučio Kasparavičiaus knygą ,,Apie daiktus“ (vadovai Darius Rakauskas ir Stanislovas Karalius), Lavėnų socialinės globos namų teatro trupė – inscenizaciją pagal Petro Cvirkos apsakymą ,,Kurpės“ „Tarnaitės Domicelės gyvenimo istorija“ (vadovas Sigitas Paliulis), Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro dramos studija ,,Arka“ – spektaklį ,,Barbora pasiskubino“ (pagal Liudvikos Didžiulienės – Žmonos kūrinį; vadovė Rima Žostautienė).

Festivalyje pirmą kartą dalyvaus svečiai iš Latvijos pozityvių žmonių teatras ,,Be sienų“ suvaidins jausmingą spektaklį ,,Kitoks iš Noterdamo“  (vadovė Zanda Vitola).

Įėjimas į renginį – laisvas. Kultūrinę iniciatyvą parėmė Lietuvos kultūros taryba, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, Lenkų neįgaliųjų asociacija ,,LitPolinva“, VšĮ ,,Juodosios keramikos centras“. VšĮ ,,Stalo Teatras“, Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

 

LŽNS informacija

Biržų festivalyje – rudeniškai spalvinga lietuviškos chorinės muzikos paletė

Nuotrauka iš organizatorių archyvo.
Kauno valstybinis choras. Nuotrauka iš organizatorių archyvo.

Biržų festivalyje – rudeniškai spalvinga lietuviškos chorinės muzikos paletė

Rasa Aukštuolytė

Rugsėjo 26–spalio 24 d. Biržus užplūs žinomi atlikėjai. Beveik mėnesį truksiančiame Šiaurės Lietuvos muzikos festivalyje bus surengti devyni nemokami koncertai, kuriuos klausytojams dovanos atlikėjai ne tik iš šio krašto, bet iš visos Lietuvos. 1998 m. pirmą kartą surengtą festivalį pastaraisiais metais organizuoja altininkas Mantas Makrickas ir Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos direktorės pavaduotoja Ramutė Petronytė.

Dažnas festivalio svečias – Kauno valstybinis choras, diriguojamas Petro Bingelio, spalio 3 d. Biržų kultūros centre surengs spalvingą koncertą „Lietuviškos muzikos paletė“. Apie šios paletės spalvas bei festivalio organizavimo ypatumus kalbamės su viena iš rengėjų – Ramute Petronyte bei Kauno valstybinio choro viešųjų ryšių atstovu Rimantu Klevečka.

Šiaurės Lietuvos muzikos festivalis „Biržai“ yra tapęs neatsiejama Aukštaitijos regiono tradicija. Kokios buvo pirmosios patirtys rengiant festivalį ir kaip jis atrodo šiandien?

Ramutė Petronytė: Biržai – miestas, turintis senas istorines bei kultūrines tradicijas. Nuo pat Biržų muzikos mokyklos įkūrimo 1956 m. čia nuolat vykdavo klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su žymiais atlikėjais. 1998 m. drauge su muzikologu Viktoru Gerulaičiu inicijavome pirmąjį Šiaurės Lietuvos muzikos festivalį „Biržai“. Biržų pilies menės ir jos aplinka, miesto bažnyčių bei kultūros centro erdvės sudarė galimybes pasikviesti koncertuoti įvairius atlikėjus, orkestrus ir chorus. Gražia festivalio tradicija tapo jaunų ir talentingų iš šio krašto kilusių atlikėjų bei muzikų pristatymas. 2004–2010 m. festivalis nevyko, tačiau 2011 m. jį atgaivinti nutarė biržietis altininkas Mantas Makrickas. Nuo tada festivalis rengiamas kasmet ir sulaukia tiek atlikėjų, tiek klausytojų palankių atsiliepimų .

Rimantas Klevečka: Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų renginys buvo ir išlieka pakankamai ambicingas, siekia į unikalias Biržų erdves pasikviesti koncertuoti geriausius, aukščiausiu meistriškumu pasižyminčius atlikėjus ir tuo tikrai nenusileidžia muzikos festivaliams, vykstantiems didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Manau, kad laikui bėgant festivalio rengėjai festivalio programą praturtino įvairių epochų, žanrų ir stilių muzika, pakvietė unikalių atlikėjų, todėl renginys tapo išties įvairiapusis ir įdomus.

Kauno valstybinis choras – dažnas festivalio dalyvis. Kas traukia kolektyvą grįžti į Biržus?

  1. Klevečka:Biržai – unikalus Lietuvos kampelis, alsuojantis iki šiol gyva iškiliųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – Radvilų, Tiškevičių istorija, jų kurtu ir puoselėtu architektūriniu, kultūriniu, taip pat ir muzikos paveldu. Prasminga, kad festivalio rengėjai tartum priartina garbingą ir išskirtinę šio krašto praeitį kasmet pakviesdami koncertams į ypatingą aurą turinčias erdves – kunigaikščius Radvilas menančią Biržų pilies menę, grafų Tiškevičių pastangomis statytą, florentiečio architekto Cezario Anikinio projektuotą katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje darniai susipina baroko ir klasicizmo bruožai, ar įstabia neogotika žavinčią evangelikų reformatų šventovę. Užsiminus apie šį Radvilų platintą tikėjimą, dera pasakyti, kad viešnagė Biržuose šiemet įgyja ypatingos prasmės ir dėl to, kad visas pasaulis, o kartu ir Lietuva iškilmingai mini 500 metų Reformacijos judėjimo jubiliejų. Šis judėjimas paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir kultūroje, davė pradžią spausdintam lietuviškam žodžiui, o Biržai ir šiandien yra vienas didžiausių ir svarbiausių reformatų centrų Lietuvoje. Mėginant apibrėžti, kas skatina chorą vėl grįžti į Biržų kraštą, negalima nepaminėti ir turtingų muzikinių Biržų tradicijų. Šis kraštas Lietuvai davė nemažai iškilių kompozitorių ir chorvedžių, o jų palikimas ir šiandien stropiai puoselėjamas Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos bendruomenėje. Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad biržiečiai išties nuoširdžiai myli chorinę muziką. Tai akivaizdžiai patvirtina Biržuose susibūrusių chorų gausa. Todėl Biržuose choras jaučiasi laukiamas ir visuomet yra svetingai sutinkamas. Dar viena svari priežastis atvykti į Biržus – šiemet minimos bene svarbiausios kultūrinės miesto erdvės, su kuria chorą sieja ilgametis bendradarbiavimas – Biržų kultūros centro 25-osios veiklos metinės.

Choras dalyvauja gausybėje įvairių renginių bei festivalių. Kuo šis yra savitas ir skiriasi nuo kitų muzikos festivalių?

  1. Klevečka: Biržuose rengiamas festivalis išsiskiria ypatingu dėmesiu ir jautrumu lietuviškai muzikai bei žodžiui ir, visų pirma, savojo krašto kūrėjams. Prieš kelerius metus festivalyje iškilmingai paminėtas Biržuose gimusio, o vėliau išeivijoje gyvenusio kompozitoriaus Vlado Jakubėno 110-ies metų jubiliejus. Tuomet kompozitoriaus kūrybą Kauno valstybinis choras atliko Biržų pilies menėje. Manau, kad festivalio šeimininkų gebėjimas šiais laikais, kai vis intensyvėja emigracijos ir globalizacijos procesai, atsigręžti į savo krašto kultūrą, muzikines tradicijas, atverti savojo kultūrinio paveldo klodus ir įtaigiai pristatyti juos klausytojui, Biržuose vykstantį festivalį daro unikalų ir išties patrauklų.

Ar šių metų festivalis turi išskirtinę idėją ar koncepciją?

  1. Petronytė:Šių metų festivalis skirtas kamerinei muzikai.

Spalio 3 d. Biržų kultūros centre Kauno valstybinis choras klausytojams dovanos koncertą „Lietuviškos muzikos paletė“. Lietuviškos muzikos repertuaras itin platus ir įvairiapusis. Kuo remiantis buvo sudaryta konkreti šio koncerto programa? Ką bus siekiama atskleisti klausytojams?

  1. Klevečka:Renkant „Lietuviškos muzikos paletės“ spalvas, visų pirma, stengtasi pristatyti žymiausius iš Biržų krašto kilusius muzikus, todėl koncerte skambės Pabiržėje gimusių muzikų – Broniaus ir Antano Budriūnų, biržiečio Vlado Jakubėno kūryba. Prisiminta ir tai, jog šį rudenį minimos 115-osios A. Budriūno, kurio vadovaujamoje klasėje Lietuvos muzikos akademijoje mokėsi ir choro vadovas Petras Bingelis, gimimo metinės. Tiek Lietuvoje gyvenusio A. Budriūno, tiek nemažą gyvenimo dalį išeivijoje praleidusių B. Budriūno ir V. Jakubėno kūryboje ypatingas dėmesys skiriamas gimtajam kraštui, apdainuojamas jo gamtos grožis, istorijos didybė, stipriai juntamas gimtinės ilgesys. Taigi į „Lietuviškos muzikos paletę“ stengėmės įlieti kuo daugiau spalvų ir tonų, būdingų pačiam Biržų kraštui.

Įsivaizduokite situaciją, kad smalsiam užsieniečiui žodžiais turėtumėte apibūdinti tą „Lietuviškos muzikos paletę“. Koks būtų jos koloritas?

  1. Klevečka:Lietuviškos muzikos paletė veikiausiai daug kuo primena mūsų krašto gamtą. Galbūt retai kada susimąstome apie tai, kad, tarkime, savo didinga praeitimi ir architektūra, menu taip traukiantys pietų Europos kraštai, deja, negali pasigirti tokia metų laikų, spalvų ir nuotaikų kaita, kokia būdinga mūsų kraštui. Mūsų muzikinėje paletėje taip pat nestinga spalvų ir įvairovės. Stengėmės įtraukti įvairių epochų lietuvių muziką, todėl programoje skambės ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ir tarpukariu bei XX a. viduryje rašę kompozitoriai, ir moderniąją lietuvių muziką atstovaujantys Vladas Švedas, Vaclovas Augustinas. Manau, kad kontrastų neturėtų stigti ir šios muzikos perteikiamose nuotaikose: skambės ir lyriniai kūriniai, tarytum primenantys melancholišką Lietuvos peizažą, tačiau netruks ir optimizmu pasižyminčių kompozicijų.

Kuo Kauno valstybinis choras patrauklus Biržų festivalio publikai?

  1. Petronytė: Su Kauno valstybiniu choru ir jo vadovu Petru Bingeliu festivalio klausytojus bei rengėjus sieja nemažas pluoštas prasmingų bendrai įgyvendintų koncertinių projektų. Pirmajame festivalyje 1998 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru choras atliko Wolfgango Amadeus Mozarto „Requiem“. Minint 100-ąsias ir 110-ąias kompozitoriaus Vlado Jakubėno gimimo metines skambėjo choro atliekami šio kompozitoriaus choriniai opusai. Šiemet dėmesys choro programoje, kuri bus atlikta festivalio metu, sutelktas į iš Biržų krašto kilusių brolių Budriūnų chorinę muziką. Manau, jog ilgametis bendradarbiavimas, dėmesys Biržų krašto kompozitorių kūrybiniam palikimui ir jo puoselėjimas lemia tai, kad choras festivalio klausytojų visada šiltai sutinkamas.

Ko palinkėtumėte festivaliui ateityje?

  1. Klevečka: Linkėtume ir toliau likti ištikimiems savo užsibrėžtam tikslui – Šiaurės Lietuvos regiono klausytojams kasmet pristatyti ambicingą, įvairią, intriguojančią festivalio programą, užtikrinti, kad festivalio renginiuose apsilankęs klausytojas, gerus įspūdžius ir emocijas išsaugotų iki kitų metų festivalio ir vėl noriai į jį sugrįžtų.
  2. Petronytė: Puikių menininkų atliekamos muzikos, nes muzika – garsuose prabėgantis laikas, bendravimas dalinantis tuo, ką turime geriausio. Sau ir atlikėjams norisi palinkėti paties brangiausio – klausytojo ir atlikėjo dialogo, pasiekiančio slapčiausias sielos kerteles, nepamirštamų išgyvenimų ir pažinimo džiaugsmo.

Ačiū už pokalbį.

kaunas_birzai

 

Tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“ Jonavoje ‒ jau XIII-asis

Jonavos teatro jaunimas
Jonavos teatro jaunimas

Tarptautinis mėgėjų teatrų forumas „Aidas“ Jonavoje ‒ jau XIII-asis

„Jonava, turėdama tokį festivalį kaip „Aidas“, tapo Lietuvos mėgėjų teatrų centru“ (Klaipėdos Universiteto docentas Gediminas Šimkus)

„Aidas“ – vienintelis festivalis Lietuvoje, skirtas kraštiečio dramaturgo Raimundo Samulevičiaus atminimui, jo kūrybos populiarinimui, tuo pačiu – lietuviškosios dramaturgijos propagavimui.  1993 m. režisieriaus Jono Andriulevičiaus inicijuotas ir kas dveji metai Jonavos savivaldybės teatro jėgomis organizuojamas „Aidas“ sparčiai peraugo vietinio renginio ribas: dėl plačios edukacinės veiklos forumu vadinamas renginys pritraukia ne tik geriausius Lietuvos mėgėjų teatrus, bet ir bendraminčius iš kitų kraštų, užsienio šalių. Tai svarbus suvažiavimas Lietuvos ir užsienio mėgėjų teatro dalyviams, kuriame vyksta keitimasis patirtimi, aktyvus mokymasis, socialinis bendravimas. Jis įtrauktas į pasaulinės mėgėjų teatro sąjungos AITA/IATA renginių planą kaip atitinkantis tarptautiniams renginiams keliamus reikalavimus, pripažintas ir respublikiniu mastu: LR Kultūros ministro 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-687 forumas „Aidas“ patvirtintas prioritetiniu mėgėjų meno 2015‒2017 m. renginiu.

Iki šiemetinio, XIII-ojo „Aido“, Jonavos krašto gyventojams ir svečiams parodyti 74 Lietuvos teatrų spektakliai bei 26 užsienio kolektyvų darbai iš Ispanijos, Danijos, Latvijos, Rusijos, Islandijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, JAV, Slovakijos, Azerbaidžano ir kt. (išsamias visų „Aido“ forumų programas galima rasti www.jonavosteatras.lt/projektai/Aidas).

Jonavos rajono savivaldybės teatro organizuojamas „Aidas“ garsėja ne vien stipriais ir savitais pasaulinio garso spektakliais, bet ir plačia edukacine programa, skatinančia intelektinės ir kūrybinės raiškos potencialą, ugdančia novatoriškumą ir plečiančia akiratį. Kolektyvai į „Aidą“ mielai vyksta ne tik vaidinti: forumo metu profesionaliai aptariami spektakliai, dalyvaujant ekspertams KU dėstytojui doc. G. Šimkui, KU režisūros katedros vedėjai dr. doc. D. Vaigauskaitei, LLKC teatro poskyrio vadovei I. Maciulevičienei, VDU dėstytojai teatrologei V. Truskauskaitei, Allai Zorinai (Rusija) ir kt.; kūrybines laboratorijas vedė garsūs teatro meno autoritetai J. Vaitkus, G. Padegimas, V. Bagdonas, V. Masalskis, Rusijos teatro akademijos docentai O. Snopkovas, O. Volyncevas, režisierius Lazlo Lukascius iš Vengrijos. Per „Aido“ dienas Jonavoje Lietuvos mėgėjų teatro bendruomenei sudaroma galimybė dalyvauti seminaruose-praktikumuose: virš 350 dalyvių jau gavo Jonavos suaugusiųjų švietimo centro kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, klausytasi įžymių lektorių, kritikų, vyko susitikimai su dramaturgais ir jų kūrybos nagrinėtojais K. Urba, N. Indriūnaite, E. Ignatavičium ir kt. Nuo 2001 m. organizuojant forumo edukacines programas bendradarbiaujama su Klaipėdos  ir Vytauto Didžiojo universitetais.

Už visos šios statistikos slepiasi ilgas, nuoseklus ir įtemptas viso Jonavos teatro kolektyvo darbas. „Aidui“ ir „Aide“ atsidavę dirba visi teatro aktoriai, siekdami  sukurti šiltą, šeimynišką, svetingą, draugišką ir jaukią atmosferą. „Jūs kuriate teatrinio bendravimo erdvę, kuri jungia, o ne skiria žmones. Taip suprantu teatro paskirtį“ – padėkos laiške „Aido‘‘ forumo organizatoriams rašė teatrologė Vitalija Truskauskaitė.

Akimirka iš Jonavos teatro spektaklio.
Akimirka iš Jonavos teatro spektaklio.

XIII TARPTAUTINIS TEATRŲ FORUMAS „AIDAS 2017“ RUGSĖJO 20-23 DIENOMIS (PROGRAMA)

Rugsėjo 20 d. 18.00 Jonavos sporto arenoje (trečiadienis) Tarptautinio teatrų forumo „Aidas 2017“ atidarymas.

Rugsėjo 21 d. 16.00 Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokykloje (ketvirtadienis) Jonavos rajono savivaldybės teatro jaunimo grupė ir Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos ugdytiniai. V. V. Landsbergis „Uodų pasakos“, rež. Živilė Martinaitienė.

Įėjimas nemokamas.

18.00 Ukmergės kultūros centre Charkovo teatras „Publicistas“ (Ukraina). A. Jablonskaja „Gal ir apie“ (rusų kalba), rež. Ana Oniščenko ir Konstantinas Vasiukovas.

Bilieto kaina 4,35 Eur. Bilietai parduodami Ukmergės kultūros centro kasoje, tel. (8 646) 90230, darbo laikas II-V 15.00-19.00.

Rugsėjo 22 d. 11.00 Jonavos kultūros centro mažojoje salėje (penktadienis) ir 13.00 Utenos kultūros centro lėlių teatras „Zuikis Puikis“. R. Katinaitė-Lumpickienė „Pasakų vežėčios“, rež. Janina Baldauskienė.

Bilieto kaina 2,90 Eur. Bilietų užsakymas ir informacija tel. (8 349) 62085 arba el. paštu.

16.00 Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios požemyje Jonavos rajono savivaldybės teatras. J. Andriulevičius „Eik!“, rež. JonasAndriulevičius.

Įėjimas su kvietimais, kreiptis tel. (8 670) 85505.

18.00 Jonavos r. Juškonių kultūros centre Kelmės mažasis teatras. Keturakis ,,Amerika pirtyje“, rež. Algimantas Armonas.

Įėjimas nemokamas.

20.00 Punsko teatras „Aurora“ (Lenkija). V. V. Landsbergis „Vilis“, rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Įėjimas nemokamas.

Rugsėjo 23 d. 13.00 Jonavos r. Juškonių kultūros centre (šeštadienis) Rezeknės teatras (Latvija). D. Čepauskaitė „Pupos“, rež. Mara Zalaiskalns.

Įėjimas nemokamas.

16.00 Jonavos sporto arenoje Birštono Vienkiemio teatras. S. Kymantaitė-Čiurlionienė „Kuprotas oželis“, rež. Beata Klimavičienė.

Įėjimas nemokamas.

19.00 Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje Mažeikių Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras. K. Voityla „Jobas“ (Senojo Testamento drama), rež. Airida Lementauskienė.

Įėjimas nemokamas.

Arčiau nei arti

arabu

„TEATRIUKO“ aktoriai ir studijos „JUOKDARYS“ moksleiviai kviečia pažinti tai, kas yra arčiau nei arti

Teatras vaikams „Teatriukas“ jau dvidešimt metų nuotaikingai vaidina, muzikuoja ir skaito įdomias istorijas. 1997 m. baigę studijas Vilniaus Universitete ir drauge su kolegomis įkūrę „Teatriuką“, aktoriai Dalia Mikoliūnaitė ir Žilvinas Ramanauskas puoselėja pagrindines trupės vertybes: paprastai ir išradingai perteikti žiūrovui svarbiausius dalykus – meilę artimui, kasdienybės grožio ir pasaulio spalvų magiją, siekiant paskatinti kurti bei tuo dalintis. Aktoriai kuo puikiausiai žino, kad gražiausi žiedai išauga iš pačių mažiausių sėklyčių, tad naujas menininkų iššūkis – susipažinti su arabų kultūra ir ją pristatyti Lietuvoje.

Idėja surengti edukacinę programą vaikams kilo apsilankius Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, kuriame gyvena skirtingomis kalbomis kalbantys gyventojai. Susitikimo metu vieni iš karto dalyvavo siūlomose veiklose, o kiti buvo nedrąsūs, nes nesuprato kalbos. Tuomet menininkai suvokė, kad tai puiki proga pažinti arabų kultūrą, susidraugauti su žmonėmis iš kitų šalių ir prisidėti prie to, kad vaikai, išgyvenę pabėgėlio dalią, pasijustų Lietuvoje ramiau ir saugiau.

Prisijungus prie Anna Lindh fondo Lietuvos tinklo iniciatyvos buvo parengta speciali veikla programai „Arabų kultūros dienos 2017“. Su vaikais geriausiai susikalba vaikai, tad į šį projektą „Teatriukas“ pakvietė Antakalnio gimnazijos moksleivių teatro studiją „Juokdarys“. Studijos vadovė Aušra Grendaitė ir moksleiviai, sėkmingai dalyvavę įvairiuose projektuose bei festivaliuose, sukūrė spektaklį pagal A.Liobytės pasaką „Kuršiukas“, kuriame jautriai vaizduojama Baltijos pakrantės žvejo ir sultono dukters jausmų istorija. Po moksleivių spektaklio „Teatriuko“ aktoriai kviečia žiūrovus pažinti arabų kultūros ženklus mūsų gyvenime, išgirsti tų kraštų muziką ir užuosti paslaptingus rytiečių aromatus. Edukacinė veikla skatina pamąstyti, apie tai, kad nors ir esame toli vieni nuo kitų – svajonės ir pasakos yra beveik apie tą patį.

Nemokamas spektaklis „Kuršiukas“ ir teatrinės edukacinės veiklos rugsėjo mėnesį vyks Vilniuje, Kirtimų kultūros centre, Kauno įvairių tautų kultūrų centre, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje, bus vaidinama Romų bendruomenės vaikams ir kitose erdvėse.

„Teatriuko“ inicijuojamus pasirodymus, kurie yra programos „Arabų kultūros dienos 2017“ dalis, remia Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Erdves suteikia partneriai Lietuvos Teatro, Muzikos ir kino muziejus, Kirtimų Kultūros centras, Kauno įvairių tautų kultūrų centras ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centras.

„Arabų kultūros dienos“ rugsėjo 12‒16 dienomis vyks Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Šis renginių ciklas suburs menininkus, muzikantus, dėstytojus, žurnalistus, rašytojus bei valstybių atstovus iš Omano, Saudo Arabijos, Irako, Sirijos ir Palestinos. Anos Lindh fondo tinklo nariai organizuos edukacinę ir kultūrinę veiklą: paskaitas, literatūros vakarus, parodas, seminarus, sportinius renginius bei daugelį kitų renginių, kuriais bus siekiama supažindinti su arabų kultūriniu arealu.

 

Programa ir daugiau informacijos: arabiccultureforum.wixsite.com/arabudienos

 

Organizatoriai Anna Lindh fondas-Lietuvos tinklas, Užsienio reikalų ministerija ir kt.

VšĮ „Teatriukas“ informacija

tel.: +37068604303, www.teatriukas.lt

 

Kino stovykla: sveiki atvykę į gamtą, kiną ir antropoceną

594a69fca1bd5

Kino stovykla: sveiki atvykę į gamtą, kiną ir antropoceną

Šiemet kino stovyklos rengėjai dalyvius pasitinka ne už kalnų klasika tapsiančiu šūkiu: „Sveiki atvykę į antropoceną“. Renginyje, kuriame kasmet nagrinėjama kita tyrimų sritis, šįkart kviečiama kalbėti apie gamtos ir žmogaus ryšį kine. Šiuo tikslu su Kino stovyklos dalyviais susitiks garsūs menininkai ir teoretikai: filmų kūrėjai Denisas Côté (Kanada), Benas Riversas (Jungtinė Karalystė), Joshua Bonetta (JAV), Pavelas Wojtasikas (Lenkija), ekologijos filosofas Timothy Mortonas (Rice universitetas, JAV), kino teoretikas Tiago de Luca (Voriko universitetas, Jungtinė Karalystė) bei būrys Lietuvos kino ir šiuolaikinio meno padangės žvaigždžių. VšĮ „Meno avilys“ rengiama Kino stovykla vyks buvusiame Antalieptės vienuolyne paskutinį liepos savaitgalį (27–30 d.).

594a6990bffa3

„Šių metų kino stovyklos tema – tai reakcija į ekologines ir politines pasaulio tendencijas. Neribotas gamtos išnaudojimas yra pasiekęs tokį mastą, kad žmogaus veikla prilygsta gamtos stichijai. Tai naujas Žemės istorijos etapas – mūsų gyvenama geologinė epocha, vadinama antropocenu“, – reziumavo vienas iš Kino stovyklos organizatorių, kino teoretikas Lukas Brašiškis (Niujorko universitetas). Jo teigimu, Kino stovykla į aktualią temą siūlo žvelgti per kino pavyzdžius ir taip permąstyti gamtos ir žmogaus ryšį antropoceno epochoje bei diskutuoti ekologijos, gamtos, gyvūnijos ir kino gamtiškumo temomis.

Režisierius D. Côté Kino stovykloje pristatys savo dokumentinį filmą „Bestiariumas“ (Bestiaire, 2012), filmuotą zoologijos sode. Kino kritikų itin vertinamas D. Côté dėl originalaus braižo yra apdovanotas prestižiniuose Berlyno, Lokarno kino festivaliuose. Režisierius teigia: „Žmonės svarbu turėti aiškias taisykles ir primesti savo tvarką. Tačiau man į zoologijos sodą norėjosi pažvelgti kitu būdu – parodyti gyvūnus kaip iš konteksto išimtus paveiksliukus, tačiau nieko nepasakoti. Sukurti paprastą filmą, galintį suintriguoti keturmetį. Čia ir slypi triukas – publikai reikia žinutės. „Bestiariumas“ – paklusnus kaip gyvūnas, kuris tik ir laukia būti žiūrimas, įvardytas, kategorizuotas.“ Filmo peržiūra ir diskusija su režisieriumi įvyks penktadienio vakarą.

594a6a01862f0

Šeštadienio vakare laukia Venecijos kino festivalyje apdovanoto britų menininko B. Riverso filmų peržiūra, po kurios – klausimų ir atsakymų sesija. Jis teigia, jog kurdamas filmus stengiasi sulieti du pasaulius – realųjį ir vaizduotės: „Mane domina vaiduoklių istorijos, tik jas suprantu ne kaip pasakojimus apie dvasias, bet kaip tam tikroje vietoje išlikusią istoriją. Tai gali būti nebegyvenamose patalpose aptikti žmogaus pėdsakai arba kadaise plėtotos, bet dabar apleistos industrijos likučiai, kuriuos tuoj pasiglemš žmogaus pastangas slepianti gamta.“

Taip pat Kino stovykloje pranešimus skaitys kino kritikas Narius Kairys, L. Brašiškis, įvyks susitikimas su režisiere Akvile Anglickaite bei jos filmo „Ežerų dugne“ peržiūra. Penktadienį renginio dalyviai taps pirmaisiais, kurie turės progą užmesti akį į kol kas niekur nedemonstruotą Mindaugo Survilos dokumentinio filmo „Sengirė“ ištrauką, taip pat galės susipažinti su režisiere Aiste Žegulyte ir jos būsimu filmu „Apie žmones, žvėris ir daiktus“, sudalyvauti kūrybinėse filmų kūrėjo J. Bonettos dirbtuvėse „Klausantis gamtos“, vakarėjant susitikti su filmų kūrėju P. Wojtasiku ir skirti laiko jo filmo „Kiaulės“ (Pigs, 2010) peržiūrai.

Šeštadienį pradės filosofės Audronės Žukauskaitės (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) pranešimas, vėliau – susitikimas su kino teoreriku T. de Luca, kuris aptars pasaulio pabaigos vaizdavimą Nikolauso Geyrhalterio kino juostoje „Homo Sapiens“ (2016), taip pat išgirsime filosofo T. Mortono paskaitą, įvyks susitikimas su menininke Emilija Škarnulyte.

Sekmadienį Kino stovyklą vainikuos susitikimas su kūrėjais Rugile Barzdžiukaite ir Dovydu Korba, kurių filmo „Rūgštus miškas“ premjeros Lietuvos žiūrovai jau nekantriai laukia, taip pat J. Bonnettos filmo „Jūra jūra“ (El Mar la Mar, 2017), šiemet pristatyto Berlyno kino festivalyje, peržiūra, galiausiai – jungtinė diskusija „Kinas antropoceno amžiuje“ su D. Côté, M. Survila, B. Riversu, J. Bonnetta, P. Wojtasiku, R. Barzdžiukaite, D. Korba, A. Anglickaite, E. Škarnulyte.

Aštuntus metus iš eilės vykstanti Kino stovykla – neformali kino kūrėjų, kritikų, kinotyrininkų, studentų ir žiūrovų diskusijų erdvė. Šiemet VšĮ „Meno avilio“ rengiama Kino stovykla „Sveiki atvykę į Antropoceną“ vyks liepos 27‒30 d. Antalieptėje (Zarasų raj.) įsikūrusiame „Inovatorių slėnyje“. Dalis pranešimų bus skaitomi anglų kalba. Renginio partneriai – „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuras Lietuvoje, audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, „Video projektai“, VšĮ „Inovatorių slėnis“. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba prie Lietuvos kultūros ministerijos.

594a69ff539c3

Visą Kino stovyklos programą ir informaciją apie bilietus rasite www.kinostovykla.lt.

Nuotraukos organizatorių.

 

Iki dramaturgų konkurso pabaigos vos dvi savaitės

Pjesių skaitymai Alytaus miesto teatre 2016 m. Nuotrauka iš rengėjų archyvo
Pjesių skaitymai Alytaus miesto teatre 2016 m. Nuotrauka iš rengėjų archyvo

Iki dramaturgų konkurso pabaigos vos dvi savaitės

Respublikinis dramaturgų konkursas Alytuje vyks jau trečiąjį kartą. Visus norinčius kviečiame aktyviai dalyvauti nepaisant nei amžiaus, nei kūrybinės patirties.
Konkursui galite teikti vienaveiksmes ar daugiaveiksmes pjeses, scenarijus ir kitus komedinius dramos žanro kūrinius. Geriausią pjesę išrinks penkių narių komisija: Lietuvos rašytojų sąjungos atstovai, teatro kūrėjai, teatrologai, lituanistai. Atrinktų penkių geriausiųjų dramaturgų pjesių skaitymai vyks lapkričio 18 d. Alytaus miesto teatre, 1-3 vietos laimėtojai bus apdovanoti piniginėmis premijomis.
Pjeses konkursui priimame iki 2017 m. liepos 1 dienos imtinai.
Siųsti adresu: kulturosprojektai@alytausteatras.lt ir Rotušės a. 2, LT-62141 Alytus.
 
Dramaturgų konkurso nuostatai ir išsami informacija:
Sandra Anušauskienė, Alytaus miesto teatro kultūrinės veiklos vadybininkė

	

Skelbiamas prozos ir poezijos kūrinių konkursas „IR VĖL GRĮŽTU AŠ Į PALŪŠĘ“

Palūšė I
Palūšė I

PROZOS IR POEZIJOS KŪRINIŲ KONKURSO „IR VĖL GRĮŽTU AŠ Į PALŪŠĘ“ NUOSTATAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

Prozos ir poezijos kūrinių konkursą „Ir vėl grįžtu aš į Palūšę“ (toliau – konkursas) organizuoja Palūšės kaimo bendruomenė ir Palūšės kaimo biblioteka.

KONKURSO ORGANIZAVIMAS

1. Konkursui pateikiami prozos ir poezijos kūriniai apie Palūšę ir jos apylinkes.

2.Vienas autorius konkursui gali pateikti 1 arba 2 kūrinius.

3.Pageidaujama prozos kūrinių apimtis: iki 12 000 spaudos ženklų su tarpais.

4.Kūrinius  siųsti šiuo elektroninio pašto adresu: paluseskonkursas@gmail.com iki 2017 m. rugsėjo 25 d.

5.Kiekvienas autorius, atsiuntęs kūrinį konkursui, gaus konkurso dalyvio anketą, kurią privalės pateikti organizatoriams.

6.Konkurse kviečiami dalyvauti asmenys, ne jaunesni kaip 14 m., gyvenantys Lietuvoje bei užsienyje.

7.Konkurso metu pasirinktus kūrinius publikuos Ignalinos rajono laikraštis „Nauja vaga“.

8.Konkurso nugalėtojai bus pakviesti skaityti savo kūrinius baigiamojoje  šventėje, kuri vyks 2017 m. spalio 21 d. Palūšės kaimo bibliotekoje.

Palūšė II.
Palūšė II.

KŪRINIŲ VERTINIMAS IR NUGALĖTOJŲ APDOVANOJIMAS

 1.Vertinant kūrinius bus atsižvelgiama į šiuos kriterijus: konkurso temos plėtojimą, vaizdingą ir turtingą kalbą, savitą požiūrį ir stilių.

2.Suaugusiųjų ir jaunimo (14-29 m.) kūryba vertinama atskirai.

3.Konkursui pateiktus kūrinius vertins komisija:

Komisijos pirmininkė: rašytoja Gintarė Adomaitytė.

Nariai: Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Virginija Maskoliūnienė; Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis.

4.Konkurso nugalėtojai abiejose dalyvių grupėse apdovanojami piniginiais prizais:

I vieta – 80 Eur; II vieta –50 Eur; III vieta – 30 Eur.

Palūšė III
Palūšė III

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1.Su konkursu susijusiais klausimais konsultuoja konkurso koordinatorė Rita Ramanauskienė: elektroninis paštas paluseskonkursas@gmail.com, kontaktinis telefonas 8 686 54854.

2.Renginio rėmėjai ir partneriai: Ignalinos rajono savivaldybė, Ignalinos seniūnija, salonas „Gėlės galerija“.

3.Informaciniai rėmėjai: Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direkcija, Ignalinos viešoji biblioteka, VšĮ „Meno bangos“, laikraštis „Nauja vaga“.

Palūšė IV
Palūšė IV

Gedimino Šatkausko nuotraukos

Startuoja Mūzos Rubackytės įkvėptas jaunųjų pianistų konkursas „Lisztofonija“

F. Lisztas. Henrio Lehmano paveikslas
F. Lisztas. Henrio Lehmano paveikslas

Startuoja Mūzos Rubackytės įkvėptas jaunųjų pianistų konkursas „Lisztofonija“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Mūzos Rubackytės iniciatyva įsteigta Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LiSZtuania“, kovo 8 d. rengia pirmąjį pianistų konkursą „Lisztofonija“. Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos pianistus atlikti ir įrašyti Ferenco Liszto kūrybą.

Konkurso idėja kilo 2016-aisiais, minint 130-ąsias garsaus vengrų pianisto ir kompozitoriaus F. Liszto mirties metines. Šia proga asociacija „LiSZtuania“ ir LMTA Fortepijono katedra sutarė bendradarbiauti, skatinant jaunuosius Lietuvos pianistus atlikti ir įrašyti F. Liszto kūrybą fortepijonui.

Pagal konkurso nuostatus, jame kviečiami dalyvauti Lietuvoje studijuojantys ar studijas baigę aukštųjų muzikos mokyklų, konservatorijų ir gimnazijų studentai bei absolventai nuo 16 iki 30 metų. Dalyviai turi atlikti vieną ar kelis F. Liszto kūrinius fortepijonui, perdirbimus arba transkripcijas.

Vienos dienos konkurse kovo 8 d. pasirodys šeši dalyviai. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Vincenzo De Martino, Aušrinė Garsonaitė ir Natanas Bairakas, LMTA absolventas Paulius Matuzas, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos mokinys Ignas Maknickas bei Londono karališkojoje akademijoje studijuojanti Juozo Naujalio gimnazijos absolventė Gabrielė Sutkutė.

Konkursantus vertins autoritetinga žiuri: prof. Mūza Rubackytė (komisijos pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas prof. Jurgis Karnavičius, prof. Birutė Vainiūnaitė bei jaunosios kartos pianistės Emilija Žukauskaitė ir Eglė Andrejevaitė.

Mūza Rubackytė. Nuotrauka iš LMTA archyvo.
Mūza Rubackytė. Nuotrauka iš LMTA archyvo.

Konkurso perklausos vyks kovo 8 d. LMTA Didžiojoje salėje nuo 12.00 val. Rezultatų paskelbimas ir laureatų apdovanojimas – 18.00 val. Po ceremonijos – konkurso finalininkų koncertas.

Pagrindinis konkurso prizas – profesionalus garso įrašas, pasitarnausiantis jaunajam atlikėjui lyg garsinė „vizitinė kortelė“. Trim geriausiai „Lisztofonijoje“ pasirodžiusiems pianistams bus sudarytos sąlygos įrašyti programą su garso režisieriumi. Profesionaliai paruoštas įrašas bus perduotas pianisto individualiam naudojimui, atlikėjui sutikus bus pristatomas ir viešinamas internetinėje erdvėje. (Garso įrašai vyks 2017 m. kovo 25–26 d. LMTA Didžiojoje salėje, garso režisierius – Arūnas Zujus, „MAMA Studios“).

„Muzika yra gyvenimo širdis. Be jos nieko nebūtų išties gera, o su ja viskas yra gražu“ – yra sakęs Ferencas Lisztas.

Tikimasi, kad „Lisztofonijos“ konkursas taps vienu iš tradicinių Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rengiamų konkursų.

LMTA Didžioji salė. Nuotrauka L. Mykolaičio.
LMTA Didžioji salė. Nuotrauka L. Mykolaičio.

Konkurso organizatorių informacija.

Vieninteliam koncertui buriasi V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio

GTC Mephisto Paris nuotrauka iš organizatorių archyvo.
Mephisto Paris nuotrauka iš organizatorių archyvo.

Vieninteliam koncertui buriasi V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio

Regis, net ištikimiausi melomanai nesitikėjo išvysti Viačeslavą Ganeliną, Vladimirą Tarasovą ir Vladimirą Čekasiną muzikuojant vienoje scenoje. Tačiau jiems skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija šią svajonę paverčia tikrove. Po dešimtmečių pertraukos vasario 17 d., penktadienį, LDK Valdovų rūmų salėje šie trys džiazo gigantai kviečia į vienintelį koncertą.

Šiemet švenčiamos net kelios improvizacinei muzikai reikšmingos sukaktys: sueina 45 metai nuo Ganelino–Tarasovo–Čekasino trio (GTČ) įkūrimo ir trisdešimt, kai šis trio iširo. Vasario 16-osios išvakarėse Prezidentūroje jiems bus įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija, kurią muzikai vadina ne tik asmeniniu, bet ir visos džiazo kultūros laimėjimu.

Pasak vieno iš koncerto organizatorių, Lietuvos džiazo federacijos valdybos nario saksofonininko Liudo Mockūno, GTČ lėmė tolesnę muzikos raidą. „Tai – lyg „genas“, „užtaisas“. kurį mes įgijome jų dėka ir dėl kurio mūsų muzika šiandien skamba būtent šitaip, tai priežastis, kodėl vyksta tokie įdomūs muzikos festivaliai ir organizuojami tokios „keistõs“ muzikos koncertai, kodėl turim tokią nuostabią, šia muzika besidominčią publiką.“

Premija tapo akstinu grįžti prie GTČ istorijos ir prisiminti gausų, Lietuvoje mažai tyrinėtą muzikinį paveldą: muzikos įrašus, komplikuotą istoriją, kritikų atsiliepimus ir iš naujo pažvelgti į mūsų šalies džiazo identitetą. Nors Vladimiro Tarasovo atsiminimų knyga „Trio“ šiuo metu verčiama į japonų kalbą, į lietuvių kalbą, deja, ji dar neišversta.

„GTČ man visada buvo mistinis kolektyvas: daugybė istorijų, klausytų įrašų, legendų. Niekada nemačiau jų koncerto gyvai ir nebesitikėjau pamatyti. Kadaise GTČ buvo didžiulės energijos ir kūrybingumo pliūpsnis Lietuvos meno padangėje,“ – teigia L. Mockūnas.

Tiesa, džiazo klausytojai dar prisimena kelis pavienius trio koncertus. Tai įvyko 2002-aisiais Frankfurte, kai Lietuva dalyvavo Frankfurto knygų mugėje garbės viešnios teisėmis, ir 2003-iųjų pabaigoje Nacionalinėje filharmonijoje. Visų trijų menininkų pedagoginė ir koncertinė veikla aktyvi, kiekvieno pasirodymas Lietuvoje atidžiai sekamas ir garantuoja didžiausią meistriškumą.

1971–1987 m. gyvavęs Viačeslavo Ganelino, Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino trio paženklino Lietuvos džiazo istoriją pasauline šlove, suteikė vieną didžiausių impulsų šio žanro evoliucijai mūsų šalyje, davė pradžią Vilniaus džiazo mokyklai. Šio trio fenomenas dažnai minimas pasaulio improvizacinės muzikos istorijoje. Nepaisant sudėtingų sąlygų, GTČ buvo gerai žinomas visoje Europoje, aplankė JAV, buvo laukiamas žymiausių festivalių scenose ir garbinamas kritikų. Tai skiriamasis ir puikiai atpažįstamas Lietuvos džiazo kultūros ženklas visame pasaulyje. Trio suformavo brandžią, naują, savito meninio braižo kartą ir veikia jaunuosius menininkus iki šiol.

Informaciją teikia:

Julijus Grickevičius / Lietuvos džiazo federacija

Tel.: 8 626 637 30, e.p.: grickevicius@yahoo.com