Category Archives: Kronika

Kazio Borutos kalnelis: ,,Laisvo vėjo valia”

Poezijos paukštė vėl leidosi ir netoli Kauno – gegužės 23-ąją Jonučių vidurinės mokyklos borutaičiai, vadovaujami šios draugijos pirmininkės, lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Zigritos Petraitienės,  skubėjo į laisvos minties kūrėjo, rašytojo Kazio Borutos sodybą – 50–ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginį – 21-ąjį „Poezijos pavasarėlį“.

Kazio Borutos kalnelyje
Kazio Borutos kalnelyje

Gamta tądien nepagailėjo pavasariškų malonių: sodri medžių žaluma, giedrame danguje spindinti vaiski donelaitiška saulė kiekvieną sielą žadino poetiniam skrydžiui, į kurį susirinko ne tik mūsų, bet ir dar aštuonių Kauno rajono ir šalies mokyklų meninio žodžio mylėtojai, tarp jų ir Kazio Borutos kraštiečiai, Marijampolės savivaldybės Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos atstovai (mokytoja Rita Volteraitienė).

Kaip ir kasmet šventėje dalyvavo K. Borutos šeimos nariai: rašytojo Kazio Borutos duktė, mokslų daktarė Eglė Borutaitė Makariūnienė su vyru habil. m. dr. Kęstučiu Makariūnu, rašytojo sūnėnas Vaidotas Boruta su žmona Regina Borutiene. Jau septintą kartą mūsų poezijos pavasarėlį aplankė Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ dalyviai: mylima vaikų poetė, garliavietė Zita Gaižauskaitė, VU dėstytoja, Vertimo teorijos ir kalbotyros specialistė Carmen Caro Dugo, šiemet atlikusi tikrą žygdarbį – išvertusi K. Donelaičio „Metus“ į ispanų kalbą, taip pat poetė, prozininkė, publicistė, vertėja Birutė Jonuškaitė, Julius Žėkas – poetas, prozininkas, tarpdisciplininių menų kūrėjas, Saulius Vasiliauskas – poetas, prozininkas, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, Viktorija Gražina Petrošienė, kultūros savaitraščio „Nemunas“ redaktoriaus pavaduotoja, Inga Stepukonienė, VDU literatūrologė, docentė, dabar ir Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja.

Malonu, kad į Poezijos šventę atvyko ir garbingi Kauno rajono vadovai, mūsų rėmėjai ir draugai, tarp jų – Kauno rajono švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Brazienė,  Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojos Vilhelmina Puskunigienė, Neringa Pakalnytė.

Kęstutis Makariūnas, Eglė Borutaitė -  Makariūnienė, rašytoja Birutė Jonuškaitė, Kristijono Donelaičio vertėja Carmen Caro-Dugo, poetė Zita Gaižauskaitė
Kęstutis Makariūnas, Eglė Borutaitė – Makariūnienė, rašytoja Birutė Jonuškaitė, Kristijono Donelaičio vertėja Carmen Caro-Dugo, poetė Zita Gaižauskaitė

Šventę pradėjo Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos kanklininkių ansamblis ir etnografinis ansamblis „Versmyna“ (vadovės Valė Dervinienė, Birutė Palskienė). 2014 metų poezijos pavasarėlio pradžią paskelbė nuskambėję K. Donelaičio „Metai“ – poemos fragmentą susirinkusiems padeklamavo 11 a klasės mokinys Gytis Pikčilingis, o iškiliojo poeto menines mintis pratęsė 8 b klasės mokinys Aivaras Skorubskis, padeklamavęs K. Borutos eilėraštį „Laisvo vėjo valia“. Ištrauką iš vieno seniausių Europoje poezijos festivalio sumanytojo ir pirmojo ,,Poezijos pavasario” laureato Justino Marcinkevičiaus poemos „Donelaitis“ perskaitė Mantas Kudapčenka. Aivaras bei Mantas ir tapo šios poezijos šventės vedėjais.

Į renginio dalyvius maloniai kreipėsi ir jo sumanytoja, mokytoja Zigrita Petraitienė. Ji pacitavo Justino Marcinkevičiaus žodžius iš poemos „Donelaitis“: „Poetas prasideda žemėj“, kuriais, anot mokytojos, galime ir patys pasitikrinti, ko čia suvažiavome, ar mus lydi ne noras suvokti, kad poeto turime ieškoti savy, kad mumyse atsiliepiantys poetų žodžiai yra ir mūsų savastis? Šios mintys š tiesų privertė susimąstyti apie mus jungiančią kultūrinę bendrystę, svarbą puoselėti savyje kūrybiškumo pradmenis.

Borutos namo kiemelyje nuskambėjo iškilmingai sugiedotas borutaičių himnas. Kiek vėliau rašytojo K. Borutos dukra Eglė Makariūnienė, aidint jo pamėgtai lietuvių liaudies dainai „Oi, giria giria“, tradiciškai įžiebė šventės ugnelę. Tai iškilmingosios šventės akimirkos, kurios joje dalyvavusiems amžinai išliks atmintyje.

Jubiliejinį ,,Poezijos pavasarį” borutaičiai ketino pasitikti kartu su kraštiečiu poetu, 1988 metų ,,Poezijos pavasario” laureatu Robertu Keturakiu. Deja, poetas šventėje dalyvauti negalėjo, tačiau erdvę užpildė jo poetinis žodis:

Vis tyliau aš myliu savo protėvių kalbą,

jos žodžius, kuriuos jungia šviesa ir choralas,

man ataidintis iš sidabrinės Sietyno gelmės

ir iš žemės, kuri dvelkia dulkėm kelionių ir šaltinių vėsa.

Poeto R. Keturakio ir K. Borutos kūrybos paraleles nubrėžė literatūrologė Inga Stepukonienė, monografijos „Roberto Keturakio kūryba“ autorė. Po to į dalyvius gražia lietuvių kalba kreipėsi vertėja Carmen Caro–Dugo. Jos atvykimas – vienas įspūdingiausių šventės momentų. Viešnia papasakojo apie savo pasirinkimą į ispanų kalbą išversti K. Donelaičio ,,Metus”, pacitavo vieną jų dalį, leisdama išgirsti, kaip hegzametras skamba mums nepažįstama kalba. Visus apėmė nepakartojamas jausmas – jautėme begalinę svetimos tautos atstovės meilę lietuvių tautai ir kultūrai, mūsų gimtajam žodžiui. Vertėjai talkino poetė Birutė Jonuškaitė. Vėliau savo eilėraščius moksleiviams skaitė Saulius Vasiliauskas, Julius Žėkas. Poetė Zita Gaižauskaitė prisiminė pirmąjį borutaičių ,,Poezijos pavasarėlį”, vykusį prieš 20 metų po mokyklos liepomis, kuriame jai teko dalyvauti, taip pat deklamavo savo kūrybos posmus.

Jauniausi šventės dalyviai
Jauniausi šventės dalyviai

Antroji šventės dalis taip pat suteikė daugybę malonių įspūdžių ir akimirkų. Jos metu paskelbti „Poezijos pavasarėlio 2014“ laureatai. Atvirajame Kauno rajono mokyklų 5–12 klasių mokinių ir mokytojų konkurse, skirtame K. Donelaičio metams ir Borutaičių draugijos 20 – mečiui, šiemet dalyvavo 34 mokiniai ir trys mokytojos. Ypač daug, net 24, buvo 5–7 klasių jaunieji poetai. Dėkojame kraštiečiams R. Keturakiui ir Z. Gaižauskaitei, padėjusiems vertinti kūrybinius bandymus ir išrinkti 2014 metų geriausiuosius. Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos padėkomis, lankstinukais, o šauniausiųjų kūrėjų laukė Kauno rajono švietimo centro diplomai, lankstinukai, Borutaičių kūrybos almanachas ir kitos knygos.

5–7 klasių grupėje I vietos nugalėtoja už geriausią poeziją tapo Kamilė Teresaitė, Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos šeštokė (mokytoja Dalė Janušauskienė). II vieta už labai gerą poeziją skirta dviem Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokiniams: Martynui Matusevičiui (6 c klasė, mokytoja Birutė Jasiukaitienė) ir Evai Kazlauskaitei (5 f klasė, mokytoja Virginija Vasiliauskienė). Už gerą poeziją III vietą laimėjo net trys konkurso dalyviai: Gaivilė Augustinaitė, Garliavos A. Mitkaus vidurinė mokykla (5 klasė, mokytoja Regina Jasukaitienė), Nerija Didžbanytė, Garliavos Jonučių vidurinė mokykla (5 b klasė, mokytoja Dovilė Manukian), ir Gabija Dručiūnaitė, Šlienavos pagrindinė mokykla (6 klasė, mokytoja Alma Golovčicienė).

8 – 12 klasių grupės nugalėtojais paskelbti šie mokiniai: I vieta – BORUTAIČIŲ POEZIJOS PAVASARĖLIO LAUREATŲ LAUREATĖS VARDAS už geriausią poeziją skirtas Gustei Cibulskytei (Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, 11 a klasė, mokytoja Zigrita Petraitienė), II vieta – už labai gerą poeziją – Julijai Burkovskijytei (Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, 4aG klasė, mokytoja Regina Embrektienė) ir III vieta – už gerą poeziją – Žydrūnei Norkutei (Kauno Rokų vidurinė mokykla, 12 klasė, mokytojas Egidijus Jankūnas).

Kauno r. Švietimo centro Pagyrimo raštais už originalią poeziją apdovanoti dar apdovanoti Ugnė Kriščiūnaitė (Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, 8 b klasė, mokytoja Zigrita Petraitienė), Domas Naujokaitis (Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, 11 a klasė, mokytoja Zigrita Petraitienė) ir mokytoja Rita Volteraitienė iš Marijampolės sav. Liudvinavo Kazio Borutos vidurinės mokyklos.

Specialusis Borutaičių draugijos prizas už eilėraštį, labiausiai atitinkantį K. Donelaičio ar K. Borutos idėjas, skirtas  Kamilei Teresaitei, Kuršėnų sav.  Daugėlių pagrindinės mokyklos mokinei).

Specialieji Borutaičių draugijos prizai už eilėraštį, labiausiai atitinkantį K. Donelaičio ar K. Borutos idėjas, skirti Kamilei Teresaitei iš Kuršėnų, Domui Naujokaičiui iš Jonučių ir Žymantei Saveraitei iš Rokų.

Šventės kulminacija – naujų narių priėmimas į Borutaičių draugiją. Teko įsitikinti, ar jie verti borutaičių šūkio ,,Gyvenk smarkiai“. Surengtos naujų narių krikštynos – jų metu pakrikštytas ir naujasis mokyklos direktorius Jonas Petkevičius.

Šventė paliko neišdildomų įspūdžių visiems: ir svečiams, ir mokytojams, ir mokiniams. Dėkojame jos organizatoriams ir rėmėjams: mokytojai, Borutaičių draugijos pirmininkei Zigritai Petraitienei, sutelkusiai nemaža pastangų, kad ,,Poezijos pavasarėlis” paliestų kiekvieno širdį; nuoširdžiai ačiū Kauno rajono savivaldybės darbuotojams už visokeriopą pagalbą ir paramą.

Ačiū visiems, atvykusiems į Borutos kalnelį. Pasitikusiems ir toliau nešiantiems poetinį – K. Donelaičio, K. Borutos, R. Keturakio, ir jaunųjų kūrėjų žodį – tolyn, per Lietuvą. Per mūsų žemę. Saugantiems mūsų savastį.

Inga Stepukonienė, VDU docentė, Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytoja

Nuotraukos iš mokytojos Zigritos Petraitienės asmeninio archyvo.

 

 

Anykščiai: pomėgis skaityti ir prizų gausa

emblema

Paskutinį gegužės šeštadienį anykštėnai kiek suglumę klausėsi pažįstamų Jono Biliūno ar Antano Baranausko tekstų, kurie skambėjo Anykščių miesto centre – ten, kur stabtelėjo atsitiktinis klausytojas, pamatęs būrelį garsiai skaitančių mokinių.

Viešu skaitymu ir kitais rimtais bei žaismingais užsiėmimais paskutinį pavasario savaitgalį Anykščiuose baigėsi respublikinė Skaitymo skatinimo akcija. Ją šiemet pirmąkart Lietuvos 8–12 klasių mokiniams surengė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus.

Iš pusantro šimto joje startavusių skaityti mėgstančių mokinių į baigiamąjį renginį buvo pakviesta keturios dešimtys geriausiųjų. Literatūrinis konkursas padėjo išaiškinti, kas iš jų labiausiai verti prizų – ne tik daug skaito, bet ir moka pasidalinti apie tai mintimis, drąsiai bendrauja tiek su bendraamžiais, tiek ir su literatūros žinovais.

Į tris komandas – „geltonuosius“, „žaliuosius“ ir „raudonuosius“ – patekę akcijos lyderiai prie A. Baranausko klėtelės dirbusiai komisijai skaitė iš anksto pasirinktus Anykščių krašto kūrėjų gražiausius tekstus. Čia nepralenkiamas lyderis buvo Jonas Biliūnas – jo kūryba skambėjo dažniausiai, tačiau buvo atrasti ir skaitomi net A. Baranausko dienoraščiai ir ankstyvoji poezija, Vytauto Račicko proza, Bronės Buivydaitės, Antano Drilingos ir Rimanto Vanago tekstai. Skaitymo konkurso nugalėtoju tapo Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos dešimtokas Gabrielius Bielinis, sužavėjęs „Anykščių šilelio“ deklamavimu savo gimtąja tarme.

Kol vieni skaitė, kiti pasakojo apie tai, ką įdomaus pastaruoju metu atrado ir perskaitė, kodėl tai verta skaityti ir kitiems.  Mokinių diskusiją palaikė ir bendravimo įgūdžius vertino literatūrologai doc. dr. Kęstutis Urba ir Danguolė Šakavičiūtė, rašytojai Gintarė Adomaitytė ir Rimantas Vanagas. Geriausias pašnekovas, jų nuomone, buvo Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos aštuntokas Tedas Laurinaitis, o knygų su R. Vanago autografais nusipelnė dar keliolika skaitymo mėgėjų.

Sunkiausia užduotis akcijos finalininkams tą penktadienį buvo literatūrinė viktorina iš trylikos įvairiausių klausimų. Tiksliausiai į juos atsakė ir 21 tašką iš 30 galimų surinko Austėja Lipskytė, Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos dešimtokė.

Absoliučia Skaitymo skatinimo akcijos nugalėtoja tapo Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos dešimtokė Agnė Kavaliauskaitė. Kiekviename konkurse, koks tik vyko akcijos dalyviams, ji patekdavo tarp lyderių, o didžiausia taškų suma jai padėjo laimėti pagrindinį akcijos prizą – fotoaparatą. Be padėkų ir dovanų neliko ir visi jos varžovai, ir gabiausius savo mokinius į Anykščius palydėję mokytojai.

Skaitymo skatinimo akcijos dalyviai Anykščiuose paliko savo svajones – per dvi renginio dienas jie parengė ir pateikė šešių literatūrinių parkų idėjas, tikėdamiesi, kad bent viena iš jų čia bus realizuota ir ateityje bus skaitančius vaikus pramogauti ir atpažinti mėgstamus literatūrinius herojus.

 Tautvydas Kontrimavičius. Nuotraukos autoriaus

Skaitymo akcijos nugalėtoja ukmergiškė Agnė Kavaliauskaitė skaito A. Baranausko jaunystės poeziją prie klėtelės
Skaitymo akcijos nugalėtoja ukmergiškė Agnė Kavaliauskaitė skaito A. Baranausko jaunystės poeziją prie klėtelės

 

Geriausiu skaitovu komisija pripažino Gabrielių Bielinį, deklamavusį ,,Anykščių šilelį“ gimtąja Mielagėnų tarme
Geriausiu skaitovu komisija pripažino Gabrielių Bielinį, deklamavusį ,,Anykščių šilelį“ gimtąja Mielagėnų tarme
Antano Vienuolio kambaryje literatūrologai ir rašytojai kalbasi su jaunaisiais skaitytojais
Antano Vienuolio kambaryje literatūrologai ir rašytojai kalbasi su jaunaisiais skaitytojais
Eglė Žalčių karalienė verta savo literatūrinio parko – tikino akcijos dalyviai
Eglė Žalčių karalienė verta savo literatūrinio parko – tikino akcijos dalyviai
Panevėžietė Viktorija Gromyškovaitė  pradeda skaitymus žvejybos parduotuvėje
Panevėžietė Viktorija Gromyškovaitė pradeda skaitymus žvejybos parduotuvėje

Krakės: knygnešių ainiai

“Knyga vakar ir šiandien“ – taip Kėdainių rajono konferenciją pavadino ją organizavusi Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos bendruomenė.  Pranešimus, recenzijas skaitė ne tik šeimininkai – vyresniųjų klasių mokiniai. Kėdainių profesinis centras bei ,,Atžalyno“ gimnazija, taip pat ir  ,,Akademijos“ gimnazija atsiuntė savo atstovus. Taip buvo paminėtos Spaudos atgavimo 110 metinės.

,,Krakės pasirinktos neatsitiktinai“ – pradėdamas konferenciją kalbėjo Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla. ,,Čia – pirmoji parapijinė mokykla, įkurta Mikalojaus Daukšos. Čia gyveno Mikalojus Katkus, ,,Balanos gadynės autorius“.

Konferencijoje darniai pynėsi gimnazistų ir jų ugdytojų mintys. Buvo prisiminti Kėdainių krašto knygnešiai, pateiktas dabarties tyrimas ,,Kaip skaito Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos bendruomenė“.

Konferencijos svečias docentas, literatūrologas Kęstutis Urba prisiminė savo vaikystę, praleistą netolimuose Alksnėnuose ir Gudžiūnuose. Kartą Krakėse nesulaukė vėlyvojo autobuso, tad pėsčias ėjo į mokyklos bendrabutį ilgoką kelią, nešinas naujametinėmis dovanomis bendraklasiams. Žvaigždėtas dangus, baltos pusnys padėjo apsispręsti ir pasirinkti gyvenimo kelią – pasuko į lituanistiką ir nesigaili. Kęstutis Urba ragino rinktis lituanistikos studijas ir konferencijos dalyvius.  Docentui pritarė plataus spektro menininkė (aktorė, tapytoja, režisierė, rašytoja) Kristina Gudonytė. Ji džiaugėsi Krakėse sutikusi veidaknygėje įgytą draugę – trečiaklasę Gabiją Usevičiūtę. Būtent Gabija ir paskaitė recenziją, skirtą Gudonytės knygai ,,Ida iš šešėlių sodo“.

Krakių Šv. Kotrynos vienuolyną savo knygoje ,,Silva rerum“ mini rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Šis faktas paskatino Mikalojaus Katkaus gimnazijos trečiaklasę Ievą Gaučaitę ne tik atidžiai skaityti romaną, bet ir recenzuoti.

Gimnazistų dėmesio nusipelnė ir kiti lietuvių rašytojai: Gintarė Adomaitytė, Vilė Vėl, Romualdas Granauskas, Sigitas Parulskis, Jaroslavas Melnikas. Pranešėjai apžvelgė ir užsienio autorių kūrybą. Laimonas Jakaitis (Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazijos trečiaklasis) pasirinko Michailo Bulgakovo ,,Šuns širdį“. Į Kęstučio Urbos klausimą ar nebuvo sudėtinga gilintis į anų laikų aktualijas, Laimonas atsakė: ,,Esu jau vienuoliktoje klasėje – juk mokomės istoriją“.

,,Skaitymas – tai dingimas į kitą pasaulį“ – taip apibendrino konferencijos mintis menininkė Kristina Gudonytė. Ji sakė: ,,Kas neskaito, tas skriaudžia save“.

Aistė Gintautaitė

Lietuvos jaunųjų filologų konkursas: kur jūs, abiturientai?

Lietuvos jaunųjų filologų konkursas: kur jūs, abiturientai?

Jaunųjų filologų konkursą šiemet priglaudė Ignalina. Česlovo Kudabos progimnazijoje tris dienas būriavosi beveik šimtas mokinių, juos lydintys keturiasdešimt penki mokytojai, dvidešimt du komisijos nariai. Poezija; proza ir drama; publicistika ir eseistika; tautosaka; literatūros kritikos rašiniai; kalbotyra; vertimai – štai septynios sekcijos, kuriose leista pasireikšti Lietuvos gimnazistams.

Karolina Panto, Viltaute Zarembaite,  Justinas Dargis, Auksė Tamulytė ir Martynas Lapinskas
Karolina Panto, Viltaute Zarembaite,
Justinas Dargis, Auksė Tamulytė ir Martynas Lapinskas

Šių metų konkurse – jau 46 – ajame – įteiktas ir MENO BANGŲ apdovanojimas. Jį pelnė Trakų rajono Rūdiškių gimnazijos trečiokė Julija Božičko. ,,Už drąsą būti savimi, už kūrybinius ieškojimus” – taip buvo paskelbtas Julijos, pateikusios kūrinius net trims sekcijoms (poezijos, eseistikos, prozos) įvertinimas. Julija konkurse dalyvauja jau trečiajį kartą, šiemet ji pelnė du bronzos medalius – ir už poeziją, ir už eseistiką. Julijos Božičko kūrinius publikuoja kultūros spauda –  ,,Šiaurės Atėnai”,  ,,Literatūra ir menas”.

Kiekviename konkurse mokytojai nekantriai laukia susitikimo su komisijos nariais: svarbu sužinoti, kokiais kriterijais remtasi, ar sulaukta išskirtinių kūrinių, ar būta netikėtumų. Verta įsiklausyti į rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės patarimus: gal mokytojai galėtų priminti ugdytiniams, kad esama ir mažųjų prozos formų – nebūtina skubėti kasmet parašyti po romaną. Jų autoriai tiesiog išsikvepia… Pasak Lauros Sintijos Černiauskaitės, šie metai prozai buvo itin dosnūs – sulaukta įdomių, prasmingų tekstų. Bene geriausiai sekėsi pasakų autoriams.

Laura Kromicaitė ir Akvilė Vainiūtė
Laura Kromicaitė ir Akvilė Vainiūtė

Ir mokytojai, ir komisijos nariai vieningai piktinosi, kad konkurso dienos sutapo su abiturientų įskaitomis. Ne visi kviestieji rado laiko ir jėgų atvykti; kai kurie – atvažiavo, atidžiai išklausė komisijos narių pastabų ir… išlėkė namo.

Komisijos narė rašytoja Gintarė Adomaitytė apgailestavo, kad apdovanojimo iškilmių negalėjo sulaukti Kretingos pranciškonų gimnazijos abiturientė Gintarė Paulauskaitė. ,,Norėjau paspausti ranką laureatei – jos pasakojimas apie mąstytoją Justiną Mikutį įtaigus, nuoširdus, prasmingas. Deja, ir jos, ir kitų abiturientų medalius įteikėme arba jų mokytojams, arba kaiminystėje gyvenantiems konkurso dalyviams – žinoma, kad perduos. Tačiau džiaugsmo akimirkos prarastos”.

Kodėl sutapo konkursas ir įskaitos – nežinia. Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų – kad ir kaip keista – šiemet nesulaukta. Tikriausiai, pirmą kartą per ilgametę konkurso istoriją.

Jaunųjų filologų konkurso idėjos autorius – poetas Justinas Marcinkevičius. Tuometinė Švietimo ministerija poeto siūlymą ugdyti pradedančiuosius literatus bei kalbininkus įkūnijo dar 1965 metais. Ir iki šiol jaunųjų filologų gyvenime šis festivalis yra reikšmingas ir populiarus. Kaip sakė šių metų komisijos pirmininkas, literatūrologas ir eseistas Regimantas Tamošaitis – gal ne visi tampa poetais ir rašytojais, tačiau dauguma dalyvių Jaunųjų filologų konkursus atsimena visą gyvenimą.

Laura Sintija Černiauskaitė ir Aldona Augustaitienė
Laura Sintija Černiauskaitė ir Aldona Augustaitienė

Komisijos nariai nuolat primena: jau pats kvietimas dalyvauti konkurse – tai apdovanojimas. Norinčių būta kur kas daugiau. Ne visi įveikia atranką rajone, o jei ir įveikia… Darbai dar kartą atidžiai perskaitomi ir atrenkami Vilniuje.

MENO BANGOS rubrikoje ,,Jaunųjų kūryba” publikuos geriausius rašinius bei supažindins su jų autoriais. Nuolat papildomoje rubrikoje ,,Jaunųjų filologų konkursas”  galėsite susipažinti su konkurso istorija, skaitysite jo dalyvių įspūdžius.

Ignalinos sporto ir kultūros centre jauniesiems filologams buvo surengta vakaronė bei diskoteka, vyko kūrybiniai skaitymai, stebėtas teatro IKI spektaklis, dairytasi po Palūšę ir Ignalinos apylinkes.

Aistė Gintautaitė

Regimanto Tamošaičio nuotraukos

Griškabūdžio pavasaris: prisiminimai apie poetus

Griškabūdžio bažnyčia
Griškabūdžio bažnyčia

Popietę, skirtą Albino Bernoto bei Arvydo Galgino 80-osioms gimimo metinėms, pradėjo jaunuomenė. Griškabūdžio gimnazistų skaitomos eilės, Šakių muzikos mokyklos auklėtinių kankliavimas dovanojo pavasarišką nuotaiką. Daugiau nei tris valandas trukusį minėjimą įvairino ir originali dainininkės Sigutės Trimakaitės programa.

Prisiminimais dalintasi dosniai: rašytojas Vytautas Bubnys šiltai pasakojo apie  bičiulį Albiną Bernotą (1934-2012), jo kūrybą apžvelgė literatūrologė dr. Donata Mitaitė. Poeto našlė, choro dirigentė Danutė Bernotienė apdovanojo Griškabūdžio biblioteką  Bernoto knygomis, senesniais ir naujesniais leidimais – tai buvo tartum padėka zanavykų kraštui, išugdžiusiam kilnią, kūrybingą asmenybę.

Svečiams, atvykusiems iš Vilniaus, buvo įdomu klausytis Griškabūdžio žmonių pasakojimų apie Arvydą Galginą – mokytoją, vertėją ir – kaip ilgainiui paaiškėjo –  slaptą poetą. Mokytoja Danutė Skaisgirienė pasakojo: ,,Šiandien mokytojo Griškabūdyje stinga. Jo orumo. Rodos, ims ir ateis priešais, protfeliu nešinas, skrybėlę dėvintis senas džentelmenas, pagarbiai ją kilstels, pasisveikins ir žingsniuos šnekučiuodamasis greta. Deja, jis nuo 2006 metų ilsisi Griškabūdžio kapinėse, netoli didžiausio jovaro.“

Arvydas Galginas iš vokiečių kalbos išvertė stirtą knygų – didžiąją dalį sudaro ,,Horizonto“ serijos leidiniai, pasakojantys apie tolimus kraštus. Kad rašo eiles, prisipažino vėlokai – visų pirmą Albinui Bernotui. Jo padrąsintas ryžosi leisti knygą ,,Iš niekur atėjau“ (2007). Deja, jos nebesulaukė. ,,Turtinga, prasminga ir įdomi buvo mokytojo Arvydo Galgino vienatvė“ – teigė Danutė Skaisgirienė.

Popietę inicijavo Vilniaus zanavykai, paraginti Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorės Aldonos Augustaitienės.

Aistė Gintautaitė

Romain Gary – Lietuvos miškų prancūziška legenda

Lietuvos miškų  prancūziška legenda  – taip VšĮ MENO BANGOS pavadino popietę Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Ji skirta rašytojo Romaino Gary (Romano Kacevo) šimtmečiui.

Romaine'as Gary
Romaine’as Gary

Popietės įžangoje rašytoja Gintarė Adomaitytė papasakojo apie MENO BANGAS bei jų interneto svetainę menobangos.lt.  Ji sakė: ,,Rudenį uoliai rašėme ne vieną projektą, pavasarį sužinojome, kad kai ką pavyko laimėti. Tačiau projekto ,,Lietuvos miškų prancūziška legenda“ ekspertai nelaimino. Pasitarę nusprendėme:   nedora minėti rašytoją tik tada, kai gauni pinigų ir nesirūpinti jo atminimu, jei negauni…  Kai jau pasirengėme minėjimui, nelauktai netikėtai MENO BANGOS sulaukė aukos iš Marijos, gyvenančios Marijampolėje. Jos dėka nupirkome bilietą iš Vilniaus į Ignaliną ir atgal literatūrologei Neringai Mikalauskienei (nors buvo pasiryžusi ir už savus atvažiuoti…), o ir vaišes susirinkusiems paruošėme.

Romaino Gary gyvenimui ir kūrybai skirtą pokalbį Gintarė Adomaitytė pradėjo citata iš autobigrafinės jo knygos Aušros pažadas: ,,Pamėginkit, dar vaikas, Lietuvos miškuose pasiklausyti prancūziškų legendų; išvysite motinos akyse šalį, kurios nepažįstate, perpraskite ją jos šypsenoje ir nuostabos kupiname balse“.

Svetainės menobangos.lt redaktorius Marius Kraptavičius tęsė Romaino Gary popietę skaitydamas įspūdingą ištrauką iš Aušros pažado apie pirmąją meilę: ,,Man buvo jau beveik devyneri, kai pirmą kartą įsimylėjau“.

Gary

Neringa Mikalauskienė pasakodama apie Romaino Gary gyvenimą ir kūrybą itin akcentavo jo ryžtą tapti aviatoriumi Prancūzijos armijoje. Žydų kilmės prancūzui, išeiviui iš Lietuvos nebuvo lengva – į ,,negrynakraujus“ karius žvelgta itin skeptiškai. Skaitymui Neringa Mikalauskienė pasirinko ištrauką iš romano Dangaus šaknys. Ji minėjo, kad tai – bene pirmasis ekologinis literatūros kūrinys, raginęs XX amžiaus gyventojus atidžiau žvelgti į gamtos pasaulį.

Popietėje dalyvavo ir medikė Gražina Jonikienė. Rengėjų paprašyta, ponia Gražina skaitė Gary mėgtą poetą Adomą Mickevičių originalo kalba. Juk ir pats Romainas Gary didžiavosi, kad lenkiškai skaito ir kalba kaip tikras varšuvietis.

Gintarė Adomaitytė prisatė jai įsiminusius Gary romanus: Europietišką auklėjimą, Moters šviesą, Ajaro slapyvardžiu pasirašytą Gyvenimas dar prieš akis.

Popietėje būta klausimų, diskusijų – bendrauta tartum literatūriniame salone. MENO BANGOS žada Ignalinos viešojoje bibliotekoje žinomus bei primirštus rašytojus minėti dar ne kartą.

,,Gary – rusiškas žodis, lietuviškai jis reikštų skatinimą degti. Tikėkime, kad progų kibirkščiuoti bus“ – sakė Gintarė Adomaitytė. 

Aistė Gintautaitė